2012 Gegužės 03

Elektronikos milžinų išėjimo metas

veidas.lt


„Nokia“, „Sony“, „Panasonic“ – tai tik keletas didžiųjų kompanijų, kažkada laikytų kokybės ir patikimumo simboliais. Šiandien jos vis dažniau skelbia apie patiriamus nuostolius, o jų gaminių parduotuvėse nuolat mažėja.

Balandžio viduryje JAV skolinimosi reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino kreditavimo reitingą mobiliųjų telefonų gamintojai „Nokia“ – jai suteiktas reitingas, kuris tik vienu laipteliu skiriasi nuo spekuliacinio. Kovo mėnesį panašiai skolinimosi reitingą sumažino ir kita agentūra – „Standard & Poor’s“. Šie pranešimai sudavė stiprų smūgį suomių milžinės akcijoms, jų kaina nukrito iki 1997-ųjų žemumų ir tesiekė tris dolerius už akciją.
Tokiems reitingų mažinimams daugiausiai įtakos turėjo pačios „Nokia“ paskelbti išankstiniai finansiniai rezultatai ir kompanijos atstovų pranešimas apie per pastaruosius du ketvirčius patirtus nuostolius. Viena to priežasčių – naujosios „Lumia“ serijos išmaniųjų telefonų parduota mažiau, nei tikėtasi, tik apie tris milijonus. O, tarkim, vien „Apple“ per paskutinį 2011-ųjų ketvirtį pardavė apie 37 mln. išmaniųjų telefonų „ iPhone“.
Naujienų agentūra „24/7 Wall St.“ kasmet sudaro sąrašą žinomų prekių ženklų, kurie pradings artimiausiais metais. 2011-ųjų rudenį sudarytame sąraše prie jau bankrutavusios automobilių gamintojos „Saab“, su sunkumais susiduriančios kino studijos „Sony Pictures“ bei užmarštin išeinančio socialinio tinklo „MySpace“ puikavosi ir „Nokia“. Rudenį, kai jos vertė sudarė apie 30 mlrd. dolerių, tokia pranašystė atrodė gan drąsi, tačiau šiandien, kai suomių bendrovės vertė sumažėjo perpus, mintis apie jos įsigijimą gali šmėkštelėti ne vieno didelio žaidėjo – tarkim, HTC, LG ar tos pačios „Microsoft“ – vadovų galvose.
Dar prieš keletą metų kas galėjo pagalvoti, kad „Nokia“, tokia, atrodytų, nepajudinama milžinė, taip greitai prieis liepto galą. Ir, beje, ji nėra vienintelė, kurią ruošiasi pakeisti jaunesnės ir daugiau energijos turinčios kompanijos: juk šiandien su sunkumais susiduria visas ešelonas Japonijos elektronikos milžinų ar vakarietiškų buitinės technikos gamintojų. Pažvelkime, kokių kompanijų jau nebėra, o kokių gamintojų produkcijos netrukus gali nebelikti rinkoje ir kokios tokių virsmų priežastys.

