Apie tai, kokios finansų politikos Lietuvai reikėtų laikytis artimiausius ketverius metus, apie vakariečiams nesuprantamą lietuvių toleranciją nusižengimams ir apie vienintelį Lietuvai likusį kelią – stiprinti išsilavinimo lygį „Veidas” kalbėjosi su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriumi Nerijumi Pačėsa.

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

Šiandien nusprendžiau truputį paįvairinti mūsų ketvirtadieninį pašnekesį. Vakar vakare prie laidos anonso pakviečiau mūsų „Facebooko“ draugus pateikti Jums klausimus, premjere. Tad daugiau šiandien atliksiu tokią tarpininko funkciją. Tikrai daug įdomių, gerų klausimų ir dar didelei nuostabai, klausimų Jums atsiųsta iš viso pasaulio: nuo Vašingtono iki Londono, yra klausimų net iš Ciuricho.

Visų trijų Baltijos šalių pastarieji 22-eji metai vadinami sėkmės istorija. Vis dėlto estiškoji gerokai sėkmingesnė už mūsų ir latvių pagal daugelį parametrų. Pradedant tuo, kad Estija – elitinių valstybių klubo – Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė, ji taip pat peržengusi euro zonos reikalavimų kartelę ir jau beveik dveji metai turi eurą. Ir pagal daugybę visuomenės brandos ir visaverčio gyvenimo rodiklių – piliečių gyvenimo trukmę, pasitikėjimą parlamentu, korupcijos indeksą ir t.t. – estai pasiekė ES vidurkį ar prie jo artėja, o latviai ir lietuviai vis dar velkasi tarp ES autsaiderių.
Ką padarė Estija, ko nepadarėme mes, „Veidas“ klausia Estijos prezidento Toomas Hendrik Ilves.

Pastaraisiais metais viso pasaulio ir Europos žiniasklaidos rinkoje vyko ir tebevyksta milžiniški virsmai. Apie jų poveikį kalbamės su trijų skirtingų Europos leidinių vyriausiaisiais redaktoriais.

Pastaraisiais metais viso pasaulio ir Europos žiniasklaidos rinkoje vyko ir tebevyksta milžiniški virsmai. Apie jų poveikį kalbamės su trijų skirtingų Europos leidinių vyriausiaisiais redaktoriais.

Praėjusią savaitę 80-metį atšventė Lietuvos nepriklausomybės architektas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, šiuo metu Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Vieni jį garbina, kiti gerbia, treti nekenčia, bet nėra nė vieno, kuris būtų jam abejingas ar neigtų faktą, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuva gyvena ir juda į priekį pagal V.Landsbergio nubrėžtą kelio žemėlapį. Netgi būdamas formaliai nusišalinęs nuo Lietuvos aktualijų, kartkartėmis pabėdodamas, kad jo nebeklauso, profesorius tebėra įtakingiausias šalies politikas. Tad klausimas, ką apie tai pasakys Landsbergis, kyla kaskart, kai pradedamas planuoti bet koks esminis valstybės gyvenimo pokytis.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius telefonu su mumis iš Bukarešto, kur dalyvauja Europos liaudies partijos kongrese. Jame taip pat dalyvauja Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, daug kitų šalių premjerų. Nors toli nuo Lietuvos, bet vis dėlto lietuviškos aktualijos mums šiuo atveju svarbiausios. Pagrindinis metų politinis įvykis – Seimo rinkimai. Daug įvairių dalykų vyksta aplink juos. Naujausias – balsų pirkimo skandalas. Kviečiate popiet šiandien pasitarimą su teisėsaugos institucijų vadovais. Viktoras Uspaskichas, aplink jo politinę jėgą sukasi įvairūs įtarimai, sako, kad šio skandalo siekis – pašalinti politinį konkurentą. Kaip Jūs vertintumėte tokią reakciją?

“Nemanau, kad po sekmadienį įvykusių parlamento rinkimų kažkas labai netikėtai ir radikaliai pasikeis. Greičiau priešingai. Manau, Seimas bus labai panašus. Didžiausias netikėtumas gali būti tik dešiniųjų stovykloje – Tėvynės sąjunga gali laimėti daugiau mandatų, nei iki rinkimų įsivaizdavo šios partijos oponentai. Ir ši situacija gali sukurti intrigą sudarant naują Ministrų kabinetą. Bet kad tai būtų lūžio rinkimai – nepanašu”, – spalio 14-ąją vykusių rinkimų į Seimą išvakarėse savaitraščiui “Veidas” sakė istorikas ir teisininkas dr. Bernardas Gailius. Taigi pokalbis su juo.

Seimo rinkimų ir referendumo dėl atominės elektrinės statybų išvakarėse apie visuomenės priešrinkiminę sveikatą, vertybes bei galimus valdžios pokyčius – „Veido“ pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, istoriku, intelektualu Egidijumi Aleksandravičiumi.

Lietuva, per kurią eina rytinė Europos Sąjungos siena, kasmet susiduria su didžiuliais kontrabandos, ypač nelegalių cigarečių, iš trečiųjų šalių srautais. Apie šios nusikalstamos veikos lygį bei priešnuodžius jai „Veidas“ kalbėjosi su Vilniuje viešinčiu Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) direktoriumi Giovanni Kessleriu.