2016 Kovo 30

Ukrainos frontas

2015 m. sausio Ukrainos trupmena

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Pradedant periodinių plataus spektro esminių Ukrainos įvykių apžvalgų ciklą verta pažymėti, kad sausio mėnesį paprastai aptinkame daug statistinių praėjusių metų duomenų bei gairių prasidedantiems metams. Todėl ši sausio mėnesio apžvalga gali pasirodyti sunkoka, tačiau tikiuosi, kad ta informacija pasitarnaus tiek bendram pažinimui, tiek vėliau jį papildančiam ar koreguojančiam procesų suvokimui.

Algirdas Karijotas, geopolitika.lt

Taigi nors didžioji dalis Ukrainos ilsėjosi iki Senųjų Naujųjų metų (Senieji Naujieji metai minimi sausio 14 dieną, o prieš tai buvo atšvęsti ir įprasti Naujieji, savaitę po jų – ir pravoslavų Kalėdos), norėčiau savo apžvalgą pradėti nuo išgrynintų prezidento Petro Porošenkos spaudos konferencijos 2015 m. rezultatams ir 2016 m. iššūkiams apžvelgti akcentų.

Pasak prezidento, svarbiausias 2015 m. laimėjimas yra tai, kad šalis atsilaikė. Iš kitų laimėjimų paminėta: sustiprinti gynybiniai pajėgumai, Ukraina užsitikrino aktyvią tarptautinę Ukrainos draugų koaliciją, Europos Sąjunga pratęsė sankcijas Rusijai, pasiektas makroekonominis ir bankų sistemos stabilumas bei išvengta defolto, padėti pagrindai ekonominiam atsigavimui, iš naujo sukurtos teisėsaugos institucijos (policija, antikorupcijos biuras, antikorupcinė prokuratūra), Ukraina užsitikrino energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Prezidentas išvardijo 2016 m. prioritetus: sugrįžimas į Donbasą, kova už Krymo sugrąžinimą, Minsko susitarimų tąsa, dėmesys savai kariuomenei, kova su korupcija ir t.t.

Prezidentas pažymėjo, kad šalis vystosi nepaisydama Rusijos vykdomos karinės ir papildomai nuo 2016 m. sausio 1 dienos pradėtos ekonominės agresijos – ukrainietiškų prekių embargo. Prezidentas išvardijo 2016 m. prioritetus: sugrįžimas į Donbasą, kova už Krymo sugrąžinimą (bus siekiama sukurti tarptautinį mechanizmą dėl Krymo deokupacijos), Minsko susitarimų tąsa, dėmesys savai kariuomenei (2,5 proc. BVP biudžetas gynybai – tai minimumas, ko reikia kariuomenei, bet maksimumas, ką gali mokesčių mokėtojai), užbaigti įstatymų pataisas, kurios būtinos beviziam režimui su Europos Sąjunga, plačiau atverti kelius investicijoms iš Europos ir pasaulio, kova su korupcija, teismų sistemos reforma, esminė sveikatos apsaugos sistemos reforma.

Sulig Naujaisiais metais, nuo sausio 1 d. Ukraina tapo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Tai svarbi Ukrainos užsienio politikai tribūnos galimybė. Kiti svarbiausi sausio mėnesio įvykiai buvo prezidento P. Porošenkos dalyvavimas Davoso ekonomikos forume bei Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretoriaus Aleksandro Turčinovo vizitas į Turkiją. Šis vizitas, kaip ir kiti Ukrainos procesų poslinkiai link Turkijos, matyt, dar duos savų vaisių kaip galima atsvara Rusijos agresijai prieš abi (Ukrainą ir Turkiją) regiono nemenko kalibro žaidėjas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pasiūlė sušaukti Budapešto memorandumo dalyvių JAV, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos konsultacijas.

Sausio 27 d. vykusiame NSGT posėdyje, kuriame dalyvavo ir šalies prezidentas, pažymėta, kad Rusija yra ir išliks pagrindine šalies karine grėsme. Nuspręsta, kad būtina patvirtinti naujas karines-administracines ribas ir tai sietina su mobilizacinio rezervo rengimu, o didžioji dalis karinių pajėgumų sutelkta vakarinėje šalies dalyje. Būtina kuo skubiau sukurti nacionalinę kibernetinio saugumo sistemą ir padidinti išleidžiamos karinės produkcijos nomenklatūrą, sukurti naujus raketų ir šaudmenų gamybos pajėgumus.

Dėl šalies saugumo garantijų svarbią žinutę pasiuntė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas. Jis siūlė sušaukti Budapešto memorandumo dalyvių JAV, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos konsultacijas. Kaip žinome, Rusija savaip interpretuoja memorandumo susitarimus. Verta priminti, kad Budapešto memorandumas paminėtų branduolinių šalių pasirašytas 1994 metais: mainais už Ukrainos branduolinį nusiginklavimą jos įsipareigojo gerbti tuometines Ukrainos sienas, šalies nepriklausomybę ir suverenitetą, taip pat susilaikyti nuo grasinimų karine jėga ir jos panaudojimo, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę.

