Trečiadienį Nyderlanduose vykstantis referendumas dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina neramina ne tik ukrainiečius, bet ir olandų valdžią. Prieš 11 metų olandai atmetė planus suteikti ES daugiau galių per Europos Konstituciją. Istorija gali pasikartoti, rašo Politico.eu.

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims. Vis dėlto gilinantis į kandidatų užsienio politiką reikia pažymėti, kad H.Clinton savo politiniais sprendimais svariai padėjo stiprinti JAV militarizmo ir intervencionizmo paradigmą, su kuria labiau asocijuojama Respublikonų partija. Buvusios valstybės sekretorės „vanagišką“ politiką galima iliustruoti keletu pavyzdžių.

Naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį ginčijamame Kalnų Karabacho regione po 22 metų pertraukos įvyko keli Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgų susirėmimai. Juos analitikai jau suskubo pavadinti daugiau nei tik regioniniu konfliktu, kuriame grumiasi Rusijos ir Turkijos, taip pat krikščionių ir musulmonų interesai.

Pirmaujančio kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo pasisakymai apie atgyvenusią NATO, JAV nusišalinimą nuo pasaulio reikalų, sudrebino tarptautinę bendruomenę. Vis daugiau ženklų, kad D.Trumpo užsienio politika gali sujaukti visą pasaulio tvarką.

Nuo tada, kai ISIS kovotojai užminavo ir padėjo bombų senovinėje Sirijos Palmyros miesto dalyje, kurioje yra UNESCO saugomas didžiausias pasaulyje ir geriausiai išsilaikęs 2 tūkst. metų senovės Romos architektūros paminklų kompleksas su daugybe kolonų ir milžiniškais nekropoliais, apie šį miestą pasaulis nebegirdėjo, nors anksčiau pasigėrėti Palmyra kasmet atvykdavo šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio.

Tai, kad pastarajame geopolitiniame cikle dauguma karštųjų pasaulio taškų pasislinko Vidurio ir Artimųjų Rytų kryptimi, ramybės Pietų Kaukaze tikrai nepridės.

Vasario 1 d. vyko Ukrainos prezidento Petro Porošenkos darbo vizitas į Berlyną. Per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel Porošenka pateikė informaciją apie keliančią nerimą situaciją Rytų Ukrainoje ir pažymėjo, kad būtina tęsti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Vizito metu P. Porošenka davė interviu leidiniui „Bild“, kur atkreipė dėmesį, kad tikimybė situacijai Donbase peraugti į visaapimantį karą yra didelė ir „atviro karo grėsmė yra didesnė nei pernai“.

Balandžio 1-oji – legalių melagysčių diena. Tiesa, kitą rytą apsimelavusi žiniasklaida prisipažįsta, ką ir kur neteisingai parašė. Kad žmonės nebūtų klaidinami ir taip toliau, ir taip toliau.

Per Velykas Pakistaną sukrėtė tragedija: savižudžio teroristo išpuolis sekmadienį nusinešė mažiausiai 72 gyvybes, didžioji dalis aukų – moterys ir vaikai, pastarųjų bent 29.

Dėl pabėgėlių nėra vieningos pozicijos tarp JAV politikų; nepadeda ir tai, kad amerikiečiai gyvena rinkimų nuotaikomis. Nemažai emocijų kelianti priešprieša – puiki tema, padedanti susirinkti daugiau populiarumo taškų.

Pradedant periodinių plataus spektro esminių Ukrainos įvykių apžvalgų ciklą verta pažymėti, kad sausio mėnesį paprastai aptinkame daug statistinių praėjusių metų duomenų bei gairių prasidedantiems metams.