Jei Lietuva nori gyventi saugiai atgijusio Rusijos revanšizmo pašonėje, jai teks keisti ligšiolinį požiūrį į savo karinę gynybą bei saugumą plačiąja šio žodžio prasme ir suvokti, kad mes patys ir esame tas NATO, kuris, kaip daugelis tikėjosi, turi apginti nuo išorės grėsmių Lietuvą, šiai pačiai pernelyg nesistengiant.

Nežinau, ar visi Seimo nariai suprato, ką prisistatydamas jiems praeitą ketvirtadienį kalbėjo kandidatas į kariuomenės vadus generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. „Toje situacijoje, kurią mes turime šiuo metu Ukrainoje ir kuri buvo Gruzijoje, neišvengiamai reikia ruoštis, kad kažkurį laiką mes būsime vieni“, – sakė, reikia manyti, būsimasis kariuomenės vadas ir paaiškino paprastą, kiekvienam kariškiui (bet retam politikui ir šiaip civiliui) žinomą tiesą – tiek NATO greitojo reagavimo pajėgos, tiek Europos Sąjungos kovinės grupės, turinčios agresijos atveju ateiti į pagalbą Lietuvai, turi tam tikrą reakcijos laiką. Kai kuriais atvejais tas laikas yra 72 valandos, bet kai kuriais, kaip ir pastebėjo J.V.Žukas – net 60 dienų, arba du mėnesiai. Žinoma, tai sakydamas, jis kiek persūdė, bet tai tas atvejis, kai šiek tiek labiau pagąsdinti visuomenę yra naudinga, nes pastarąjį dešimtmetį, saugiai gyvendama po NATO skėčiu, Lietuva, jos politikai ir juos renkantys piliečiai gerokai atsipalaidavo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę
gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m