Svarbus mėnesio vidaus politikos akcentas – Ukrainos politinio elito diskursas dėl Konstitucijos pataisų. Prezidentas išliko kategoriškas ir deklaravo, kad konstitucinio proceso blokavimas naudingas jėgoms, kurios torpeduoja Minsko taikos susitarimus, jis sieks įgyvendinti šalies decentralizavimą ir tiki, kad tuo klausimu Aukščiausioji Rada iki metų galo palaikys Konstitucijos pakeitimus.

Priėmus konstitucines pataisas „dėl Donbaso statuso“ prarandami derybiniai su Rusija koziriai, antra – galimam pataisų priėmimui koalicija nesurenka reikalingų 300 balsų.

Tačiau prezidento administracijoje buvo pristabdytas Konstitucijos pataisų procesas, nes susiduriama su dviem negatyviais variantais: pirma – priėmus konstitucines pataisas „dėl Donbaso statuso“ prarandami derybiniai su Rusija koziriai, antra – galimam pataisų priėmimui koalicija nesurenka reikalingų 300 balsų. Esant tokiai situacijai Petro Porošenkos blokas (PPB) ir Liaudies fronto politinės koalicijos partijos parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Šio kreipimosi ir klausimo Konstituciniame Teisme nagrinėjimą galima būtų traktuoti kaip savotišką proceso pristabdymą, nes teismo sprendimo priėmimas užsitęs. O premjeras Arsenijus Jaceniukas pasisakė už referendumą dėl naujos šalies Konstitucijos ir tai sukėlė nepasitenkinimą PPB. PPB frakcijos pirmasis pavaduotojas I.Kononenka kritikavo premjero viziją ir teigė, kad tą klausimą reikia spręsti parlamente balsuojant. Tokią poziciją palaikė ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas V.Groismanas.

Racionalų siūlymą pateikė pirmasis prezidentas (1991–1994) Leonidas Kravčiukas: jis įsitikinęs, kad Konstitucijos keisti nereikia, o Donbaso statusui pakeisti pakanka atskiro įstatymo. Partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko mano, kad decentralizacinės Konstitucijos pataisos sunaikins valstybingumą, ta tema jokių diskusijų ir dialogo negali būti.

Lygiagrečiai su pateiktu diskursu Aukščiausiojoje Radoje buvo priimtas ir operatyviai prezidento pasirašytas įstatymas dėl pataisų, reglamentuojančių Pagrindinio šalies įstatymo tvirtinimo tvarką. Taigi Ukraina pademonstravo veiksmus, įvardytus Minsko susitarimuose, ir buvo sudarytos sąlygos priimti konstitucines pataisas po svarstymo kitoje sesijoje. Aukščiausiosios Rados pirmininkas V.Groismanas pareiškė, kad jei nebūtų priimta ši pataisa, šalies decentralizacijos procesas nusikeltų keleriems ar daugiau metų.

J.Tymošenko siūlo atsisakyti politinio makiažo ir kosmetikos, o jei po Vyriausybės atsistatydinimo subyrės koalicija – priimti iššūkį ir skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Deja, šalies vidaus politinis gyvenimas eina sava vaga, vienybės ir konsolidacijos dvasia toli nuo tobulumo. Lvovo mero A.Sadovojaus partija „Samopomič“, protestuodama dėl, jos manymu, kleptokratinio 2016 m. biudžeto priėmimo ir vyriausybės, jos teigimu, esančios korupcijos šaltiniu, pranešė atšaukianti savo deleguotą agrarinės politikos ir maisto produktų ministrą A.Pavlenką ir parlamento frakcijoje priėmė sprendimą pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe. Kita koalicijos narė – partijos „Batkivščina“ lyderė J.Tymošenko pareikalavo skubaus koalicijos susirinkimo ir pasiūlė svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo. J.Tymošenko siūlo atsisakyti politinio makiažo ir kosmetikos, o jei po Vyriausybės atsistatydinimo subyrės koalicija – priimti iššūkį ir skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Verta paminėti, kad pernai rugsėjo mėnesį išėjusi iš koalicijos O.Liaško Radikalų partija iškėlė politines ir ekonomines sąlygas, labiau kvepiančias šantažu, dėl neva galimo sugrįžimo į koaliciją. Susidarius tokiai situacijai, premjeras A.Jaceniukas pareikalavo iš parlamento koalicijos frakcijų galutinai apsispręsti dėl pasitikėjimo vyriausybe ir nuspręsti, ar jie yra pozicija, ar opozicija. Intriga išlieka, ir prie jos grįšime kitą kartą.

Apie 40 proc. Ukrainos gyventojų palaiko pirmalaikių rinkimų į Aukščiausiąją Radą idėją, apie 83 proc. apklaustųjų nepatenkinti šio šaukimo Aukščiausiosios Rados veikla.

Kartais įdomu vidaus politinį gyvenimą sugretinti su sociologinėmis apklausomis. Šiuo atveju verta dėmesio Tarptautinio respublikonų instituto (IRI) užsakymu sociologų grupės „Reiting“ atlikta apklausa, iš kurios matyti, kad apie 40 proc. Ukrainos gyventojų palaiko pirmalaikių rinkimų į Aukščiausiąją Radą idėją, apie 83 proc. apklaustųjų nepatenkinti šio šaukimo Aukščiausiosios Rados veikla.

