Įdomu, ar pati Dalia Grybauskaitė suvokia, kad pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisas, leidžiančias Konstituciją ir priesaiką sulaužiusiam Rolandui Paksui jau rudenį dalyvauti rinkimuose, ji pasirašė ir savo apkaltos nuosprendį?

Kuomet prieš aštuonerius metus Lietuva stojo į NATO, pagal savo pasirengimą narystei ji jautėsi tarp antrosios Aljanso plėtros bangos lyderių.

Lietuvoje visi viską išmano ir apie viską turi tvirtą nuomonę. Tos nuomonės nebijo ir išsakyti.

Įstojusi į ES Lietuva įgijo teisę prisėsti prie gausesnio stalo ir gauti savo pyrago dalį. Bet vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai tinkamai pasinaudojame mums duotu pyragu.

Apsižvalgius aplinkui neapsiverčia liežuvis imti tvirtinti, kad bent su kuria nors kaimyne mūsų santykiai yra broliški, seseriški ar bent jau bičiuliški.

Šią savaitę jungtiniame Europos Parlamento Transporto ir turizmo (TRAN) bei Pramonės mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų posėdyje buvo svarstomas pasiūlymas dėl EP ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų sukūrimo.

Yra didelė tikimybė, kad ateis laikas, kai politinio ir ekonominio bendradarbiavimo Europoje sumažės iki kritiškai žemo lygio ir šalys pradės veikti tik pagal savus interesus.

Mus įdėmiai stebinčiam aplinkiniam pasauliui pasiųstas stiprus signalas: Lietuvą valdo Vyriausybė, o ne šešėliniai kardinolai ir jų paslaugas apmokantys energetikai.

Tiesą sakant, visoje mūsų politikoje nebeliko jokio solidumo, jokios pagarbos, net išminties.

Liūdna konstatuoti, jog artėjant šv. Velykoms Lietuvos visuomenę purto nesantaikos ir skandalų drugys. Kol valdantieji užsiėmę santykių aiškinimusi, degalų, šildymo, elektros, maisto produktų kainos nesustodamos auga, varydamos į neviltį didelę dalį paprastų piliečių.

Jei nediskutuosime apie idėjas, tai ir vėl artėjančių rinkimų laukimas virs tuščių pažadų barstymu naiviems rinkėjams ir nepaliaujamu bevaisiu piktinimusi, kad esą kaip visada nėra už ką balsuoti.