2016 Balandžio 05

Rusijos protu (ne)suvoksi

Rusijos pergalės ir pralaimėjimai Sirijoje

veidas.lt

Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Nuo tada, kai ISIS kovotojai užminavo ir padėjo bombų senovinėje Sirijos Palmyros miesto dalyje, kurioje yra UNESCO saugomas didžiausias pasaulyje ir geriausiai išsilaikęs 2 tūkst. metų senovės Romos architektūros paminklų kompleksas su daugybe kolonų ir milžiniškais nekropoliais, apie šį miestą pasaulis nebegirdėjo, nors anksčiau pasigėrėti Palmyra kasmet atvykdavo šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio.

Iš drono filmuotame vaizdo įraše matyti, kad į UNESCO saugomų objektų sąrašą įtrauktas miestas dabar yra ištisi griuvėsiai. Tiesa, kai ką „Islamo valstybė“ (ISIS) čia paliko – senovinį amfiteatrą ir citadelę, vieną kitą kolonadą.

Gera žinia – antikos tyrinėtojai netrukus bent jau galės nuvykti į šiaurės rytuose nuo Damasko esančią dykumų oazę ir savo akimis išvysti, kokia žala padaryta unikaliam Sirijos miestui: Basharo al Assado pajėgos jį atkovojo iš „Islamo valstybės“, o kovo 27 dieną šis miestas buvo paskelbtas išlaisvintu.

Pirmiausia padidės taikos galimybės, antra vertus, Rusija bus supratusi, kad tokie išsišokimai, kaip veiksmai Sirijoje, jai per brangūs.

Tris savaites trukusiuose įnirtinguose mūšiuose dėl Palmyros dalyvavo ir Rusijos pajėgos – jos bombardavo ISIS ir padėjo B.al Assadui laimėti daugeliu frontų. Pirmiausia – dar labiau įtvirtinti savo laimėtojo pozicijas, o kartu savo naudai pakeisti Sirijos konfliktui apibūdinti naudotą Vakarų retoriką.

Po pergalės Palmyroje B.al Assadas vėl pradėtas vadinti prezidentu (anksčiau – nebent dik­tatoriumi ir tironu), o jo pajėgoms vėl su­teik­tas žodinis Sirijos kariuomenės statusas, nors prieš tai kalbėta tik apie „režimo pajėgas“.

Be to, B.al Assadas per tarpininkus pasiūlė savo paramą JAV vykdant misiją prieš ISIS, jeigu veiksmai būtų derinami su Sirijos vyriausybe.

Rusija visa tai irgi laiko savo pergale, nors prieš porą savaičių pranešė apie dalies pajėgų patraukimą iš Sirijos teritorijos. Rusų veiksmai Palmyroje sukėlė naują bangą diskusijų apie tai, kodėl rusai pasitraukė ir ką jų pasitraukimas reiškia tolesnei geopolitinei situacijai Artimųjų Rytų regione.

Vakarų lyderiai tikisi, kad Rusijos pasitraukimas prisidės prie taikos penkerius metus karų niokotoje Sirijos žemėje.

Šį Rusijos žingsnį pasveikino JAV prezidentas Barackas Obama, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. Pastarasis mano, kad šis V.Putino veiksmas kartu yra ir politinis spaudimas B.al Assadui Ženevoje vykstančiose Sirijos taikos derybose ieškoti galimybių diplomatiškai susitarti dėl taikaus politinio proceso Sirijoje pradžios.

V.Putiną pasveikino ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. JT pasiuntinys Sirijoje Staffanas de Mistura pasveikino Rusijos pajėgų dalinį pasitraukimą iš karo draskomos šalies, pareikšdamas, kad šis žingsnis yra reikšmingas pokytis, galintis teigiamai paveikti taikos derybas. „Prezidento Putino žinia, paskelbta tą pačią dieną, kai Ženevoje prasidėjo šis Sirijos vidaus derybų raundas, yra reikšmingas pokytis. Jis, kaip mes viliamės, turės teigiamą poveikį pažangai Ženevoje vykstančiose derybose, kuriomis siekiama rasti Sirijos konflikto politinį sprendinį ir susitarti dėl taikos  šalyje“ – sakė JT atstovas.

Savo ruožtu kai kurie Vakarų analitikai viliasi, kad nauda bus dviguba. Pirmiausia padidės taikos galimybės, antra vertus, Rusija bus supratusi, kad tokie išsišokimai, kaip veiksmai Sirijoje, jai per brangūs. Arba, dar geriau, V.Putinas bus pripažinęs savo bejėgiškumą ir pasidavęs JAV spaudimui trauktis, bijodamas patirti triuškinantį ir gėdingą pralaimėjimą.

Sukilėlių pasipriešinimas, netikėta įtampa su Turkija, Irano karinės įtakos plėtra ir naftos kaina, nukritusi iki 40 JAV dolerių už statinę, gerokai apribojo Maskvos galimybes plėtoti šią karinę ekspediciją, tad planas nepavyko.