„Nokia“ – būdingas stagnacijos pavyzdys

Žinoma, „Nokia“ bėdos prasidėjo ne šį pavasarį, o prieš kelerius metus, kai milžinės vienvaldystei pradėjo grasinti amerikiečių „Apple“ bei korėjiečių „Samsung“. Šios kompanijos kartu su dar keliomis mažesnėmis tapo ratais, varančiais išmaniųjų telefonų traukinį, į kurį „Nokia“ nespėjo laiku įlipti. Ši tendencija ryški apsilankius bet kurio mobiliojo operatoriaus parduotuvėje – ten galima rasti net keliasdešimt skirtingų kainų „Samsung“, LG ar HTC išmaniųjų, tačiau pastebėsime vos kelis „Nokia“ modelius.
Nors šiandien „Nokia“ vis dar išlieka didžiausia gamintoja, gaminančia apie 27 proc. visų pasaulyje parduodamų mobiliųjų telefonų, jai į nugarą šnopuoja Pietų Korėjos milžinė „Samsung“, šiandien parduodanti apie 23 proc. visų telefonų. Nereikia pamiršti, kad šie skaičiai rodo visų telefonų gamybą, o kai kalba pakrypsta apie vis populiarėjančius išmaniuosius telefonus, vaizdas visai kitoks. Šioje srityje pirmauja „Apple“ su beveik 24 proc. rinkos, ją vejasi „Samsung“ su 23,5 proc., o „Nokia“ įrenginiai, deja, sudaro vos 13 proc. visų parduodamų išmaniųjų telefonų.
„Nokia“ akcininkai „atsibudo“ apie 2010-ųjų rudenį ir ėmėsi rimtų pokyčių: iš pradžių buvo pakeistas kompanijos vadovas, kuriuo tapo Stephenas Eloppas, anksčiau vadovavęs „Microsoft“ verslo padaliniui. Jau 2011-ųjų pradžioje „Nokia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Microsoft“, pagal kurią naujuose suomių milžinės išmaniuosiuose telefonuose turėjo būti diegiama operacinė sistema „Windows Phone“.
Šio tandemo planas buvo labai paprastas: su amerikiečių kompanijos pagalba gaminti vis daugiau išmaniųjų telefonų ir laipsniškai mažinti tūlam lietuviui gerai pažįstamų įprastų „Nokia“ mobiliųjų telefonų su „Symbian“ operacine sistema. Deja, kol kas įgyvendinti šį planą sekasi nekaip – „Lumia“ išmaniųjų telefonų serija su „Windows Phone“ operacine ne tik kad „neiššovė“, bet ir nukentėjo dėl dalyje įrenginių palikto techninio broko. Daugumoje išmaniųjų telefonų karaliauja „Google“ (apie 50 proc.) ir „Apple“ (apie 25 proc.) sukurtos operacinės sistemos, o „Windows Phone“ sudaro vos kelis procentus.
Negana to, smarkiai krito paprastų „Nokia“ telefonų pardavimas – prie to prisideda Kinijos gamintojų kuriami ypač pigūs išmanieji įrenginiai. Dėsninga, kad vasarį „Nokia“ vadovai paskelbė, jog trijuose fabrikuose bus naikinama 4 tūkst. darbo vietų, taip pat keliais milijardais dolerių bus apkarpytos veiklos išlaidos.
„Net jei mobiliojo ryšio operatoriai „Nokia“ telefonus dalytų už dyką, tai nepridėtų kompanijai sėkmės“, – agentūrai „Reuters“ sakė Johnas Strandas, telekomunikacijų ekspertas, konsultuojantis daugelį Europos mobiliojo ryšio operatorių. Pasak jo, „Nokia“ ir „Microsoft“ turi pateikti rinkai ką nors revoliucinga, tačiau kol kas nei „Windows Phone“ operacinė sistema, nei „Nokia“ išmanieji telefonai tokie nėra.
Beje, panašią istoriją galima būtų papasakoti ir apie dar vieną telekomunikacijų kompaniją, kažkada buvusią lyderę, o šiandien besigalynėjančią su bankroto šešėliu, – tai „Research in Motion“, žymiųjų „Blackberry“ telefonų gamintoja.

