Atėję naujieji metai galbūt kai kam iš mūsų sužadino krizę ir paskatino bejėgystės jausmą, su kuriuo žūtbūt reikia susidoroti.

Kalbėdamasis su Latvijos vadovais, ekonomistais, paprastais gyventojais „Veidas“ Rygoje aiškinosi, kaip kaimynai sugebėjo mus aplenkti, nors lig tol daug metų Lietuva pagal daugelį rodiklių buvo priekyje jų.

Vaduotis iš sovietinio palikimo Lietuvoje teks ne dešimtmetį ir ne du – vokiečių mokslininkai nustatė, kad imperijų valdymo palikimas įtakoja žmonių santykius su vietos biurokratija ir teisėsauga netgi praėjus šimtui metų po jų žlugimo.

Nėra nieko blogiau, nei eiti nežinia kur.

Nežadu Lietuvai naujų prasmingų metų. Ekonomika, žinoma, augs, tačiau vertėtų mąstyti ir apie visokio augimo kryptį bei kainą.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti.

Ateityje Vakarų Europoje pelnytis iš gerovės valstybės teikiamų privilegijų rytų europiečiams, taip pat ir lietuviams, bus vis sunkiau.

2004 m. V.Janukovyčius tebuvo Rytų Ukrainoje veikiančių oligarchų projektas. Šiandien jis yra gerokai savarankiškesnis, sugebėjęs sukurti stiprią ir savarankišką galios struktūrą, vadinamąją šeimą.

Tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Konservatorių vadovybės sprendimas kandidatu į Europos Parlamentą kelti jaunosios Landsbergių kartos atstovą sukėlė nemenką šaršalą partijos viduje ir tapo viena svarbesnių prasidedančios europarlamentarų rinkimų kampanijos naujienų.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos visuomenės dėmesį sutelkė į Europą: Rytų partnerystės politika ir Ukrainos paklydimas tarp Rytų ir Vakarų tapo ryškiausiu pirmininkavimo akcentu. Tačiau metų sandūroje svarbu pažvelgti ir į tolimesnius, bet taip pat itin svarbius 2014-ųjų pasaulio geopolitinius iššūkius.