2012 Spalio 25

Andrius Kubilius

Lietuvos energetikos perspektyvos klausimus turime svarstyti racionaliai ir nepolitizuotai

veidas.lt

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

 

Šiandien nusprendžiau truputį paįvairinti mūsų ketvirtadieninį pašnekesį. Vakar vakare prie laidos anonso pakviečiau mūsų „Facebooko“ draugus pateikti Jums klausimus, premjere. Tad daugiau šiandien atliksiu tokią tarpininko funkciją. Tikrai daug įdomių, gerų klausimų ir dar didelei nuostabai, klausimų Jums atsiųsta iš viso pasaulio: nuo Vašingtono iki Londono, yra klausimų net iš Ciuricho. Aišku, jų ratas irgi labai platus: nuo to, kaip miegojot iki to, ar nebijot pasiklausymo. Bet gal pradėkim nuo pradžių. Kai kuriuos klausimus šiek tiek pasunkinau. Premjere, štai Jums klausimas iš Vašingtono: nors Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) rinkimuose pasirodė geriau, nei visi prognozavo, klausia klausytojas, rinkimus galima būtų laikyti TS–LKD pralaimėjimu, jeigu Jūs pasitrauktumėte į opoziciją, taip mano klausytojas. Ar tokiu atveju premjeras prisiimtų atsakomybę ir pasitrauktų iš partijos pirmininko kaip kad atsitinka normaliose demokratijose? Ką atsakytumėte?

 

Pirmiausia sulaukime sekmadienio rezultatų ir tada bus, ką aptarti. Antras dalykas, iš tiesų mūsų partijai rinkimai, bent jau pirmas turas, tikrai buvo neblogas. Surinkom nors ir šiek tiek mažiau nei 2008 m., bet tikrai daugiau negu vidutiniškai per kitus rinkimus, balsų. Trečias dalykas, reikia matyti, kad iš koalicijos dvi partijos šiuose rinkimuose pasirodė sėkmingai. Tuo metu trečiajai, liberalcentristų ir Tautos prisikėlimo partijos kandidatams, sekėsi blogiau. Tam, matyt, yra įvairių priežasčių ir tai reikia objektyviai įvardinti.

 

Bet klausytojas klausia, ar Jūs prisiimtumėte asmeniškai atsakomybę, jeigu tektų opozicijoje būti ir, sako, kai kuriose demokratijose taip pasitraukia pirmininkai po tokių rinkimų.

 

Klausimas, kokie tie rinkimai: gali partija laimėti rinkimus, bet gali tekti likti opozicijoje. Mes nesiruošiame būdami viena partija laimėti daugiau negu pusę viso Seimo. Tuo metu norint turėti koaliciją, norint turėti valdančią daugumą, reikia rasti galimybių susitarti su kitomis partijomis ir formuoti tokią koaliciją.

 

Čia tiktų gal klausimas Tado net iš Ciuricho atsiųstas: galbūt būtų laikas, sudarinėjant Vyriausybę, pasekti šveicarų magiškos formulės pavyzdžiu, tai yra, sako klausytojas, nustoti lošti vaikišką pozicijos – opozicijos žaidimą, o Vyriausybę sudaryti iš trijų–keturių partijų, apimant visą politinį spektrą nuo dešinės iki kairės, ir siekiant Vyriausybėje atstovauti kuo didesnį rinkėjų procentą. Kaip Jums tokia mintis?

 

Čia yra įdomūs teoriniai pasamprotavimai, kuo skiriasi Šveicarijos demokratinė tradicija nuo Vokietijos ar Prancūzijos demokratinės tradicijos. Turiu pasakyti, kad Šveicarijos pavyzdys galbūt yra unikalus ir nėra taip plačiai kartojamas kitose senas tradicijas turinčiose demokratijose, kur dažniausiai yra siekiama sudaryti koaliciją iš panašiai mąstančių politinių partijų tam, kad būtų galima įgyvendinti pakankamai aiškias programines nuostata, kurios gali būti skirtingos tarp kairės ideologijos besilaikančių partijų ir dešinės, ir tai yra natūralu.  Todėl aš tikrai nesiimu svarstyti, ar Lietuvai pats geriausias variantas būtų siekti šveicariško politinio gyvenimo modelio įgyvendinimo.

 

Dar vienas klausimas: kodėl TS–LKD nepasisakė už rinkimų anuliavimą?

