Nors orai vasaros kaitra per daug nelepina, tačiau turiu jums kelias geras naujienas.

Krymo agresija nepalaužė postmodernios Švedijos ir Suomijos visuomenės suvokimo – jos ir toliau skeptiškai žiūri į narystę kariniame NATO aljanse. Tačiau politinis elitas apie tai pradeda kalbėti rimčiau, o jų įsijungimas padėtų gerokai sustiprinti Baltijos jūros regiono saugumą.

Nors iki JAV prezidento rinkimų dar liko dveji metai, Respublikonų ir Demokratų partijos jau aptarinėja pretendentus, galinčius pakeisti Baracką Obamą. Įdomu tai, kad gali įvykti dvikova tarp šalį jau valdžiusių Clintonų ir Bushų šeimų atstovų.

Amerikiečių pastangos atkurti Iraką kol kas nedavė vaisių: vietos valdžiai, nesusidorojant su augančiomis teroristinėmis organizacijomis, kyla skilimo ir dar didesnio regioninio nestabilumo grėsmė

Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mažėja, tačiau ji išlieka aukšto lygio. 2014 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarys apie ketvirtadalį BVP, rodo naujausias Lietuvos laisvos rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimas. Taigi šešėlio – vis dar daugiau nei prieš ekonominį nuosmukį.

Jei Lietuva nori gyventi saugiai atgijusio Rusijos revanšizmo pašonėje, jai teks keisti ligšiolinį požiūrį į savo karinę gynybą bei saugumą plačiąja šio žodžio prasme ir suvokti, kad mes patys ir esame tas NATO, kuris, kaip daugelis tikėjosi, turi apginti nuo išorės grėsmių Lietuvą, šiai pačiai pernelyg nesistengiant.

Sakoma, kad blogas kareivis, kuris nesvajoja tapti generolu, o perfrazuojant galima tvirtinti – blogas lietuvis, kuris nesvajoja apie nuosavą namą.

Rinkėjas, atiduodantis savo balsą už Viktorą Uspaskichą, Rolandą Paksą ar kurį kitą politiką – populistą, elgiasi lygiai taip pat, kaip pirkėjas, atėjęs į automobilių turgų ir atiduodantis savo pinigus už automobilį su žinomai nuslėpta rida, gedimais ir netgi avarijomis.

Sudėtinga ir skaudi čečėnų istorija pavertė juos amžinais kariais, kurie kovoja įvairiose barikadų pusėse ir svetimuose karuose.

Nepamenu, kas yra pasakęs: „Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis…“ Kadangi visą savo brandų gyvenimą tenka bendrauti su įvairiausiais skausmo ir dvasinių išgyvenimų persismelkusiais žmonėmis, klausyti begalę istorijų apie skriaudas, prievartą, pažeminimus, galiu panašų posakį pritaikyti ir sau. Tik man labiau patiktų kitokia versija: „Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu kates…“

Lietuvos žiniasklaida dažnai sulaukia kaltinimų, kad yra tik neigiama, akcentuoja tik blogus dalykus, o apie pozityvius – nutyli. Viena vertus, žiniasklaida tėra mūsų visuomenės atspindys, kita vertus – žiniasklaida kartu turi ir siūlyti galimus problemų sprendimus.