2012 Gegužės 06

Kur slypi ir kiek truks Lenkijos stebuklas?

veidas.lt


Balandžio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas padidino tiek šių, tiek ir kitų metų Lenkijos ekonomikos augimo prognozę.

Tikimasi, kad šiais metais Lenkijos BVP augs 2,6 proc., o kitais – 3,2 proc. O tarkime visai euro zonai 2012 m. prognozuojamas 2,1 proc. augimas. “Taigi, Lenkija žaidžia visai kitoje ekonomikos lygoje”, – apibendrina Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Marekas Belka.
Ir šioje lygoje Lenkija – jau ne vienerius metus. Priešingai nei kitos euro zonos ar ES šalys, Lenkija išvengė recesijos 2009-aisias, 2010-aisiais sugebėjo pasiekti 3,9 proc. ekonomikos augimą, o 2011 m. šios kaimyninės šalies ekonomika augo net 4,3 proc. – įspūdingai, palyginus su 1,5 proc. euro zonos šalių ekonomikos augimo rodikliu ir aplenkė net Vokietiją, kurios ekonomika pernai pasistiebė 3,1 proc.
Kas gi lemia tokią Lenkijos ekonominę padėtį Europoje ir kur slypi vadinamojo Lenkijos stebuklo paslaptis?

Orientuojasi į investicijas

Nebūdama euro zonos valstybe, Lenkija laimi reguliuodama nacionalinės valiutos zloto vertę. Zloto kurso svyravimas leidžia Lenkijai padidinti savo konkurencingumą ir kilstelėti lenkiškų prekių paklausą užsienyje. Taigi, eksportas didėja, o kartu auga ir investicijų apimtis.
Turėdama 38 mln. gyventojų, Lenkija mėgaujasi ir didžiule vidaus paklausa, be to, gauna didžiules išmokas iš ES fondų – jokia jos kaimynė tokiomis sumomis pasigirti negalėtų. Pavyzdžiui, 2007-2013 m. laikotarpiu ES fondų parama Lenkijai sudarė ir dar sudarys 67,3 mlrd. eurų ir buvo didžiausia visoje Europoje.
Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl Lenkijai sekasi nepalyginamai geriau nei kitoms ES valstybėms, yra šalies fiskalinės politikos strategija.
Nuo kaimyninių šalių Lenkiją skiriasi tuo, kad sunkmečiu apsisprendė nemažinti biudžeto deficito ir orientavosi išimtinai į investicijų pritraukimą. Pavyzdžiui, nors pagal Mastrichto sutartį ES šalių biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. (kitais metais – jau 1 proc.) BVP, Lenkijoje 2009-aisiais šis deficitas siekė 7,1 proc., 2010-aisiais priartėjo prie 8 proc., ir tik įsitikinus šalies augimo perspektyvomis, imta galvoti, kaip šį biudžeto deficitą sumažinti iki “padorių” skaičių. Bet ir šiuo atveju laikomasi nuostatos, kad deficitą mažinti reikia taip, kad investuotojai ne tik neišsilakstytų, bet ir būtų nusigriebti visi tie, kurie, nerimaudami dėl euro krizės, dairosi kitų rinkų.
Žinoma, šiemet Lenkijai labai pasitarnaus ir UEFA futbolo čempionatas, kuris padėjo sukurti nemažai darbo vietų ir padidinti vidaus paklausą.

Maža skola, stiprūs bankai

Dar vienas Lenkijos privalumas – nedidelė šalies užsienio skola ir dėl to šaliai už labai nedideles palūkanas skolinami pinigai. Tad kol kitos ES šalys vargsta mokėdamos didžiules palūkanas, Lenkija džiaugiasi, jog “Moody’s” neseniai šaliai suteikė aukščiausią trumpojo laikotarpio skolinimosi reitingą “Prime-1”. Dabar penkerių metų trukmės Lenkijos obligacijos perkamos palankesnėmis sąlygomis nei tokių šalių kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Belgija.
Su tuo susijęs ir Lenkijos bankinio sektoriaus stabilumas, mat Lenkijos bankai, priešingai nei kitų ES šalių bankai, nestokoja apyvartinių lėšų, o paskolos čia dalijamos vis dar taip pat noriai, kaip ir ES ekonominio pakilimo laikotarpiu. Be to, bankų stabilumas ir toliau didinamas. Pavyzdžiui, vasario mėnesį susijungė du bankai – “Bank Zachodni WBK” ir mažesnis “Kredyt Bank”, suformavę vieną didžiausių bankų šalyje ir net užsitikrinę Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko paramą, mat šis įsigijo 104 mln. JAV dol. vertės naujojo banko akcijų.
“Jūs net neįsivaizduojate, koks esu optimistas dėl Lenkijos ekonomikos ateities”, – kalba Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis, pabrėždamas, kad stabilus bankinis sektorius ir nuolat augantis Lenkijos BVP garantuoja, kad šalis ir toliau gali tikėtis išlikti Europos ekonomikos pirmūne.
Tiesa, nors Lenkijos politikai ir labai džiūgauja bei giriasi, šios šalies gyventojai tokia laime netrykšta: juos erzina, kad valdžia nusileidžia ES reikalavimams įgyvendinti nemalonias reformas, be to, būgštauja, kad jau artimiausiu metu šaliai gresia ekonomikos sulėtėjimas.