Dar kiti aiškina, kad toks pralaimėjimas jau patirtas. „Financial Times“ daro prielaidą, esą Rusija Sirijoje planavo surengti greitą karinę kampaniją, per kurią turėjo būti sutriuškinti B.al Assado priešai, užimta teritorija iki pat Turkijos sienos, susigrąžinta Alepo kontrolė, o opozicija susilpninta tiek, kad Vašingtonas būtų priverstas prisidėti prie Rusijos kovai su „Islamo valstybe“. Tačiau daug stipresnis, negu tikėtasi, sukilėlių pasipriešinimas, netikėta įtampa su Turkija, Irano karinės įtakos plėtra ir naftos kaina, nukritusi iki 40 JAV dolerių už statinę, gerokai apribojo Maskvos galimybes plėtoti šią karinę ekspediciją, tad planas nepavyko. Kaip teigia „Financial Times“, tikriausiai būtent dėl to sprendimo trauktis išvakarėse visą naktį posėdžiavo Rusijos valdžia.

Rusijos apžvalgininkas Andrejus Piont­kovs­kis irgi įsitikinęs, kad rusų karių pasitraukimas iš Sirijos reiškia beviltišką pralaimėjimą, o „išo­riš­kai situacija atrodo taip, kaip karių išvedimas iš Afganistano 1988 m.“

Tačiau Rusijos prezidentas tiek saviškiams, tiek visam pasauliui kaip įmanydamas kuria įs­pū­dį, kad Rusija iš Sirijos pasitraukė iškelta gal­va, ten pasiekusi visus tikslus ir laimėjusi vis­as pergales.

„Jeigu reikės, Rusija per kelias valandas vėl gali kiek reikia padidinti savo karinę grupę Sirijos teritorijoje ir panaudoti visą mūsų turimų galimybių arsenalą“, – pareiškė Vladimiras Putinas, įteikdamas apdovanojimus iš misijos Sirijoje grįžusiems savo kariškiams.

Pasitraukimas – menamas?

V.Putino žodžiai gali reikšti ką nori – ir blefą, ir tikrą džiaugsmą, ir liudyti, kad atsitraukimas yra tik taktinis veiksmas: kaip greitai buvo paskelbta apie Rusijos pajėgų pasitraukimą, taip greitai jos vėl gali būti ten dislokuotos. Galima neabejoti, kad V.Putinas nuoširdus bent jau vienu atveju: sakydamas, kad Rusijos tikslai Sirijoje pasiekti. Turint omenyje, kad tikslas nebuvo, kaip oficialiai skelbta, kova su ISIS ar kita teroristine organizacija „al Nusra“, o pagrindinė misija buvo sustiprinti B.al Assado pajėgas, Rusija padarė didžiulį darbą. Jos pajėgos iš tiesų sustiprino Sirijos režimo padėtį, privertė atsitraukti opozicines pajėgas.

Nors sukilėliai nebuvo iki galo sutriuškinti, B.al Assadui Rusija padėjo perlaužti karo eigą ir iš pralaimėtojo tapti laimėtoju.

Rusijos gynybos ministerija tikina, kad rusų aviacijos palaikoma Sirijos kariuomenė atgavo daugiau nei 400 gyvenviečių ir 10 tūkst. kv. km teritorijos kontrolę. Ir nors sukilėliai nebuvo iki galo sutriuškinti, B.al Assadui Rusija padėjo perlaužti karo eigą ir iš pralaimėtojo tapti laimėtoju. Be to, Rusija jam suteikė papildomų „balų“ Ženevoje vykstančiose Sirijos taikos derybose.

„Stratfor“ vertinimu, prie Rusijos laimėjimų galima priskaičiuoti ir tai, kad Rusija susilpnino ISIS (arba „Daesh“), „nors jos indėlis tebuvo dalis platesnės JAV vadovaujamos kampanijos priš islamistus“. Vis dėlto „Daesh“ nebuvo iki galo sutriuškinta, nors dabar yra gerokai silpnesnė nei prieš penkis mėnesius.

Užtat pagrindinis Rusijos tikslas – susieti savo veiksmus Sirijoje su kitais įvykiais, tarp jų – konfliktu Ukrainoje, ginčais dėl ES ir JAV sankcijų Rusijai – pasiektas tik iš dalies. Kaip prognozuoja „Stratfor“, viskas priklausys nuo taikos derybų baigties. Vis dėlto sankcijos Rusijai nebuvo panaikintos.

Rusijos sėkmę ar nesėkmę galima vertinti ir kitu aspektu. Pavyzdžiui, kad tai buvo Rusijos karinės pratybos, kurioms išleista ne tiek jau daug – apie 33 mlrd. rublių, arba 0,7 mlrd. eurų. Be to, realiomis sąlygomis išbandyta iš esmės visa pati naujausia Rusijos karinė technika, o tai gerokai padidins jos kainą tarptautinėje rinkoje.

„Stratfor“ analitikų teigimu, Rusija Sirijoje pademonstravo gerokai įspūdingesnius karinius pajėgumus, nei tikėtasi.

