Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui diagnozuota XIX a. politinė mąstysena. Tačiau šimtametėmis idėjomis grindžiamų strategijų nereikia ieškoti svetur.

Čečėnija – nedidelė nepriklausomybės siekianti teritorija, kurią Rusija mėgina galutinai nukariauti nuo XVI a. Prieš du dešimtmečius Rusija vėl nusprendė šią maištingą teritoriją „pamokyti“. Galima kai ko ir pasimokyti – kad ir garsiojo hibridinio karo taktikos.

Lietuva dabar yra ties slenksčiu, kurį prieš kelis dešimtmečius peržengė išsivysčiusios pasaulio šalys. Jos atsivėrė imigrantams, nes to reikėjo ekonomikos plėtrai.

Artėjant naujam tarptautiniam susitarimui dėl Irano, iki šiol tarp visai pakenčiamus santykius palaikiusių Izraelio ir JAV perbėgo juoda katė.

Kiek žmonių – tiek nuomonių. Šią tiesą esame linkę kartoti visi, o ypač noriai ją aplinkiniams primena žmonės, siekiantys visokeriopai pabrėžti savo tolerantiškumą ir bandantys jo išmokyti „netolerantiškuosius“ savo oponentus.

Artūro Zuoko planus ketvirtą kartą tapti Vilniaus meru gali sumaišyti partnerystė su Andriumi Janukoniu, kuris, kovodamas Rusijos pusėje prieš strateginius Lietuvos energetikos projektus, yra užsitraukęs visišką Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę.

Kol Ukrainoje rimtai rengiamasi naujam karui, Europa ir JAV tik žaidžia su Rusija galios demonstravimo žaidimus. Tačiau tai artėja prie pavojingos ribos.

Viešųjų pirkimų konkurso idėja paprasta – keli pardavėjai pateikia pasiūlymus, o valdžios įstaiga iš jų pasirenka priimtiniausią. „Priimtiniausias“ šiuo atveju reiškia, kad pasirenkama ne tai, kas priimtiniausia valdininko širdžiai, o tai, ko reikia, už priimtiniausią kainą. Pats Viešųjų pirkimų įstatymas nėra ir neturi būti būdas valdžios gyvenimui palengvinti, jis yra saugiklis, kad už paslaugą nebus permokėta. Aišku, jei valdiškos įstaigos mokesčių mokėtojų pinigus taupytų kaip savus ir leistų skaidriai, tai jokios viešųjų pirkimų procedūros apskritai nereikėtų. Realybė, deja, kitokia, o ir minėtas saugiklis suveikia ne visada.

Minint Berlyno sienos griuvimo 25 metų sukaktį, per visą jos ilgį į dangų kyla tūkstančiai šviečiančių oro balionėlių. Tačiau sieną vokiečiams primena ne vien šventinė atributika.

Nors Ukraina ir Rusija neišvengs bendrų visai Europai tendencijų, dabartinis Vladimiro Putino režimas turi didelę atsparumo atsargą. De facto iš Ukrainos atplėštas gabalas, vadinamoji Novorosija, gali ir suklestėti, nes plauti pinigų ten plūstelės nusikaltėliai iš viso pasaulio.

Vienašališkai neigiamu požiūriu į Rusiją Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs ir įžvelgęs ne vien Maskvos kaltę dėl invazijos į Ukrainą, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas užminė mįslę: jis tiesiog nusišnekėjo, smarkios Kremliaus propagandos paveiktas, ar ėmė ieškoti naujų savo karjeros galimybių?