Jei rinkimai į Aukščiausiąją Radą vyktų artimiausiu laiku, respondentai balsus atiduotų taip: Petro Porošenkos blokas „Solidarumas“ gautų 11 proc., „Batkivščina“ ir Opozicijos blokas – po 8 proc., „Samopomič“ – 7 proc.; 5 procentų barjero neįveiktų: „Svoboda“ (4 proc.), Radikalų partija ir „Ukrop“ (po 3 proc.), „Vidrodženia“ „Pravyj sektor“ „Hromadska pozicija“ ir „Naš krai“ (po 2 proc.). Prezidento P.Porošenkos veiklą teigiamai vertina 25 proc. respondentų, premjero A.Jaceniuko – 12 proc., Aukščiausiosios Rados – 12 procentų. Šie duomenys beveik sutampa su 2015 metais rugsėjo mėnesį atliktų apklausų duomenimis.

Kiti duomenys: 59 proc. apklaustųjų abejingai (šaltai) vertina Rusiją, 58 proc. draugiška šalimi laiko Lenkiją, 57 proc. pasisako už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, 15 proc. pasisako už prisijungimą prie Muitų sąjungos, 48 proc. referendume balsuotų už prisijungimą prie NATO, 30 proc. – balsuotų prieš.

Nors po Maidano revoliucijos praėjo beveik dveji metai, prezidentas tik dabar atleido keturis teisėjus, tarp jų – Rodioną Kirejevą, kuris „dujų byloje“ priėmė, kaip manoma, politinį įkalinimo nuosprendį ekspremjerei J.Tymošenko. Kitais įsakais prezidentas už priesaikos sulaužymą atleido dar 86 teisėjus, taip pat atleisti dar 83 teisėjai, kurie pasiliko okupuotame Kryme.

Ukrainos teismai nagrinėja 26 Rusijos kariškių bylas, 6 Rusijos kariams kaltinimai jau pareikšti.

Apžvalgos pagyvinimui, manau, būtų tinkama vieta įterpti dar truputį su saugumo situacija susijusios statistikos. Paskelbta, kad už nusikaltimus valstybei ikiteisminiame tyrime nagrinėta per 6 000 bylų, kaltinami 2 208 asmenys, iš jų 798 teisiami, 246 – nuteisti. Ukrainos teismai nagrinėja 26 Rusijos kariškių bylas, 6 Rusijos kariams kaltinimai jau pareikšti. Šalyje jau demontuota per 800 paminklų Leninui. Priėmus Dekomunizacijos įstatymą bus pervardintos 63 gyvenvietės ir vienas rajonas, per dvejus paskutinius metus Maskvos patriarchatas Ukrainoje prarado iki 70 parapijų.

Porevoliuciniu laikotarpiu didžiulių iššūkių tenka Ukrainos ekonomikai. Apibendrindamas praėjusius metus prezidentas P.Porošenka pažymėjo, kad šalis garbingai atlaikė 2014–2015 m. iššūkius, išvengė defolto. Prezidentas atkartojo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko (PB) prognozes apie Ukrainos ekonomikos atsigavimą.

Svarbiausia prezidento žinia tautai ir pasauliui – Ukraina tapo energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos diktato ir gali apsieiti be Rusijos dujų. Vis dėlto Rusija pasiūlė Ukrainai dujas po 212 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Palyginimui: „Naftogaz Ukrainy“ perka dujas pigiau nei 200 JAV dolerių (į kainą neįeina transportavimo kaštai), o 2015 m. gruodžio–2016 m. kovo mėnesį sudarytuose sandoriuose 1,7 mlrd. kubinių metrų dujų kaina svyravo nuo 188 iki 211 JAV dolerių. Ukrainos pozicija – artimiausiu metu dujas pirkti tik Europoje. Šiuo metu per dieną dujų iš Europos į Ukrainą tiekiama 40 mln. kubinių metrų, o turimų saugyklose dienos dujų suvartojimas yra apie 90 mln. kubinių metrų.

Ukrainos antimonopolinis komitetas „Gazpromui“ už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi gamtinių dujų tranzito rinkoje skyrė 85 mlrd. grivinų (apie 3,3 mlrd. JAV dolerių) baudą.

Lygiagrečiai su Rusijos siūlymais tęsėsi ir konfrontacija. „Gazprom“ pateikė „Naftogaz Ukrainy“ sąskaitą už 2015 metų III ketvirčio nepanaudotas dujas. Sąskaitos natūrinė 10,48 mlrd. kubinių metrų dujų išraiška siekė 2,55 mlrd. JAV dolerių. „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris teigė, kad, Ukrainai 2015 m. III ketvirtyje atsisakius dujų, susitarimo taisyklė „imk arba mokėk“ negalioja. Šiuo metu „Gazprom“ ieškinys Stokholmo arbitražo teisme prieš „Naftogaz Ukrainy“ sudaro 29,2 mlrd. JAV dolerių, o pridėjus ir paskutinę sąskaitą sudarytų 31,75 mlrd. JAV dolerių.

