2014 Liepos 21

Klaipėdos konteinerių terminalas laukia kratinės gilinimo

veidas.lt


Klaipėdos konteinerių terminalas šiemet šventė 20 metų jubiliejų. Terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika pasakoja, kad didžiausias proveržis terminalo gyvavimo istorijoje prasidėjo 2004 m., kai terminalas tapo regiono lyderiu konteinerių krovos srityje. Lyderio vardo jis nepraranda iki šiol.

VEIDAS: Sakykite, direktoriau, ką jaučiate vadovaudamas įstaigai, sulaukusiai gana įspūdingo amžiaus – dvidešimtmečio?
V.Š.: Tai ne tik mums, bet ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui reikšmingas įvykis. Būtent mūsų įmonė pirmoji pradėjo pritraukti į uostą konteinerių ir ro-ro krovinių. Mes buvome tie pionieriai, kurie per pastarąjį dvidešimtmetį Klaipėdos uostą išvedė į konteinerių krovos lyderius rytiniame Baltijos jūros regione. Iki 2004 m. čia pirmavo Rygos uostas, kuris buvo svarbiausias konteinerių perkrovimo centras, o nuo 2004-ųjų situacija pasikeitė mūsų naudai.
VEIDAS: 20 metų – įspūdinga istorija. Bet be investicijų terminalo veikla būtų stovėjusi kaip sugedęs vanduo. Kokios svarbiausios investicijos atliktos per pastaruosius metus ir kiek jos leido išplėsti veiklą?
V.Š.: Ryškiausi pokyčiai terminalo veikloje įvyko 2005 m. pabaigoje, kai įsigijome KLASCO konteinerių terminalą. Tai buvo savalaikis ir labai mums svarbus sprendimas. Iki tol turėjome labai ribotas galimybes toliau plėsti konteinerių krovos verslą dėl vietos, krantinės ilgio ir grimzdos trūkumo, todėl ir buvo priimtas sprendimas pirkti minėtą terminalą. Išsiplėtus naujoje teritorijoje įmonės pajėgumai padvigubėjo, todėl susidarė galimybės pritraukti kur kas daugiau klientų.
Tačiau tuo neapsiribojome ir toliau tobulinome įsigytą terminalą kasmet investuodami į jo infrastruktūrą ir krovos techniką. Įsisavinta ir konteinerių krovai pritaikyta rezervinė teritorija, iki 820 metrų pailginta terminalo krantinė, pastatyta rampa ro-ro tipo laivams švartuoti. Nuo 2005 m. terminalo pajėgumą padidinome mažiausiai tris kartus, smarkiai išplėtėme jame kraunamų krovinių ir teikiamų paslaugų asortimentą.
Naujausia investicija – praėjusiais metais įsigytas kranas geležinkelio operacijoms, kuris leido gerokai padidinti našumą aptarnaujant konteinerinius traukinius.
VEIDAS: Kiek laiko jūs pats dirbate terminale?
V.Š.: Terminalui atidaviau jau 19 metų, dirbu beveik nuo pat jo gyvavimo pradžios. Taigi ši įmonė, galima sakyti, įaugusi į mano gyvenimą. Esu jos patriotas. Kad ir kokias pareigas ėjau, visada norėjosi, kad terminalas būtų viena efektyviausių įmonių, kurioje būtų gera dirbti, kad žmonės didžiuotųsi čia pakliuvę, o klientai būtų patenkinti čia teikiamomis paslaugomis.
Kiekviena įmonė turi turėti savo viziją. Ją turime ir mes, ir aš tikiu, kad tikrai galime ją įgyvendinti.
VEIDAS:  O kokia ji 76 mln. Lt metinę apyvartą turinčioje įmonėje?
V.Š.: Nepaisant to, kad esame konteinerių krovos lyderiai ir Klaipėdos uoste, ir regione, palyginti su mūsų artimiausiais kaimynais ir su uoste veikiančiomis kitomis panašaus pobūdžio bendrovėmis, turime ne pačias geriausias infrastruktūros sąlygas. Mūsų galimybes mažina ribotas gylis prie krantinės. Šiuo metu galime priimti laivus, kurių grimzda siekia 10 metrų.
Pasaulinės laivų tendencijos aiškios – laivai didėja, atitinkamai reikia ir didesnės grimzdos laivus galinčių priimti uostų. Šiuo metu atsiliekame nuo artimiausių kaimynų 3,5 ar net 4 metrais gylio. Tad šiuo metu svarbiausias mūsų uždavinys – parodyti Klaipėdos uostui, kad be infrastruktūros plėtros terminalas negalės toliau didinti krovos apimčių ir patenkinti didėjančių klientų poreikių. Mes labai tikimės, kad Klaipėdos uosto direkcija tuo pasirūpins, juo labiau kad jau yra parengusi Malkų įlankos gilinimo projektą, kurį įgyvendinus bus pasiektas 14–14,5 metro gylis. Tai būtų pakankamas gylis dideliems laivams priimti ir didelis postūmis tolesnei terminalo plėtrai.
Kartu mes esame numatę didelę investicinę programą, kuri bus įgyvendinta, kai tik turėsime gilesnę krantinę.
VEIDAS: Taigi galima sakyti, kad nuo 2004 m. prasidėjęs didysis terminalo renesansas tebesitęsia iki šiol?
V. Š.: Dabartinis terminalo pajėgumas yra 450 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o išplėtoję infrastruktūrą, investavę į papildomą techniką, krovos apimtis planuojame padidinti iki 600 tūkst. TEU. Taigi perspektyvos geros, bet jos šiuo metu labiausiai susijusios su uosto infrastruktūros plėtros tempais.
Praėjusiais metais perkrovėme 3,6 mln. tonų įvairių krovinių. Didžiąją dalį sudarė kroviniai konteineriuose (83 proc.). Konteinerių apyvarta per metus pasiekė 271 083 TEU, tai sudaro 67 proc. visų Klaipėdos uoste perkrautų konteinerių ir apie 25 proc. konteinerinių krovinių rinkos Baltijos šalyse.
Šiais metais planuojame išlaikyti panašų perkrautų konteinerių skaičių, nes stiprėja konkurencija ir vyksta tam tikras konteinerių rinkos persiskirstymas. Tačiau šiemet pavyko padidinti kitų krovinių apimtis, todėl bendra krovinių apyvarta nuo metų pradžios, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, išaugo 12 proc. Tai kompensuoja tam tikrą konteinerių krovos apimčių nuosmukį.
VEIDAS: Įmonė prisideda prie įvairių socialinių projektų. Papasakokite, kaip kilo mintis miestui padovanoti skulptūrą.
V.Š.: Dėl visko „kaltas“ dvidešimtmetis – norėjome įamžinti šią datą ir kartu prisidėti prie miesto gražinimo. Įmonės jubiliejaus proga Šiauriniame rage prie Danės upės buvo atidengta skulptoriaus Romualdo Kvinto skulptūra „Bučinys“, nuo šiol džiuginsianti klaipėdiečių ir miesto svečių akį.
Išties Klaipėdos konteinerių terminalas aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje, prisideda įgyvendinant įvairius socialinius, kultūros ir meno projektus, yra nuolatinis Jūros šventės ir Pilies džiazo festivalio rėmėjas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. as as rašo:

    ištaisykit gramatines klaidas bent straipsnio antraštėj..


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...