Centralizuoti viešieji pirkimai leistų sutaupyti dešimtis milijonų litų, bet Vyriausybė ir dauguma valstybės institucijų šią galimybę ignoruoja.

Per metus padidėjo suma, už kurią Lietuvos įmonės ir gyventojai įsigyja dolerių bei Didžiosios Britanijos svarų, tačiau eurų nuperkama mažiau. Tą rodo Lietuvos banko duomenys.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad per birželį visa šalies pramonės produkcija, palyginti su geguže, padidėjo 5,9 proc. Įspūdingiausiai ūgtelėjo apdirbamoji pramonė – net 6,9 proc., tiesa, statistikai įspėja, kad tai lemia ir sezono įtaka.

Didelių per krizę bankrutavusių bendrovių kreditoriai nesulaukia pinigų. Turtą parduoti sunku, nes pirkėjų neatsiranda.

Pienas ir jo produktai Lietuvoje ir toliau brangsta, nors pasaulinė žaliavinio pieno paklausa jau pradėjo rimti. O neįtikėtinais tempais brangstanti pagrindinė šokolado žaliava – kakavos pupelės – nenumaldomai kelia ir šio saldėsio kainą.

Savaitgalį Klaipėdoje vėl viešėjo keturstiebis Rusijos mokomasis burlaivis “Sedov”, pernai sužavėjęs Jūros šventės dalyvius. Į Guinnesso rekordų knygą įrašytam didžiausiam tradiciniam ligi šiol jūras skrodžiančiam pasaulio burlaiviui vietos uoste, suprantama, atsirado.

Krizės prispausti Lietuvos paslaugų teikėjai griebiasi pražūtingos taktikos: jie vienašališkai keičia sutarčių sąlygas, brangindami savo paslaugas. Uždirbtos didesnės sumos kompensuoja vartotojų teises ginančių institucijų skiriamas baudas, bet toks elgesys laisvojoje rinkoje atrodo labai jau netoliaregiškas.

Apklausa rodo, kad gerus lūkesčių indekso rezultatus daugiausia lėmė geri eksporto pokyčiai. Tačiau juos riboja kylančios energetikos išteklių ir žaliavų kainos.

Alternatyvios energetikos entuziastai kaltina Lietuvos biurokratus, kad šie specialiai kaišioja pagalius į atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ratus, ir už tyčinio vilkinimo sistemos mato kyšančias senųjų energetikų klano ausis.

Į Lietuvą vėl plūsta turistai. Ir ne tik iš kaimyninių šalių. Sostinėje jau galima išgirsti kalbant ispaniškai, turkiškai, japoniškai bei kitaip. O ir vis daugiau lietuvių atostogauja savoje šalyje. Taigi “Veidas” domėjosi, kiek žmonių Lietuvoje šiuo metu pragyvena iš turizmo.

Praėjusią savaitę pradėjo veikti ilgai atidėliota Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, kuri keičia ne tik šių trijų šalių, bet ir viso regiono prekybinius santykius.