 

Aš turiu pasakyti, kad mes labai kategoriškai pasisakome už tai, kad visi neskaidrūs dalykai, kurie buvo fiksuoti rinkimų metu – balsų pirkimas, balsų pirkimas kalėjimuose, būtų ištirti nedelsiant ir tam būtų dedamos visos pastangos ir užkirstas kelias tam pasikartoti antrame rinkimų ture. Jeigu ir toliau tokių įstatymų pažeidimų bus pakankamai daug, įstatymas numato visas tolesnes procedūras. Aš tik galiu pakartoti tai, ką vakar pasakė Prezidentė. Tokia galimybė yra ir ji nėra atmestina, tik šioje vietoje iš tikrųjų turi spręsti tos institucijos, kurios pagal įstatymą yra už tai atsakingos – ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir Konstitucinis teismas, ir pats Seimas, ir Prezidentė. Tie dalykai yra labai aiškiai reglamentuoti įstatyme.

 

Dėl galimų pažeidimų Seimo rinkimų pirmajame ture teisėsaugos pareigūnai atlieka 18 ikiteisminių tyrimų. Aštuoni tyrimai yra susiję su Darbo partija, trys su partija „Tvarka ir teisingumas“, du su konservatoriais ir vienas su socialdemokratais. Kituose tyrimuose partijos nenurodytos arba figūruoja net kelios. Kaip vertinate konservatorių patekimą į šitą sąrašą. Kas už tai gresia tiem partiečiams, kurių kaltė galbūt bus įrodyta.

 

Jeigu bus įrodyta, seks labai griežtos sankcijos ir griežtas požiūris. Bet šiuo atžvilgiu aš nesu labai gerai informuotas ir iš tikrųjų tikėčiausi, kad tyrimas bus objektyvus ir efektyvus.

 

Tie sąžiningos kovos principai yra Jūsų partijos kažkaip aptariami rinkimų kampanijos metu?

 

Tai yra savaime suprantami dalykai ir mes tikrai netoleruojame bet kokių nesąžiningų veiksmų. To nuosekliai laikomės ir laikysimės ateityje.

 

Premjere, žurnalistas, viešai pranešęs apie vokelius redakcijoje, rašo, kad jo požiūriu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra neįgali. Žurnalistė Lina Pečeliūnienė anksčiau yra kreipusis ir į Jus, ir į VMI, tačiau rezultato taip pat nebuvo. Kaip Jūs vertinate šią situaciją?

 

Žinau, kad yra atliekamas tyrimas ir būsime informuoti apie tyrimo rezultatus. Tikrai galime pasidžiaugti žurnalistų noru būti sąžiningais, tačiau tai tikrai kelia susirūpinimą ir pasipiktinimą, kad ir žiniasklaidoje, kuri galbūt turėtų demonstruoti išskirtinį sąžiningumo, pilietiškumo ir skaidrumo pavyzdį, yra tokių dalykų. Aš tikiuosi, kad tyrimas duos tikrai aiškius atsakymus.

 

Bet prieš kurį laiką žurnalistė L. Pečeliūnienė yra kreipusis ir į Jus, ir į VMI. Jūs persiuntėte jos kreipimąsi Darbo inspekcijai ir VMI, tačiau ši problema nebuvo sustabdyta. Tad kaltinimai neįgalumu nėra iš piršto laužti, Jūs sutinkate su jais?

 

Aš tikrai nesiimu spręsti remdamasis vienu atsakymu arba vienu viešu pareiškimu, ar tiktai viską padarė VMI ar kitos institucijos. Tyrimas duos visus atsakymus.

 

Šią savaitę taip pat paskelbta, kad Lietuvoje išlieka darbo užmokesčio mažėjimo tendencija, o tuo metu Latvijoje ir Estijoje jis auga. Taip skelbiama SEB bankų Baltijos šalių ekspertų parengtoje naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. Koks būtų Jūsų vertinimas dėl darbo užmokesčio?

 

Darbo užmokestis yra susijęs su bendrais ekonomikos dalykais. Turiu pastebėti, kad ekonomikos recesijos metu, krizės Lietuvoje metu, verslas labai stipriai persitvarkė mažindamas darbo kaštus 2008 metų antroje pusėje, 2009 metais, ir todėl atgavo labai stiprų konkurencinį pranašumą. Todėl eksporto ir pramonės rodikliai yra pasiekę tokių dydžių, kokių nematėme net ir iki krizės. Tad galime drąsiau žiūrėti ir į viso Lietuvos ūkio perspektyvą. Galėčiau pastebėti tiek, kad kitais metais yra prognozuojamas santykinai nedidelis darbo užmokesčio augimas, bet dar sykį galiu pakartoti, kad darbo užmokestį lemia visų pirma verslo galimybės sėkmingai dirbti, sėkmingai plėtotis, užsidirbti pelnus ir mokėti geresnius atlyginimus.

