Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininko pavaduotojas Arūnas Valinskas sako, jog partija turi kelis preliminarius kandidatus į vidaus reikalų ministro postą, anksčiau jau ėjęs šias pareigas Regimantas Čiupaila – vienas iš jų.

Premjeras Andrius Kubilius teigė, kad valdančiosios koalicijos partnerių ginčo epicentre atsidūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) turėtų būti pertvarkoma greitai.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atsistatydina ne dėl to, kad suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus – tokį sprendimą jis priėmė, suvokęs įtampą koalicijoje. Svarbiausia žinia, kad ji išliko ir galės dirbti toliau.

Dar prie de jure gyvos ligšiolinės Vyriausybės politikai įnirtingai dėlioja naująją. Tėvynės sąjungos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sako, kad dabartinė koalicija praktiškai nebeegzistuoja, tad konservatoriai modeliuoja tiek mažumos, tiek naujos koalicijos, į kurią kviestų visus norinčiuosius, Vyriausybę.

Jau prasidėjo įtakingiausios verslo organizacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritais laikomi fabrikantas Visvaldas Matijošaitis ir statybininkas Robertas Dargis.

Savaime suprantama, žmonių nuomonė labai subjektyvi, bet ją kažkas lemia, ir jei tokių nuomonių daug, ji kažką reiškia. „Veidas“ nusprendė pasidomėti, kurie premjerai per nepriklausomybės laikotarpį ir kurie pastarojo laikmečio ministrai buvo labiausiai korumpuoti.

Ministrų kabineto nariams pavyko realizuoti vos kas ketvirtą sau išsikeltą prioritetinį uždavinį.

Profesinės savanorystės projektas „Kam to reikia?!“ kviečia įvairių sričių profesionalus jungtis prie projekto ir dalytis savo darbine patirtimi su moksleiviais. Projekto iniciatoriai tikisi, kad moksleivių ir profesionalų susitikimas padės mokiniams pasirinkti specialybę, gauti dėstomo dalyko praktinių žinių ir motyvuos mokytis.

Naujasis Europos Sąjungos fiskalinės drausmės paktas vertinamas prieštaringai. Vienoje stovykloje – entuziastai, dėl jo pasiryžę perrašyti savo šalių konstitucijas. Kitoje – manantieji, kad koreguoti reikia pačią sutartį.

„Du svarbiausi moderniojo amžiaus Lietuvos seimai – 1920 m. Steigiamasis ir 1990 m. Atkuriamasis – ypatingomis sąlygomis atliko ypatingus uždavinius – panašius, bet skirtingus“, – Kovo 11-osios išvakarėse išėjusios knygos „Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai“ įžangoje rašo politologas Kęstutis K.Girnius.

Du iš trijų pagrindinių planuojamų Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinti turinčių projektų dar pusantrų dvejus metus bus politiškai pažeidžiami, nes jų įgyvendinimo eiga priklausys nuo Vyriausybės ir Seimo laikysenos.