„Rusija Sirijoje parodė, ką moka: ne tik privalumai, bet ir silpnosios vietos – kaip ant delno. Rusijai karinį konfliktą Sirijoje pavertus žaidimų aikštele, kur Maskva pastaruosius pusę metų atvirai demonstravo savo moderniausius ir galingiausius karinius žaisliukus, šalies kaimynai tokią parodomąją programą stebėjo išsižioję iš nuostabos ir susižavėjimo“, – rašo washingtonpost.com.

Kai viskas tik prasidėjo, Vašingtonas buvo kone šventai įsitikinęs, kad rusams jokiais būdais nepavyks atlaikyti operacijų tempo. Jie labai paprastai įrodė, kad klystame.

Nustebino ir Sirijoje Rusijos parodyta pažanga gerinant logistinio planavimo situaciją. „Kai viskas tik prasidėjo, Vašingtonas buvo kone šventai įsitikinęs, kad rusams jokiais būdais nepavyks atlaikyti operacijų tempo. Jie labai paprastai įrodė, kad klystame. Būta atvejų, aiškiai įrodžiusių, kad jie labai gerai pasirengę įvairiems netikėtumams“, – konstatuoja Rusijos saugumo klausimų ir tarptautinių santykių ekspertas iš Niujorko universiteto Mar­kas Galeotti.

Kai kurie analitikai priduria, kad Rusijos veiksmai Sirijoje tebuvęs apšilimas prieš naujus karinius veiksmus kituose regionuose, pavyzdžiui, Baltijos šalyse. Politologas dr. Nerijus Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad Rusija Sirijoje iš dalies pasikartojo Ukrainos hibridinio, arba nelinijinio, karo istorija. „Tik vietoj žaliųjų žmogeliukų šįkart buvo žalieji lėktuvėliai“, – aiškina mokslininkas.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusija Sirijoje aktyviai naudojo modernią radijo ryšio blokavimo techniką, kurią ketina dislokuoti ir Kaliningrade – šalies teritorijoje, besiribojančioje su Lietuva ir Lenkija. Maža to, Ka­li­nin­grade veikia ir rusiškų S-400 priešlėktuvinių raketų bazė. Šios raketos, kurias V.Putinas tebedislokuoja ir Sirijoje, – kone ideali virtuali vadinamoji AD/A2, arba atgrasymo, priemonė priešlėktuvinės gynybos srityje.

Bet kuriuo atveju Rusijos veiksmai Pal­my­ros mieste įrodo viena: Rusija ir toliau aktyviai veikia Sirijoje, o garsiai nuskambėjęs dalies pajėgų atitraukimas veikiau yra pasirodymas ir propagandinis veiksmas. Kaip „Veidui“ teigė KTU politologas Mindaugas Puidokas, nereikia pamiršti ir to, kad karinė Rusijos jūrų bazė Tartuse ir oro pajėgų bazė Hmeimime yra ne tik nesusilpnėjusios, bet dar ir sustiprintos – jos ir toliau veiks Sirijoje, nė negalvojant apie karių atitraukimą.

Be to, Kremliaus administracijos vadovas Ser­­gejus Ivanovas patvirtino, jog Sirijoje lieka ze­nitinių raketų kompleksai S-400, – „kad ap­sau­gotų Sirijoje liekantį savo karinį personalą“.

Na, o apie Rusijos pasitraukimo priežastis jau prikurta ir sąmokslo teorijų, o kai kurios, kad ir kaip žiūrėtum, skamba visai realistiškai. Pavyzdžiui, kalbama, kad Rusijos pajėgų atitraukimas – dalis JAV susitarimo su Rusija, pradedant derinti veiksmus dėl Turkijos lyderio Receyippo T.Erdogano nuvertimo. Beje, kaip tik po Palmyros atkovojimo tiek Rusijos, tiek JAV politikos elitas ėmė garsiai kalbėti apie tai, kad R.T.Erdoganui laikas trauktis.

Viešojoje erdvėje kalbama ir apie kitokius scenarijus. Pavyzdžiui, kad jau visai netrukus gali atsirasti naujas naftos kartelis, į kurį įeitų ir Rusija: ją į savo gretas esą svarsto priimti kai kurios Artimųjų Rytų šalys, anksčiau Rusijos arba nelaikiusios rimta ir įtakinga žaidėja, arba aktyviai kovojusios su Rusijos įtaka šiame regione. Jei taip nutiktų, Rusijai atsivertų visai kitos uždarbio iš naftos galimybės, mat ji įgytų daug svorio formuojant naftos gavybos ir kainos politiką, o tai ypač svarbu nuo naftos kainos priklausomam Rusijos biudžetui.

Toks scenarijus realybe gali tapti greičiau, negu bus atkurta taika Sirijoje ar atstatytas istorinis Palmyros miestas. Antai Sirijos senovės vertybių vadovas Maamounas Ab­dul­karimas skaičiuoja, kad specialistams prireiks bent penkerių metų džihadistų apgriautam senoviniam Palmyros miestui atkurti, o JT prognozuoja, kad tikros taikos Sirijoje galima tikėtis ne anksčiau nei kitų metų pradžioje.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...