2012 Spalio 25

Aidas Vaičiulis

Už šildymą moku dešimteriopai mažiau!

veidas.lt

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

 

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

 

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

 

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

 

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

 

 

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

 

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

 

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

 

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

 

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

 

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

 

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

 

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

 

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.

 

 

 

 

 

 

 

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

 

 

 

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

 

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

 

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

 

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

 

 

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

 

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

 

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

 

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

 

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

 

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

 

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

 

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

 

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Marytė Marytė rašo:

    Už šildymą moku dešimteriopai mažiau negu vidurkis, nes šildausi autonomiškai ir sandarinu buto tas vietas, kurios yra daugiau pralaidžios šilumai. Kadangi daugiabutis namas yra privati butų savininkų nuosavybė, tai vyriausybė pažeidė konstituciją dėl daugiabučių namų renovavimo programos sudarymo ir jos priėmimo. Negali nuspręsti namo bendrasavininkų daugumą. Turi būti kiekvieno savininko sutikimas ir rašytine forma pateiktas prašymas. Kad statybininkams reikia darbo vietų, tai aš kredito iš banko tiems tikslams imti neturiu. O kad statybinės pramonės įmonėms kitose valstybėse reikia parduoti savo produkciją, tai kredito iš banko aš imti irgi neprivalau.Vyriausybė turi ruošti ir priimti programas gamybinio sektoriaus pramonėje ir žemės ūkyje išvystymui ir pridėtinės vertės kūrimui, o ne gražinimuisi ir lėšų švaistymui.

  2. vo vo rašo:

    marytė netaktiskai sneka…Kas is to vieno buto apsisiltinimo jei visas namas kiauras?Siluma tiekiama namui ,o ne butui.O gal su silumos tinklais sutarti ir dar ivada atskirai turi?Reikia taikyti prievartini apsiltinima( kaip Lenkijoje),kitaip mires dalykas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...