Japoniškų imperijų nesėkmių virtinė

Tolimųjų Rytų kompanijų padėtis ne ką geresnė – ypač Japonijos, kuriai per pastarąjį penkmetį teko patirti keturgubą smūgį: pasaulinę finansų krizę, jenos sustiprėjimą, 2011-ųjų žemės drebėjimą bei Tailando (kuriame veikia nemažai japoniškų kompanijų fabrikų) potvynius. Vis dėlto atrodo, kad dauguma senas tradicijas turinčių japoniškos elektronikos gamintojų, kurios pokario metais šalį prikėlė iš pelenų, o dauguma jų produktų tapo buitinės bei vaizdo ir garso technikos etalonais, šiandien susiduria su išgyvenimo klausimu, ir dažniausiai dėl vidinių problemų.
Štai, tarkime, megakorporacijos „Sony“ atstovai balandžio pradžioje paskelbė prognozę, kad per praėjusius finansinius metus kompanija patyrė apie 6,5 mlrd. JAV dolerių nuostolį – didžiausią per visus 65 metus, kiek gyvuoja „Sony“. Per metus jos akcijos atpigo apie 40 proc., ir ši neigiama tendencija kankina elektronikos milžinę jau daugiau nei ketverius metus. Be to, metų pradžioje dvi didžiosios agentūros – „Moody’s“ ir „Fitch“ sumažino „Sony“ skolinimosi reitingą.
O juk dėl paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais sukurtų ypač sėkmingų produktų daugelis „Sony“ lygina su šiandienine „Apple“. Juk 1979 m. kompanijos sukurtas žymusis ausinukas „Walkman“ iš pamatų pakeitė muzikos mėgėjų gyvenimą ir padėjo pamatus tam pačiam „iPod“ grotuvui. Be to, „Sony“ buvo ir viena pirmųjų kompanijų, kurios komercine sėkme pavertė radijo imtuvus, sukūrė plokščius „Trinitron“ serijos televizorius, „Playstation“ žaidimų kompiuterius. Ši japonų kompanija kartu su „Philips“ sukūrė kadaise revoliuciją sukėlusius, o šiandien jau užmarštin žengiančius kompaktinius diskus. Per pastaruosius keliolika metų „Sony“ išsipūtė ypač stipriai – jos veikloje atsirado muzikos įrašų leidybos kompanija „Sony Music“, kino studija „Sony Pictures“ ir net finansinių paslaugų firma.
Paradoksalu, kad „Sony“, viena televizorių gamybos pionierių, prieš kelerius metus pavėlavo įšokti į skystųjų kristalų televizorių gamybos traukinį, todėl iki šiol daugiausiai nuostolių jai pridarė būtent televizorių gamyba. Tiesa, 2011-ųjų pabaigoje „Sony“ beveik už milijardą dolerių pardavė skystųjų kristalų padalinį konkurentei iš Pietų Korėjos „Samsung“. Vasarį paskirtas naujuoju „Sony“ vadovu, Kazuo Hirai neseniai pranešė, kad iš televizorių gamybos kompanija pelno tikisi gauti tik 2014-ųjų pavasarį.
Tačiau šiame nemalonumų užutėkyje „Sony“ nėra vieniša – šimto metų gimtadienį šiemet švęsianti „Sharp“ kovo pabaigoje taip pat paskelbė niūrias prognozes. Numatomas apie 3,8 mlrd. dolerių nuostolis atsirado daugiausia dėl suprastėjusio televizorių pardavimo. Tiesa, ši kompanija sulaukė ir keleto gerų naujienų: sėkmingiausiai pasaulyje dirbanti „Apple“ savo išmaniųjų įrenginių ekranus gaminsis „Sharp“ gamyklose. Iki šiol ši amerikiečių kompanija skystųjų kristalų ekranus užsakinėjo iš japonų milžinėms ilgą laiką kraują gadinančios „Samsung“.
Kita beveik šimtametė japonų milžinė „Panasonic“ taip pat dorojasi su panašiomis bėdomis – jai prognozuojamas beveik 10 mlrd. dolerių dydžio nuostolis per praėjusius finansinius metus. Beje, ši korporacija po savo sparnu prieš keletą metų priglaudė kitą pusę amžiaus gyvavusią japonų kompaniją „Sanyo“, o prieš metus „Panasonic“ vadovai pranešė, kad „Sanyo“ prekės ženklas naikinamas. Tad nuo 1978 m. Londono Pikadilio aikštės simboliu buvusį „Sanyo“ logotipą pernai pakeitė korėjiečių „Hyundai“ prekės ženklas.
Nieko gero finansinės ataskaitos nerodo ir kitoms didelėms ir kažkada rinkos madas diktavusioms japonų kompanijoms „Fujitsu“, TDK bei „Toshiba“.