Savo ruožtu Ukrainos antimonopolinis komitetas „Gazpromui“ už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi gamtinių dujų tranzito rinkoje skyrė 85 mlrd. grivinų (apie 3,3 mlrd. JAV dolerių) baudą. Kartu pareikalauta, kad per kelis mėnesius „Gazprom“ pateiktų ir įgyvendintų ekonomiškai pagrįstas tranzito per Ukrainos teritoriją sąlygas, ir vienašališkai nustatė 4,5 JAV dolerio už 100 km tranzito mokestį.

Gaivindama ekonomiką, ūkį, finansus ir įsipareigojimus Ukrainos finansų ministerija, restruktūrizuodama obligacijų rinką, paskelbė papildomai išleidusi 2019 ir 2020 m. 1,33 ir 1,71 mlrd. JAV dolerių supirkimo obligacijas. Anksčiau buvo išleistos 2021–2027 m. išpirkimo obligacijos už 2,26 mlrd. JAV dolerių su metine 7,75 proc. pridėtine verte. Suderinus su interesantais, restruktūrizavus įsiskolinimus, informuota, kad bendra išleistų obligacijų suma sudarė 12,3 mlrd. JAV dolerių.

Nepavyko sutarti tik su Rusija dėl 3 mlrd. JAV dolerių vertės 2015 m. gruodžio mėnesio obligacijų išpirkimo. Ieškant kitų alternatyvų, privatizacijai rengiamas įmones siūloma suskirstyti į tris grupes, pirmoje išskiriant stambiausias 25 įmones, į kurių pirkimą orientuotųsi užsienio kompanijos. Kitų apie 1700 įmonių privatizavimui per Valstybės turto fondą sudaryti sąlygas ir parduoti vietiniam smulkiam ir vidutiniam verslui.

2015 metų JAV biudžete parama Ukrainai buvo numatyta 334 mln., 2016 metais – 513 mln. JAV dolerių.

Paskutinių kelerių metų priimtų biudžeto įstatymų planuose įplaukos iš privatizacijos numatytos po 17 mlrd. grivinų (po 0,63 mlrd. eurų) pernai ir šiemet. Taip pat šiemet iš TVF tikimasi 7 mlrd. JAV dolerių, artimiausiu metu turi būti padarytas trečiasis 1,7 mlrd. JAV dolerių pervedimas, Šveicarija Ukrainos valiutos rezervams stiprinti pažadėjo skirti 200 mln. JAV dolerių. Pažymėtina, kad Šveicarija anksčiau yra skyrusi 350 mln. JAV dolerių vertės humanitarinę ir finansinę paramą. Dėl tolesnės paramos nustatymo Ukrainai lankėsi USAID administratoriaus pavaduotojas Europai ir Eurazijai Thomas Melia ir JAV Valstybės departamento paramos Europai ir Eurazijai koordinatorė Alina Romanowski.

2015 metų JAV biudžete parama Ukrainai buvo numatyta 334 mln., 2016 metais – 513 mln. JAV dolerių. Tačiau ieškodama ir rasdama investicijų išorėje Ukraina veržia diržą nuosavam verslui ir padidino valstybinių įmonių pelno mokestį iki 75 procentų.

Nuo sausio 1 d. Rusijai įvedus apribojimus ukrainietiškoms prekėms, kentėjo abiejų šalių tranzitinių krovinių vežėjai. Spręsdama šį klausimą Ukrainos vyriausybė nustatė 28 pasienio punktus, per kuriuos bus praleidžiami Rusijos tranzito kroviniai. Analogišką sprendimą su mažesniu skaičiumi (5) pasienio punktų tranzitiniams Ukrainos kroviniams į Kazachstaną nuo sausio 1 d. priėmė Rusijos vyriausybė. Rusijos sprendimai yra susiję su įsigaliojusia Ukrainos ir ES laisvosios prekybos sutartimi. Būtent dėl to Rusija nutraukė su Ukraina iki to meto galiojusį tarp šalių laisvosios prekybos režimą ir įvedė embargą Ukrainos maisto prekėms.

Žiniasklaidoje teigta, kad tai būtų buvęs vienas brangiausių procesų JK istorijoje, o istorija pilna žmogžudysčių, korupcijos ir politinių intrigų.

Pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles šalys privalo per savo teritorijas praleisti tranzito krovinius. Siekdama išvengti neprognozuojamų Rusijos veiksmų ir trukdžių Ukraina su Azerbaidžanu, Kazachstanu ir Gruzija pasirašė krovinių pervežimo Transkaspijos maršrutu protokolą ir mėgins naująjį Šilko kelią.

Kovodamos su Rusija dėl nusavinto Kryme turto ir kaltindamos ją 1998 metų tarp šalių pasirašyto investicijų apsaugos susitarimo nesilaikymu, Ukrainos kompanijos „Ukrnafta“, „Kirovograd nafta“, „Krym petrol“, „Pirsan“, „Trade trust“, „Elefteria“, „Satek“, „Rustel“, „Oščadabank“ ir kt. kreipėsi į Tarptautinį arbitražo teismą Hagoje.

Paminėtina, kad Ukrainos verslininkai V.Pinčukas ir I.Kolomoiskis be teismo įsikišimo sureguliavo 2 mlrd. JAV dolerių vertės ginčą. Teismo Jungtinėje Karalystėje (JK) posėdis buvo numatytas sausio 25 dieną. Žiniasklaidoje teigta, kad tai būtų buvęs vienas brangiausių procesų JK istorijoje, o istorija pilna žmogžudysčių, korupcijos ir politinių intrigų.

