Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), paskelbė, kad šešėlinė ekonomika šiemet, kaip ir pernai, sudarys 27 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. apie 26 mlrd. litų.

Nuolaidos sunkmečiu tapo pagrindiniu prekybos varomuoju varikliu. Prekybininkai įpratino žmones pirkti tik akcines prekes ir patys sau pasispendė spąstus, nes pirkėjai šiandien net nežiūri į tas lentynas, kurios nevilioja nuolaidomis.

Ekspertų nuomone, krizės pamokas komerciniai bankai, kuriais dabar nepasitiki 57 proc. gyventojų, išmoks tik vienu atveju – jei jos bus perkeltos į teisės aktus.

Galimybę prisijungti prie “Lietuvos geležinkelių” plėtojamo intermodalinio traukinio projekto “Vikingas” svarsto Turkija, Gruzija, Azerbaidžanas ir Sirija. Priminsime, kad traukinys “Vikingas” yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, geležinkeliais sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras.

Audringo augimo laikmečiu telkęsi krūvon su partneriais, dabar stambiausi Lietuvos verslininkai mėgina savo rankose koncentruoti kuo didesnę koncernų akcijų dalį.

Lietuviams nė motais augantys mokesčiai žaliai mėsai ir idiotiška žemės ūkio politika, iš parduotuvių lentynų iššlavusi lietuvišką kiaulieną – mūsų ūkininkų užaugintos mėsytės miestiečiai važiuoja pirkti tiesiai į kaimą.

Valstybės valdomos bendrovės į biudžetą iš savo pelnų atseikėjo kur kas mažiau nei planuota: vietoj šimtų milijonų litų – tik dešimtis. Į valstybės biudžetą valstybės valdomos įmonės už praėjusius metus pervedė 74,7 mln. Lt dividendų, nors dar gruodį kalbėta, kad suma galėtų siekti kelis šimtus milijonų litų, informavo Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

Daugiabučio namo su apdaila kvadratinio metro statybos kaina – 2,1–2,2 tūkst. Lt, rodo bendrovės “Sistela”, rengiančios rekomendacijas statybos sąmatų skaičiavimams, duomenys.

Lietuvoje dar tikrai negalime kalbėti apie nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą – jis prasidės tik tada, kai bankai atsuks per krizę užsuktus paskolų čiaupus, kurie kol kas vis dar sausėja.

Pramonės, prekybos ir statybos sektoriuje pajamas pernai dažniau didino didelės įmonės. Tuo tarpu transporto ir lengvosios pramonės sektoriuose greičiau atsigavo vidutinio dydžio bendrovės.

Lietuvoje 29 proc. įmonių apskritai neinvestuoja į aplinkosaugines technologijas (eco-innovations – angl.), kurios leistų sumažinti žaliavų, energijos, vandens sąnaudas ir darytų mažesnį poveikį aplinkai, rodo naujausias “Eurobarometro” tyrimas.