Pramiegotų inovacijų sindromas

Ko gero, kaip didžiausią visų savo problemų priežastį dauguma minėtų kompanijų įvardytų Pietų Korėjos verslo dinastijas, tarp kurių pirmu smuiku griežia „Samsung“ ir LG. Šiandien parduotuvėse šių dviejų konglomeratų produktai užpildo beveik visą vartotojų elektronikos ir buitinės technikos gamą – nuo šaldytuvų ir skalbyklių iki televizorių bei išmaniųjų telefonų.
Dėl Pietų Korėjos gamintojų spaudimo šiek tiek paniro ir buitinę techniką gaminančių kompanijų trijulės – skandinavų „Electrolux“ bei amerikiečių „Whirlpool“ ir „General Electric“ laivas. Tiesa, šios kompanijos nuostolių dar neprognozuoja, tačiau jų pelnas yra šiek tiek sumažėjęs dėl pigesnės korėjiečių produkcijos invazijos. Tarkime, „Samsung“ ir LG plėtros 2015 m. planuose numatoma, kad vien JAV rinkoje abi kompanijos ketina padidinti savo dalį apie 20 proc., – tai reiškia, kad proporcingai sumažės didžiosios trijulės pajamos. Ir tai nėra tušti pažadai: praėjusių metų pabaigoje „Whirlpool“ apkaltino LG ir „Samsung“ dempinguojant šaldytuvų ir skalbyklių kainas JAV.
Svarbu ir tai, kad korėjiečių kompanijos, nors ir paremtos savo šalies valdžios, labai intensyviai ėmėsi inovacijų ir todėl šiandien užima lyderių pozicijas. O dauguma senųjų žaidėjų užmigo ant laurų: tiek „Nokia“ išmaniųjų telefonų srityje, tiek „Sony“ skystųjų kristalų ekranų versle stipriai pavėlavo ir šiandien pjauna tai, ką pasėjo kompanijų vadovų vangumas.
Pavyzdžiui, dabartinis „Sony“ vadovas K.Hirai užėmė sero Howardo Stringerio vietą, kuris nuo pat 2005 m., kai buvo paskirtas korporacijos vadovu, „genėjo“ išsiplėtusius „Sony“ padalinius ir bandė išjudinti aptingusius bei pagal japoniškas korporacijų tradicijas vos ne iki gyvenimo galo įdarbintus jų vadovus. H.Stringeris per daugiau nei šešerius vadovavimo metus uždarė keletą gamyklų, perkėlė gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis ir uždarė kai kuriuos padalinius.
Užsieniečiui pasipriešinti vidinių korporacijos padalinių vadovams buvo lengviau, juolab kad tokia praktika pasiteisino „Nissan“ kompanijoje, kurią nuo bankroto išgelbėjo 2000-aisiais vadovu paskirtas libaniečių kraujo turintis brazilas Carlosas Ghosnas, dabartinis „Renault“ ir „Nissan“ koncernų vadovas.
Dabartinis „Sony“ vadovas, norėdamas grąžinti kompanijos autoritetą, H.Stringerio apkarpytoje sistemoje turėtų pradėti inovatyvių idėjų įgyvendinimą. Tačiau kol kas K.Hirai didelio ryžto ar drąsos nerodo. Tarkime, savo pranešime balandžio pradžioje jis išskyrė esmines sritis, kuriose „Sony“ nuo šiol specializuosis: tai mobilieji telefonai, žaidimų technologijos ir fotoaparatai. K.Hirai taip pat paminėjo, kad planuojama atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, tačiau norint išgelbėti kompaniją, ko gero, reikėtų atsisakyti ištisų nuostolingai veikiančių padalinių, pavyzdžiui, televizorių gamybos. Daugiau negirdėti apie jokias ryškesnes reformas, kurios leistų kompanijai susitelkti ties tais produktais, kuriuos „Sony“ gamina geriausiai.
Panaši padėtis yra daugumoje kitų minėtų elektronikos gamintojų – samdyti vadovai neturi tos ugnelės, kuri degė daugelio pasaulį pakeitusių kompanijų įkūrėjų širdyje. Toks, pavyzdžiui, buvo vienas „Sony“ įkūrėjų Akio Morita, vadovavęs kompanijai jos aukso metais, ar neseniai miręs „Apple“ inovatorius Steve’as Jobsas. Šio vizionieriaus užsispyrimas kuriant naujus produktus žinomas labiau, tačiau panašus į jį buvo ir A.Morita.
Tarkime, kuriant legendinį „Sony Walkman“ ausinuką A.Morita sulaukė didžiulio pasipriešinimo iš kompanijos inžinierių bei smulkesnių vadovų: pasak jų, niekas nenorėtų pirkti grotuvo, negalinčio įrašyti garso. Tačiau vadovas nenusileido, ir „Walkman“ tapo revoliucija. Užtat praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, kai A.Morita jau buvo miręs, „Sony“, pradėjusi nešiojamųjų grotuvų erą, nebesugebėjo sėkmingai pereiti į skaitmeninės muzikos amžių – ją su savo „iTunes“ parduotuve ir „iPod“ leistuvu aplenkė S.Jobsas ir „Apple“.
„Salaryman-shacho“ (japoniškas terminas, apibūdinantis samdytus prezidentus) yra viena priežasčių, kodėl Japonijos ekonomika ritasi žemyn. Jie neprisiima atsakomybės“, – teigia Tadashi Yanai, didžiausio japonų aprangos tinklo „Fast Retailing“ savininkas ir turtingiausias Japonijos pilietis.
Ko gero, ši mintis gerai apibūdina priežastis, dėl kurių kažkada kokybės simboliais laikytas kompanijas išstumia agresyvesni žaidėjai iš Pietų Korėjos ar Kinijos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Zuvis Zuvis rašo:

    Koreieciai malaciai !!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...