Bendram supratimui sustiprinti norėčiau pateikti šiek tiek praėjusių metų duomenų. 2015 m. Ukrainos eksportas sumažėjo 30,9 proc. (iki 34,5 mlrd. JAV dolerių). Teigiama, kad tai susiję su kritusia gamyba Donecko ir Luhansko srityse. Pagrindinės eksporto kryptys buvo Turkija (7,2 proc.), Kinija (6,6 proc.), Egiptas (5,4 proc.), Indija (3,7 proc.), Baltarusija (2,3 proc.).

Pereinant prie atskirų segmentų, pažymėtina, kad 2015 metais elektros eksportas sumažėjo 54,8 proc. (iki 3,64 mlrd. kWh, arba pinigine išraiška iki 150 mln. JAV dolerių). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. 2,29 mlrd. kWh elektros energijos importuota iš Rusijos.

Pagal „Transparency International“ paskelbtą šalių korupcijos suvokimo reitingą 2015 m. Ukraina yra 130-oje vietoje (2014 m. buvo 142) iš 175.

Ukraina 2015 m. pritraukė 3 mlrd. JAV dolerių investicijų. Planuojama, kad 2016 m. pavyks pritraukti 5 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų, o kiek vėliau finansų ministrė N.Jaresko pranešė, kad 2016 m. iš tarptautinių partnerių tikimasi gauti 10 mlrd. JAV dolerių kreditų. Kaip iliustraciją galbūt verta paminėti, kad bendras nerezidentų akcijų kapitalas Ukrainoje 2015 m. spalio 1 dieną sudarė 43,9 mlrd. JAV dolerių. Europos Sąjunga keliems tarptautiniams pasienio punktams modernizuoti skirs 30 mln. eurų, o 2015 m. ES Ukrainos humanitarinei pagalbai buvo skyrusi irgi 30 mln. eurų. 2016 m. JAV paramos Ukrainai biudžete yra numatyta 658 mln. JAV dolerių.

Ukrainos nacionalinio banko tarptautiniai rezervai 2015 m. padidėjo 77 proc. ir sudarė 13,3 mlrd. JAV dolerių (2014 m. rezervai buvo sumažėję 2,7 karto – nuo 20,42 iki 7,53 mlrd. JAV dolerių). Infliacija Ukrainoje 2015 m. sudarė 43,3 procento. Pasaulio bankas prognozavo, kad Ukrainos BVP augs 1 proc., 2017 ir 2018 m. tikimasi po 2 proc. augimo. Pažymėtina, kad 2015 m. ekonomikos nuopuolis siekė 12 proc. BVP. Pagal „Transparency International“ paskelbtą šalių korupcijos suvokimo reitingą 2015 m. Ukraina yra 130-oje vietoje (2014 m. buvo 142) iš 175.

Ukrainos gynybos ministerija plėtojo dvišalį bendradarbiavimą. Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ginkluotės kontrolei, tikrinimui ir sutarčių laikymuisi Frankas A.Rose‘as, kuris su Ukrainos gynybos ministerijos Branduolinės grėsmės mažinimo centru atnaujino dvišalio ryšio liniją. Vašingtone Ukrainos gynybos atašė generolas majoras Vladimiras Gavrilovas su JAV gynybos sekretoriaus padėjėju sveikatos priežiūrai Jonathanu Woodsonu žinybų vardu pasirašė susitarimą dėl karių ir jų šeimos narių sveikatos priežiūros. Ukrainoje lankėsi JAV specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) Europoje vadas generolas majoras Gregory J.Lengyelas. Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas vyko į Lenkiją dalyvauti LITPOLUKRBAT štabo veiklos atidaryme.

Labai aiškiai per kelis viešus pasisakymus Nacionaliniame gynybos universitete ir interviu leidiniui „Ukrainski Noviny“ ministras S.Poltorakas sudėliojo gynybos sistemos perspektyvas. Ministras akcentavo, kad ginkluotųjų pajėgų plėtros ir reformos (iki 2020 m.) programą planuojama priimti NSGT vasario mėnesį (Gynybos ministeriją numatoma reformuoti per trejus metus, dar po dvejų metų – Generalinį štabą ir kariuomenę). Baigiami Strateginis gynybos biuletenis ir Ginkluotės ir technikos vystymo programa.

Vienas svarbiausių laimėjimų – pavyko sustabdyti priešą. Priešui nepavyko įvykdyti „pasivaikščiojimo po Ukrainą“ plano.

Iki 2020 m. planuojama sukurti dvi atskiras valdymo vertikales: pirmą – su techninio aprūpinimo ir plėtros formavimo ir parengimo funkcijomis, antrą – su kariuomenės panaudojimo valdymo funkcija, ir tai bus suformuoto Jungtinio operatyvinio štabo funkcija. Ministras pasidžiaugė, kad pavyko atkurti kovingą armiją, sukurtas pirmos eilės (greitai sušaukiamas) karinis operatyvinis rezervas, kuris per trumpą laiką yra pajėgus stoti į šalies gynybą, baigiamas kurti vieningas kariškių registras, nors sprendimas dėl septintojo mobilizacijos šaukimo aukščiausiu lygmeniu dar nepriimtas, tačiau tam pasiruošta. Vienas svarbiausių laimėjimų – pavyko sustabdyti priešą. Priešui nepavyko įvykdyti „pasivaikščiojimo po Ukrainą“ plano.

