Neklusnios Europos Sąjungos valstybės verčiamos subalansuoti biudžetus ir liautis skolintis. Tačiau kaip tai padaryti, kad kuo mažiau nukentėtų šalių ekonomika ir gyventojų interesai?

Apsižvalgius aplinkui neapsiverčia liežuvis imti tvirtinti, kad bent su kuria nors kaimyne mūsų santykiai yra broliški, seseriški ar bent jau bičiuliški.

Su nusikalstamais narkotikų susivienijimais kovoja visos pasaulio valstybės. Ar šis karas gali būti laimėtas?

Šią savaitę jungtiniame Europos Parlamento Transporto ir turizmo (TRAN) bei Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų posėdyje buvo svarstomas pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų sukūrimo.

Per pastaruosius ketverius metus naftos kainos net du kartus stipriai pakirto kojas pasaulio ekonomikai. Ar turime rengtis dar vienai šoko terapijai?

Yra didelė tikimybė, kad ateis laikas, kai politinio ir ekonominio bendradarbiavimo Europoje sumažės iki kritiškai žemo lygio ir šalys pradės veikti tik pagal savus interesus.

Net jei Iranas pats neturi branduolinio ginklo, prieš jį surengta ataka gali sukelti branduolinį karą. Planetos tai nesunaikintų, bet nusineštų mažiausiai 55 mln. gyvybių.

Mus įdėmiai stebinčiam aplinkiniam pasauliui pasiųstas stiprus signalas: Lietuvą valdo Vyriausybė, o ne šešėliniai kardinolai ir jų paslaugas apmokantys energetikai.

Tiesą sakant, visoje mūsų politikoje nebeliko jokio solidumo, jokios pagarbos, net išminties.

Karas Artimuosiuose Rytuose tampa baisiausia pasaulio grėsme. Tačiau nors visi tą grėsmę suvokia, kai kurie politikai, regis, sąmoningai aštrina situaciją.

Liūdna konstatuoti, jog artėjant šv. Velykoms Lietuvos visuomenę purto nesantaikos ir skandalų drugys. Kol valdantieji užsiėmę santykių aiškinimusi, degalų, šildymo, elektros, maisto produktų kainos nesustodamos auga, varydamos į neviltį didelę dalį paprastų piliečių.