Grėsmė iš euro zonos

Naujausiose savo išvadose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analitikai perspėja, kad silpna euro zonos rinka Lenkijai yra nemenka grėsmė, nes viena vertus šios šalys sumažino lenkiškų prekių importą, kita vertus, dėl silpstančio euro stiprėja Lenkijos zlotas, ir labai dideliais tempais auga infliacija. EBPO generalinis sekretorius Angelas Guria perspėja, kad būtent dėl to Lenkijai derėtų nedelsiant imtis biudžeto deficito mažinimo priemonių, o tai geriausia padaryti įgyvendinant įvairaus lygio sistemines reformas.
“Pastarųjų metų Lenkijos ekonomikos augimo tempas įrodė, kad tinkama makroekominė politika ir išmintingas reguliavimas atsiperka”, – teigia A.Guria siūlydamas Lenkijai šią “išmintingą liniją” tęsti ir toliau reformuoti šalies ūkį, kad euro zonos problemos Lenkijai atsilieptų kuo mažiau.
Tad kas gi siūloma Lenkijai? Pirmiausia – tai su ekonominiu augimu suderinama fiskalinė konsolidacija, biudžeto deficito mažinimas, pastangos, kad užsienio skola neviršytų leistinų limitų. Tiesa, Lenkija gali džiaugtis, kad šiemet ir taip  turėtų įtilpti į numatytus biudžeto deficito rėmus – 2,9 proc., bet 2013-aisiais reikės gerokai labiau pasistengti, nes biudžeto deficitas šioje šalyje jau negalės viršyti 2 proc. BVP, o 2015-aisiais turės prilygti naujoje fiskalinės drausmės sutartyje numatytam 1 proc. BVP.
Tarp konkrečių Lenkijai siūlomų žingsnių minimos ir mažesnės išlaidos įvairioms išmokoms, ūkininkų socialinės apsaugos sistemos reforma, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas. Be to, vyriausybė planuoja įgyvendinti profesinio rengimo reformą, mažinti biurokratines kliūtis verslui ir toliau įgyvendinti valstybinio turto privatizavimo programą.
Kartu Lenkijoje taip pat ketinama reformuoti ir sveikatos apsaugos sistemą, į kurią bus inkorporuotas ir privačių gydymo įstaigų sektorius.
Visos šios reformos Lenkijoje sutinkamos palankiai, išskyrus vieną – ypatingo gyventojų nepasitenkinimo sulaukė pensijų reforma.
Priminsime, kad visai neseniai, kovo pabaigoje, Lenkijoje vyko gyventojų protestai dėl to, kad parlamentas pritarė Donaldo Tusko centro – dešiniosios vyriausybės planams didinti pensinį amžių. Planuojama, kad 2040-aisiais tiek vyrai, tiek moterys į pensiją galės išeiti būdami 67 metų, nors dabar moterys į pensiją išeina 60 metų, vyrai – 65 metų. Sociologinės apklausos netgi liudija, kad pensinio amžiaus ilginimui pritaria vos 10 proc. šalies gyventojų, o likusieji nusiteikę itin priešiškai. Ir nors vyriausybė bando argumentuoti tuo, jog ir Vokietijoje tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeina 67 metų, lenkai atkerta, jog lenkai gyvena vidutiniškai 5 metais trumpiau nei vokiečiai, be to, dirba daugiau valandų per savaitę ir gauna mažesnius atlyginimus.

Ekologijos kaina bus didelė

Na, o dėl ko Lenkija sulaukia daugiausiai kritikos iš tarptautinės bendruomenės? Pasirodo, dėl ekologinių problemų ir dėl per didelės priklausomybės nuo  aplinką stipriai teršiančios askmens anglies.
Priminsime, kad Lenkijos anglies pramonės sektoriuje dirba per 100 tūkst. žmonių, nuo anglies tiesiogiai priklausomas kone visas šalies pramonė. Be to, anglis generuoja 93 proc. visos Lenkijoje pagaminamos elektros energijos, o net pusę jos pagamina centrinėje šalies dalyje esanti gamykla – “Elektrownia Belchatow”. Tai didžiausia elektros gamykla visoje Europoje. Bet kartu tai ir didžiausia Europos teršėja, kuri į aplinką pernai išmetė 39 mln. tonų anglies dvideginio – 31 proc. daugiau nei 2010-aisiais.
“Perėjimas prie didesnio atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo ir taršos mažinimas trumpuoju laikotarpiu gal ir nebus palankus Lenkijos ekonomikai, tačiau šia kryptimi eina visa Europa, ir Lenkijai negali būti daromos kokios nors išimtys. Šalis turės rasti kitų būdų, kaip kompensuoti didesnes išlaidas šioje srityje ir išlaikyti pavyzdingą ekonomikos augimą”, – apibendrina A.Guria.

Metinis BVP pokytis (proc.)
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.    2012 m.*
Lenkija    5    2    3,9    4,3    3,2
Latvija    -4,6    -18    -4    5,5    1,3
Lietuva    2,8    -15    1,4    5,9    2,7
Estija    -3,8    -13,7    -0,1    7,6    3
Šaltinis: Europos Komisija
*Prognozė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. krakus krakus rašo:

    Statistiškai 1 pilietis 2009 metų:
    Lietuva- 438€
    Lenkija- 160€

  2. wawa wawa rašo:

    Kakzas prisikaite statitistkos ir rasineja. Tiesa ne tokia saldi. Skaiciais lenkai matomai moka geriau manipuliuoti nei ju kaimynai.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...