Ministras įsitikinęs, kad valstybė, kuri neturi kovingos kariuomenės, anksčiau ar vėliau yra pasmerkta prarasti nepriklausomybę. Kariuomenės prestižas atsispindėjo valstybės rūpestyje: 2016 m. paskelbti Karinių oro pajėgų metais. Verta pažymėti, kad per 2015 m. iš privalomo karinės rinkliavos 1,5 proc. mokesčio biudžetas gavo 9,154 mlrd. grivinų (apie 340 mln. eurų) pajamų. Nuo 2016 m. karių, sudariusių kontraktą, atlyginimas bus ne mažesnis kaip 7 000 grivinų (apie 260 eurų), brigados vado – 14 500 grivinų (apie 540 eurų). Šių metų gynybos biudžete (visoms jėgos struktūroms) numatyta iki 5 proc. BVP, iš jų gynybos ministerijai teks 2,45 proc. BVP, tai sudarys 55,5 mlrd. grivinų (apie 2,05 mlrd. eurų). Palyginti su 2015 m., Gynybos ministerijos finansavimas padidės 16 procentų. Teigiama, kad 2015 m. gale kariuomenės personalo skaičius pasiekė 250 tūkstančių.

Karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Sergejus Gaidukas paskelbė ambicingus planus – norėtų iki 2020 m. turėti 2–4 povandeninius laivus ir taip atkurti povandeninio laivyno pajėgumus.

Šį mėnesį Ukrainos kariuomenė rengė pratybas. Žytomyro poligone vyko didelės desantininkų karinės pratybos. Pasak Generalinio štabo viršininko armijos generolo Viktoro Muženkos, šiemet, kaip ir pernai, numatoma surengti apie 15 didelės apimties karinių mokymų. Vakarų operatyvinėje vadavietėje baigta formuoti kalnų šturmo brigada. Po tam tikrų intrigų paskirtas naujai suformuotų Ukrainos specialiųjų operacijų vadas, juo tapo generolas majoras Igoris Luniovas. Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas viceadmirolas Sergejus Gaidukas paskelbė ambicingus planus – norėtų iki 2020 m. turėti 2–4 povandeninius laivus ir taip atkurti povandeninio laivyno pajėgumus.

Kariuomenė jautė ir partnerių paramą. JK instruktoriai Mykolajive Ukrainos jūrų pėstininkams surengė jaunesniųjų vadų bendruosius kovinio rengimo kursus. Kanados 5-osios mechanizuotosios brigados 200 karių pakeitė mokymo operacijoje „Unifier“ nuo rugpjūčio buvusius 2-osios brigados karius. Kanados misijos mokymo operacijos „Unifier“ tikslas – kelti Ukrainos potencialą ginti teritorinį šalies vientisumą ir nepriklausomybę. JAV perdavė 23 mln. JAV dolerių vertės medicininės paskirties ir karinės saugaus ryšio įrangos, o JK, atsiliepdama į Ukrainos prašymą, informavo, kad balandžio mėnesį patieks 3 500 vaistinėlių už 700 tūkst. JAV dolerių.

Kad ir kaip būtų sunku, turėdama sovietinių standartų technologijas, Ukrainos karo pramonė priėmė ėjimo pirmyn iššūkį ir valstybinis koncernas „Ukroboronprom“, jungiantis kelias dešimtis gynybos pramonės profilio įmonių, užsibrėžė tikslą prie NATO standartų pereiti iki 2020 metų. Šių metų prioritetas – priešlėktuvinės gynybos sistemos stiprinimas. Charkovo šarvuotosios technikos ir tankų gamykla kariuomenei 2015 m. perdavė per 50 vienetų Т-80БВ ir Т-64Б(б1)В tankų.

Šalies rytuose, antiteroristinės operacijos (ATO) rajone, sausio mėnesį žuvo 6 ir buvo sužeisti 34 Ukrainos kariai. Išpuolių, taikos susitarimų, paliaubų pažeidimų skaičius per parą kito nuo kelių dešimčių iki 70. Sąlyginai ramiausia buvo Luhansko kryptimi, nors paliaubų pažeidimų fiksuota Ščiatjėje, Zolotėje, Krymskėje, Slovjanoserbske, Popasnėje, Stanyčno Luhanskėje,Triochizbenkėje. Donecko kryptimi paliaubų pažeidimai intensyviausi buvo vadinamajame Svitlodarskės lanke (Semihiras, Luhanskė, Novoluhanskė), Horlivkos perimetre (Majorskas, Zaicevė, Troickė, Novohrodivkė) ir Donecko oro uosto apylinkėse (Avdijivka, Opytnojė, Piskai). Mariupolio kryptimi separatistai buvo aktyvūs prie Krasnohorivkos, Marjinkos, Šyrokės, Hranitnės, Starohnativkos, Vodianės, Talakivkos, Lebedivkos gyvenviečių.

