“Veidas” jau dešimtą kartą skelbia tradicinį trisdešimties turtingiausių lietuvių sąrašą.

Nesurinkus planuojamos mokesčių sumos, Lietuvos Vyriausybė rengiasi šias spragas užpildyti verslininkų sąskaita. Daliai jų net iš karto taikydama kaltumo prezumpciją. Mat, valdžios požiūriu, verslininkas – tai sukčiaus sinonimas.

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ūgtelėjimas per metus neatrodė fantastiškas, o darbo rinka priminė Sacharos dykumą ir buvo galima ramiausia širdimi išsiųsti Darbo biržos darbuotojus atostogauti, kadangi darbo neturėjo tik tie žmonės, kurie labai nenorėjo dirbti.

Paslaptinga konteinerių migracija, arba kodėl greitai nepasivysime Rygos.

Klaipėdos konteinerių terminalas šiemet šventė 20 metų jubiliejų. Terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika pasakoja, kad didžiausias proveržis terminalo gyvavimo istorijoje prasidėjo 2004 m., kai terminalas tapo regiono lyderiu konteinerių krovos srityje. Lyderio vardo jis nepraranda iki šiol.

Penkiolikos ar aštuoniolikos aukštų kruiziniuose laivuose telpa tiek pat žmonių, kiek gyvena Rietave ar Pabradėje. Tik gyvenimo lygis radikaliai skiriasi.

Pernai buvo įkurta pusė visų Lietuvoje veikiančių startuolių. Ar tai žada ilgai lauktą proveržį, ar tiesiog leis greičiau pamatyti, koks tai išpūstas dalykas?

Trejus metus brandinta idėja steigti Lietuvos kooperatyvų konfederaciją tapo realybe.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo bei prekybos gamtinėmis dujomis bendrovė LITGAS, priklausanti energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, pasirašė bendrąsias, neįpareigojančias prekybos SGD sutartis su septyniomis pasaulinėmis SGD tiekimo kompanijomis. Tai atveria galimybes Lietuvos rinkai pasiūlyti suskystintų gamtinių dujų iš kompanijų, kurios visos kartu tiekia apie pusę pasaulio SGD.

Nors populiariausios taupymo priemonės išlieka sąskaitos, indėliai bankuose ir grynieji pinigai, gerėjant ekonominei situacijai gyventojai vis aktyviau dairosi rizikingesnių, tačiau potencialiai pelningesnių taupymo ir investavimo galimybių.

Pagal Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (toliau – LVLKA) atliktą tyrimą net iki 400 000 vartotojų prarastų galimybę skolintis trumpam terminui, jei būtų nustatyti per dideli vartojimo kredito kainos ribojimai.