 

Klausimas „Facebooke“: „Ar įmanoma Lietuvoje pasiekti asmeninę politikų ir valdininkų atsakomybę už priimtus sprendimus ir kodėl to nepadarėte?“.

 

Mano manymu, tai tiek, kiek yra įstatymuose tos asmeninės atsakomybės numatyta. Tas klausimas vis reguliariai iškyla, bet čia galėčiau pakartoti, kad kai kurie sprendimai, pavyzdžiui kaip Seimo sprendimai dėl priimtų įstatymų arba sprendimai nepriimt kokių nors įstatymų yra, visiškai akivaizdu, ne individualūs, o apsprendžiami viso Seimo, viso Parlamento arba valdančios koalicijos arba opozicijos.

 

Tai asmeninės atsakomybės tuomet reikalaut nėra prasmės?

 

Galbūt ją būtų sunku taip tiesiogiai suprantant išsireikalaut.

 

Premjere, šiandien sukanka 20 metų nuo Konstitucijos priėmimo referendume – Konstitucijos diena. Štai Konstitucijos vienas rengėjų, buvęs Konstitucinio teismo primininkas, profesorius Juozas Žilys siūlo įtvirtinti piliečiams pareigą balsuoti, o to nedarantiems apriboti socialines išmokas ir paslaugas. Remtumėte tokią idėją ar ne?

 

Ne pirmą kartą tokia idėja iškilo ir yra šalių, yra valstybių, berods ir Europoje, jeigu neklystu, gal Olandijoje yra tokia prievolė numatyta. Bet daugelis šalių remiasi savanoriškumo, laisvo apsisprendimo principu. Ir manyčiau, kad tokia diskusija reikalautų daugiau laiko ir argumentų būtų ir už, ir prieš. Nesiimčiau šią iškilmingą ir svarbią dieną, minint Konstitucijos dvidešimtmetį, imti spręsti štai tokį klausimą.

 

Kiek tos pagarbos pagrindiniam šalies įstatymui? Teisininkas, teisės profesorius Egidijus Kūris sako, jog teiginiai, ką daryti su referendumo dėl Visagino atominės elektrinės rezultatais turėtų spręsti jau kitas Seimas, yra nesolidūs, tai yra nepagarba teisei, taip kalbėti, nes įstatymas numato per mėnesį priimti sprendimą. Kaip Jūs tokią kritiką vertintumėte?

 

Aš tikrai nesiimu vertinti. Seime po rinkimų tikrai bus diskusijų šiuo klausimu. Būtų gerai, kad iš tikrųjų būtų siekiama racionalių sprendimų, sąžiningų sprendimų, rūpinantis ne kokiais nors politiniais balais, o Lietuvos ateitimi, Lietuvos energetikos ateitimi. Čia galiu tiktai nusistebėti, kad ir dabar paaiškėjo, jog referendumo iniciatoriai pateikė Seimui rezoliuciją ar nutarimo projektą dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, kurioje yra siūloma atsisakyti atominės energetikos. Ta rezoliucija kažkodėl yra parengta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisėkūros poskyrio laikinosios vedėjos ponios Žilinskienės kompiuteryje. Bent jau taip skelbia „BNS“ naujienų agentūra. Galima spėti, kiek tai yra susiję su „Vilniaus energijos“ pastangomis daryti įtaką Lietuvos energetikos reikalams ir priešintis racionaliems sprendimams.

 

Bet „Vilniaus energija“ tą nuosekliai daro? Tai yra sisteminis konkurentas, kita energijos rūšis. Kas Jus stebina?

 

Mane stebina tai, kad politikai save priskiria prie vienos kažkokios verslo grupės ir yra visiškai nepajėgūs tokiu atveju racionaliai svarstyti  visų alternatyvų ir jų pasverti. Jeigu yra tarnaujama vienai verslo grupei, tai tą ir reikia atvirai deklaruoti, kad mes einame į Seimą ir giname „Rubicon“, „Vilniaus energijos“ ar kitų verslo grupių interesus, ir nereikia tada apgaudinėti žmonių.

 

Jums klausimų dar kyla, premjere?