Viena iš pagrindinių veiklos problemų yra ta, kad nors iš dalies pavyksta aplankyti Donecko srities ir Rusijos pasienį, to neįmanoma padaryti Luhansko srities ir Rusijos pasienyje.

Separatistai, motyvuodami atsaku į ukrainiečių užimtas „pilkąsias teritorijas“ (Pavlopolis), užėmė Kominternivskės gyvenvietę. Paminėtini ir skaudūs separatistų nuostoliai. Sausio 9 d. Donecke snaiperio šūviu nukautas vienas iš lauko vadų – Jevgenijus Kononovas, pravarde Kot (Katinas). Plk. J.Kononovas buvo vadinamosios Donecko liaudies respublikos nacionalinės gvardijos 100-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados vado pavaduotojas. Taip pat pranešama apie dar kelių separatistų vadų mirtį: Horlivkoje mirė vienas vietinio vado Igorio Bezlero pavaldinys, pravarde Bocmanas, o Luhanske greičiausiai nuo širdies smūgio mirė 2-ojo armijos korpuso 2-osios brigados priešlėktuvinės gynybos viršininkas.

Darbo barą plėtė ESBO specialiosios stebėsenos misija (SSM): prie kontaktinės linijos, ukrainiečių kontroliuojamose Svitlodarskės ir Krasnoarmijsko gyvenvietėse įsteigė naujas bazes savo patruliams. ESBO SSM iš viso Donbase turi įsteigusi 7 tokias bazes (4 – ukrainiečių kontroliuojamoje ir 3 – separatistų kontroliuojamoje teritorijoje). Viena iš pagrindinių veiklos problemų, pasak misijos vadovo pavaduotojo A. Hugo, yra ta, kad nors iš dalies pavyksta aplankyti Donecko srities ir Rusijos pasienį, to neįmanoma padaryti Luhansko srities ir Rusijos pasienyje.

Šį mėnesį Minsko trišalė kontaktinė grupė rinkosi net tris kartus: sausio 13, 20 ir 27 dienomis. Rimtesnių pasistūmėjimų nepasiekta, nors, kita vertus, esant kardinaliems požiūrių skirtumams, pati diskusija ir kai kurie sutarimai dėl techninių klausimų sprendimo laikytini pažanga. Šalys sutinka, kad taikos režimas turi būti įvestas nedelsiant, nes be to neįmanoma vykdyti išminavimo darbų, spręsti politinių, ekonominių ir humanitarinių klausimų.

L.Kučma neatmeta, kad separatistai galėjo dalį belaisvių nužudyti.

Ypatingas dėmesys per visus susitikimus skiriamas belaisvių išlaisvinimui. Nors šalys sutarė artimiausiu metu iš abiejų pusių išlaisvinti per 50 žmonių (36 separatistus ir 25 ukrainiečius), procesas užsitęsė, o Ukrainos delegacijos vadovas Leonidas Kučma po ankstesnių pokalbių su separatistų lyderiais išsakė susirūpinimą dėl įstrigusio belaisvių apsikeitimo. Komisijos duomenimis, pas separatistus turėtų būti 133 Ukrainos belaisviai. L.Kučma neatmeta, kad separatistai galėjo dalį belaisvių nužudyti.

Ukrainos pusė reikalavo įleisti į jos nekontroliuojamas teritorijas tarptautines humanitarines organizacijas, suteikti ESBO SSM prieigą į visas okupuotas teritorijas, įskaitant Ukrainos nekontroliuojamą pasienio ruožą su Rusijos Federacija, išvesti Rusijos karius, leisti tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams apžiūrėti įkalinimo įstaigose laikomus nuteistuosius. Susiedama saugumo ir politinio pogrupio reikalavimus Ukraina pareiškė, kad nekeis Konstitucijos, kol nebus įgyvendintos ugnies nutraukimo paliaubos ir perimta sienos su Rusija kontrolė, o jei tai įvyktų, rinkimai Donbase turėtų vykti pagal Ukrainos įstatymus, – juose būtų leista dalyvauti Ukrainos politinėms partijoms ir įvykius nušviestų Ukrainos žiniasklaida.

Situacijos kuriozas atsispindi separatistų reikalavimuose. Jie reikalauja Ukrainos Konstitucijoje nustatyti jų atstovavimo Aukščiausiojoje Radoje kvotas, įteisinti veto teisę visiems priimamiems įstatymams ir užsienio politikos klausimams, paskelbti visišką amnestiją konflikto ir įvykių Odesoje, Charkove bei kituose miestuose dalyviams, suteikti plačią ekonominę, politinę ir kultūrinę autonomiją, nederinant su Kijevu savarankiškai formuoti policiją, saugumo, teismų, prokuratūros, pasienio ir kitų įstaigų organus. Rusijos delegacijos atstovo Boriso Gryzlovo pareiškimą, kad Ukraina savo Konstitucijoje turi įgyvendinti „Štainmejerio formulę“, Ukrainos atstovai vadina informacinio karo dalimi ir Kremliuje sugalvota formuluote. Vis dėlto šiuo metu šalims pavyko sutarti ir vasario viduryje atidaryti automobilių pralaidos punktą Luhansko srityje, taip pat suderinti dujotiekio atstatymo ir išminavimo klausimą Krymskojės ir Triochizbenkės gyvenvietėse.

