2014 Liepos 24

Krovos svarstyklės siūbuoja dėl trąšų, naftos ir konteinerių

veidas.lt


Paslaptinga konteinerių migracija, arba kodėl greitai nepasivysime Rygos.

Baltijos šalių uostų lenktynėse Klaipėda vis smarkiau atsilieka nuo netolimo Rygos uosto: šįmet pademonstravusi beveik 16 proc. krovos prieaugį, Ryga mūsiškius palieka toli sau už nugaros. Pusmečio krovos rezultatų skirtumas Rygoje ir Klaipėdoje jau siekia 2,38 mln. t. Palyginimui: visa Klaipėdos uosto birželio mėnesio krova buvo 2,88 mln. t, o tai reiškia, kad jei abiejų uostų krovos tendencijos nesikeistų, rudens pradžioje nuo Latvijos sostinės uostininkų darbų kalendoriaus būsime atsilikę visu mėnesiu.
Įspūdingas Rygos uosto rezultatų gerėjimas paremtas trimis sparčiai į viršų kopiančiais vektoriais: naftos produktų, renesansą energetikoje išgyvenančių anglių, kurioms įprastai tenka daugiau nei trečdalis šio uosto bendros krovinių apyvartos, ir trąšų krovos.
Klaipėda trąšų stygiumi taip pat negalėtų skųstis: būtent jos leido mūsų uostui išlaikyti teigiamą pirmojo pusmečio krovos balansą. Rudenį ir žiemą dėl Uralo ir Baltarusijos gamintojų konflikto “buksavęs” baltarusiškų kalio trąšų eksportas per Klaipėdos uostą atsigavo ir, sprendžiant iš praėjusią savaitę bendrovėje “Klasco” atidarytos dar vienos trąšų terminalo krovos linijos, nežada sustoti. Baltarusiškų trąšų eksporto apimtys šįmet, nepaisant rinkoje kritusių kalio trąšų kainų, Klaipėdoje išaugusios ketvirtadaliu.
O štai likusių dviejų Rygą aukštyn tempiančių krovinių vektoriai Klaipėdą, deja, aplenkia. Senkantys naftos produktai smarkiai tempia mūsų jūrų uosto rezultatus žemyn – jų šįmet perpilta beveik trečdaliu mažiau nei pernai. Pusmečio netektys jau siekia 1,36 mln. t, arba beveik pusę bendros uosto mėnesio krovos.
Didžiausia kaltininkė – dėl smunkančių pelningumo maržų produkcijos eksportą per Klaipėdos uostą sulėtinusi naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva”, tačiau uostui nepadeda ir “Klaipėdos naftos” sutartis su antrine “Lukoil” įmone “Litasco S.A.”, kuri irgi mažino eksportuojamų rusiškų tamsiųjų naftos produktų apimtis. Rezultatas – 2014 m. pirmojo pusmečio krova “Klaipėdos naftoje”, palyginti su analogišku 2013 m. laikotarpiu, krito 30 proc., iki 2,5 mln. t, ir kol kas nerodo atsigavimo ženklų.
Priminsime, kad dabartiniai “Klaipėdos naftos” pajėgumai leidžia perpilti 9 mln. t naftos produktų per metus, taigi šiandien pagrindinis uosto naftos terminalas, kurio 72,32 proc. akcijų valdo valstybė, veikia išnaudodamas vos pusę savo galimybių.
Tačiau ne geresnė padėtis ir “Achemos grupės” valdomame kaimyniniame krovinių terminale.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...