 

Man klausimų nekyla, bet man kyla klausimas, ar tokie faktai leidžia dar šitame Seime toliau racionaliai svarstyti klausimus, susijusius su Lietuvos energetikos perspektyva. Racionalumas reikalautų po štai tokio referendumo galbūt iš tiesų suburti naują parlamentarų, Vyriausybės ir ekspertų grupę, kuri iš tikrųjų, nusiraminus visoms rinkimų ir referendumų batalijoms, pateiktų labai aiškius atsakymus, ką reiškia vienas ar kitas pasirinkimas, kiek tai galiausiai kainuos pačiam mokesčių mokėtojui, elektros vartotojui. Ar mes tikrai pasiruošę mokėti didesnę kainą už elektrą, labai aiškiai ir amžinai atsisakydami atominės energetikos perspektyvos, ar vis tik susėdę, nusiraminę ir nebesvarstydami, kaip čia pasipriešinti Kubiliaus ir Sekmoko atominės elektrinės projektui, pradėsime svarstyti tai, kas lems mūsų ir vaikų gyvenimus ilgus dešimtmečius.

 

Energijos kaina šiose diskusijose turėtų būti svarbiausia šiose diskusijose?

 

Man atrodo, kad dabar buvo svarbiausia grynai tokios politinės konkurencijos vienas iš aspektų, todėl aš ir raginu toliau, žiūrint į ateitį, iš tikrųjų labai racionaliai svarstyti kaip tik kainos aspektus, saugaus apsirūpinimo elektra, galų gale ir ekologinius klausimus. Bet visa tai svarstyti ramiai, nepolitizuotai, labai aiškiai atskiriant verslo interesus, taip pat ir Lietuvos verslo interesus, ir trečiųjų šalių verslo interesus, kurie taip pat šiose diskusijose dalyvauja, ir patiems pasirinkti racionalų sprendimą ir tartis su žmonėmis, ką daryt. Ar tikrai norime ženkliai brangiau mokėti už elektros energiją todėl, kad šiame referendume taip nubalsavome?

 

Kitas konkretus klausimas. Šilimos ūkio pertvarkai vakar Vyriausybė davė pirmą ženklą, gamintojų įsileidimo sąlygos bus geresnės, energetikos viceministras sako, kad tai gali sukurti prielaidas pigti šilumos energijai iki 30 proc. Tai klausimas, susijęs su ta problema – kada pigs šiluma? Ką jūs atsakytumėt klausytojams?

 

Pigs tada, kai bus priimti įstatymai ir jie bus įgyvendinti. Bus sudarytos galimybės, ypač didžiuosiuose miestuose, atsirasti realiai konkurencijai šilumos gamyboje.

 

Kada tai bus?

 

Na, aš tikrai negaliu atsakyti labai tiksliai datomis. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste mums nepavyko pasiekti, kad net ir toks smulkus dalykas kaip Grigiškių popieriaus įmonės šilumos gamybos pajėgumai galėtų būti panaudoti gaminti šilumą visam Vilniui. Tam daug kliūčių kūrė Vilniaus savivaldybei priklausančios įvairios žinybos, tai štai dabar šis įstatymas leistų tas galimybes išnaudoti kur kas efektyviau.

 

Tai jeigu net Vilniaus problemų neišsprendžiat, tai kaip žmonėms patikėt, kad visos Lietuvos išspręsit?

 

Aš noriu priminti, kad savivaldybės yra savarankiškos, Konstitucija gina jų savarankiškumą ir žmonės turi labai gerai suvokti, kur yra Vyriausybės galios, kur savivaldybės problemos, kur yra jų atsakomybė, bet tas problemas galima spręsti tiktai keičiant įstatymus, tą mes ir numatę esame daryti.

 

Ačiū už pokalbį.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Edita Edita rašo:

    Mano manymų, naujos atominės elektrinės statyba buvo forsuota ir tai buvo politinis – ne ekonominis sprendimas. ES atominių elektrinių statybos neremia. Žmonėms kyla klausimas, iš kieno pinigų AE bus statoma ? Čekuolis per reklamą pasakė, kad žmonėms nereikės prisidėti nei lito…Ar manote, kad žmonės tuo patikėjo? Prie dujų statybos terminalo reikės prisidėti apie 50 procentų, panašiai bus ir su AE statyba, tik čia reikės ne milijonų, o milijardų…Jei ES remia regioninių šiluminių elektrinių statybą, kodėl vyriausybė nenori tuo pasinaudoti ir paremti tokius projektus? Rajonuose atsiras naujų darbo vietų. Kas sodins naujus miškus, ką remia ES, kas kirs, kas kūrens…Žemė įgys savo vertę, o dabar dideli jos plotai dirvonuoja

  2. Andiejus. Andiejus. rašo:

    Kaip jus pateikete,referenduma del AE.Negi jus su zmona,tuctuokau.Akip tap,Andriau.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...