Kuo ilgiau bus vilkinamas Minsko taikos susitarimų įgyvendinimas, tuo didesnė konflikto atsinaujinimo rizika.

Be Minsko trišalės derybų grupės, derybinį darbą toliau dirbo Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos šalių vadovai. P.Porošenka, Angela Merkel ir Francois Hollande‘as telefonu aptarė situaciją Donbase ir Minsko susitarimų vykdymą, o pokalbio temos tapo tradicinėmis: ugnies nutraukimo režimo laikymasis, ESBO SSM patekimas į kai kurias okupuotas teritorijas ir pasienio su Rusija ruožą, vietos savivaldos rinkimų atskiruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose surengimas, Ukrainos kontrolės nekontroliuojamame pasienio ruože su Rusija atkūrimas.

Ieškodami efektyvesnių kelių taikai Donbase pasiekti, sausio 18–19 d. Kijeve lankėsi specialieji Vokietijos kanclerės ir Prancūzijos prezidento atstovai. Šalių vadovai darbą ta kryptimi dirbo ir individualiai. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos užsienio reikalų ministras F.W.Steinmeieris interviu Čekijos leidiniui „Tyden“ pabrėžė, kad kuo ilgiau bus vilkinamas Minsko taikos susitarimų įgyvendinimas, tuo didesnė konflikto atsinaujinimo rizika. Pernai prezidentui P.Porošenkai Jungtinių Tautų (JT) tribūnoje išsakius mintį dėl tarptautinių taikdarių misijos Donbase, Ukraina tą klausimą kelia ir toliau. Ukraina siekia, kad pradžioje bent jau būtų atidarytas JT biuras, stebėsiantis Minsko susitarimų įgyvendinimo eigą.

Tokie prašymai lyg ir buvo išgirsti, nes sausio 23 d. į Donbasą apsižvalgyti atvyko JT vertinamoji situacijos stabilizavimo grupė. Tikimasi, kad JT misijoje dirbs JT plėtros programos, vaikų fondo ir išminavimo tarnybos atstovai. Savo ruožtu vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovas Aleksandras Zacharčenka Kijevui pasiūlė skirtis gražiuoju, kaip tai padarė Čekija ir Slovakija.

Iš viso per ATO yra žuvę 2 269 Ukrainos kariai, 121 tūkstančiui suteiktas karinių veiksmų dalyvio statusas, 10 tūkstančių apdovanoti ordinais ir medaliais, 26 suteiktas Ukrainos didvyrio vardas.

Kariaujančios valstybės supranta savo karių ir gynėjų vertę, o protingos tą supranta ir rūpinasi savo kariais ir nekariaudamos. Ne veltui sakoma „si vis pacem – para bellum“ (nori taikos – ruoškis karui). Kitą kartą remdamasis statistiniais duomenimis pateiksiu informaciją apie tai, kiek žemės sklypų, butų, piniginių išmokų skirta Ukrainos kariams ir savanoriams. Vyriausybė patvirtino antiteroristinės operacijos dalyvių adaptacijos prie civilinio gyvenimo planą: ATO dalyviams, atleistiems iš karinės tarnybos, ir jų šeimos nariams organizuojami profesionalūs verslumo ugdymo mokymai, teikiamos profesinio orientavimo paslaugos, numatomas pirmumas priimant į darbą teisėsaugos sistemoje.

Kaip minėjau apžvalgos pradžioje, pirmąjį metų mėnesį gausu statistikos, todėl kai kuriuos skaičius, sietinus su ATO, norėčiau pateikti. Prezidentas P.Porošenka paskelbė, kad iš viso per ATO yra žuvę 2 269 Ukrainos kariai, 121 tūkstančiui suteiktas karinių veiksmų dalyvio statusas, 10 tūkstančių apdovanoti ordinais ir medaliais, 26 suteiktas Ukrainos didvyrio vardas. Generalinio prokuroro pavaduotojas, vyriausiasis karinis prokuroras A.Matiosas pareiškė, kad nekoviniai, negrįžtami ir sanitariniai ATO karių nuostoliai siekia tūkstantį.

Ukrainos nekontroliuojamame Donbase yra apie 8,5 tūkstančio Rusijos kariškių.

Nuo karinės operacijos Donbase pradžios žuvo 178, sužeisti 735, dingę be žinios 24, patekę į nelaisvę 6 Nacionalinės gvardijos kariai. Ukrainos gydymo įstaigose šiandien gydomi 86, o užsienyje – 28 sužeisti ukrainiečiai kariai (Vokietijoje – 11, JAV – 7, Vengrijoje – 5, Lietuvoje – 3, Austrijoje ir Lenkijoje po 1). Nuo ATO pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išminuotojai išvalė sprogmenis iš 5 000 hektarų teritorijos, sunaikino 49 tūkstančius minų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų, išminavo 80 objektų, išvalė 1 000 kilometrų kelių ir geležinkelių. Ukrainos saugumo tarnyba informavo, kad, jos duomenimis, Ukrainos nekontroliuojamame Donbase yra apie 8,5 tūkstančio Rusijos kariškių.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. kovo 25 d.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...