2016 Balandžio 07

Geopolitika

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie Kalnų Karabacho konfliktą

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Praėjusį savaitgalį atsinaujinę mūšiai vėl atkreipė pasaulio dėmesį į Kalnų Karabachą. “The Washington Post” pateikia 5 dalykus, kuriuos turite žinoti apie šį konfliktą.

1. Konflikto ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Rusijos ir Otomanų imperijoms, Kaukaze prasidėjo nacionaliniai judėjimai ir Kalnų Karabachas tapo krikščionių armėnų ir musulmonų turkų bei kitų tautybių konflikto židiniu.

Sovietų Sąjunga netrukus perėmė regiono kontrolę ir įkūrė Kalnų Karabacho autonominę sritį sovietinės Azerbaidžano respublikos sudėtyje, nors daugumą gyventojų sudarė armėnai. Kalnų Karabachas tapo nesantaikos tarp dviejų sovietinių respublikų – Armėnijos ir Azerbaidžano – židiniu.

Apie 750 tūkst. azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais, 300 tūkst. armėnų turėjo palikti Azerbaidžaną.

Devintame dešimtmetyje, kai Michailas Gorbačiovas pradėjo įgyvendinti reformas ir atpalaidavo kontrolę, armėnų nacionalistai ėmėsi veiksmų Kalnų Karabacho statusui pakeisti. Po SSRS žlugimo 1991 m. Kalnų Karabachas paskelbė nepriklausomybę. Ką tik nepriklausomas tapęs Azerbaidžanas bandė jėga užkirsti tam kelią, bet su Armėnijos pagalba Kalnų Karabachas atsilaikė ir net perėmė aplinkinių sričių kontrolę. Skaičiuojama, kad apie 750 tūkst. azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais, 300 tūkst. armėnų turėjo palikti Azerbaidžaną. Tarptautinė bendrija pripažįsta Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, bet Baku jo visiškai nekontroliuoja.

2. Kalnų Karabachas nėra užšaldytas konfliktas. Jis yra rusenantis

Dažnai Kalnų Karabachas vadinamas užšaldytu konfliktu, kaip ir Padniestrė Moldovoje, Abchazija ir Pietų Osetija Gruzijoje ir dabar Krymas bei Donbasas Ukrainoje.

Skirtingai nei kituose konfliktuose posovietinėje erdvėje, Kalnų Karabache nėra Rusijos karių.

Tačiau tai per daug supaprastinama, nes karas Kalnų Karabache baigėsi 1994 m. paliaubomis, bet taikos sutarties nebuvo sudaryta. Ten nėra tarptautinių taikos palaikymo pajėgų, o kariaujačias puses skiria apkasų ir įtvirtinimų tinklai, iš kurių nuolat vyksta susišaudymai. Praėjusiais metais žuvo  daugiau karių nei kuriais kitais metais po 1994 m. Skirtingai nei kituose konfliktuose posovietinėje erdvėje, Kalnų Karabache nėra Rusijos karių. Tiesa, Rusija turi karinę bazę Armėnijos vakaruose, netoli sienos su Turkija.

3. Kalnų Karabachas priešinasi bet kokiam kompromisui

Atlikti tyrimai rodo, kad Kalnų Karabachas dabar yra ypatingai homogeniškas regionas ir jo gyventojai visiškai nelinkę eiti į kompromisus. Jie pasisako prieš azerbaidžaniečių pabėgėlių sugrįžimą ar bet kokių teritorijų perdavimą Azerbaidžanui.  Kalnų Karabacho gyventojai taip pat išsiskiria iš visų posovietinių ir Balkanų etninių grupių ypatingu pasididžiavimu savo tauta. Net 85 proc. Kalnų Karabacho gyventojų pasisako griežtai prieš sugrįžimą prie sovietinių laikų teritorinių ribų.

4. Kalnų Karabacho gyventojai nėra tikri, kad taikos derybos pavyks ir mano, kad privalo būti pasiruošę kovoti už save

Derybos dėl Kalnų Karabacho per pastaruosius dvidešimt metų nuolat atsinaujindavo, tačiau rezultatų nebuvo pasiekta.

5. Kalnų Karabacho konfliktas atrodo lokalus, tačiau į jį gali įsitraukti pasaulio didžiosios valstybės

Kovos Karabache vyksta dėl kaimų, bet tai gali paveikti visą regioną. Nukritusios naftos kainos ir ekonomikos krizė Rusijoje spaudžia Azerbaidžano vadovo Ilhamo Alijevo režimą. 2015 m. gruodį vyriausybė buvo priversta devalvuoti valiutą manatą. Žmonių nepasitenkinimas didėja. Tad galbūt režimas tikisi, kad karas Kalnų Karabache atitrauks dėmesį. Armėnijos valdžia taip pat susiduria su piliečių protestais dėl demokratijos suvaržymų ir galbūt irgi tikisi, kad atsinaujinęs konfliktas suvienys tautą.

Rusija gali norėti dislokuoti Kalnų Karabache savo taikdarius ir taip galutinai įsitvirtinti regione.

Kitas veiksnys – pablogėję Rusijos, kuri yra sena Armėnijos sąjungininkė, bet ginklus tiekia ir Azerbaidžanui, ir Turkijos, Azerbaidžano sąjungininkės, santykiai. Armėnija yra Eurazijos muitų sąjungos narė, Azerbaidžanas – ne. Rusija gali norėti dislokuoti Kalnų Karabache savo taikdarius ir taip galutinai įsitvirtinti regione.

Todėl Kalnų Karabachas gali peraugti į daug didesnį konfliktą, į kurį įsitrauktų Rusiją ir Turkija – NATO narė ir JAV sąjungininkė.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...