2013 Lapkričio 06

Vamzdis turi du galus, arba kodėl „Orlen Lietuva“ produktotiekio klausimas grįžta derybų arenon

veidas.lt


Aišku, kad ketinamas tiesti šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdis prasidėtų gamykloje Juodeikiuose, tačiau kuriame pajūrio taške jis pasibaigtų – dar neapsispręsta.

Praėjusią savaitę išgirdome apie pirmuosius vasarą Vyriausybės sudarytos darbo grupės, nagrinėjančios produktotiekio tiesimo iš Juodeikiuose (Mažeikių r.) esančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ į Klaipėdos uostą, darbo rezultatus: „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą su naftos produktų krovos terminalu „Klaipėdos nafta“.
„Produktotiekio projektas iki jūros terminalo būtų naudingas tiek „Orlen Lietuvai“, tiek visai Lietuvos degalų rinkai. Mūsų vertinimu, šios investicijos ne tik palengvintų įmonės ekonominės veiklos motyvus, bet ir daugiau kaip dešimtadaliu, iki 11 mln. tonų per metus, padidintų perdirbamos naftos kiekį“, – ta proga teigė „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara.
Savo ruožtu „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pabrėžia, kad minėtas ketinimų protokolas įgalina bendrovių atstovus derėtis dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir terminų, krovos apimties, technologinių, logistikos ir ekonominių sąlygų. „Tikėtina, kad derybos užtruks apie 12 mėnesių. Tai labai reikšmingas, ilgalaikes perspektyvas apibrėžiantis procesas, kurio gyvavimo laikotarpis sieks mažiausiai 40 metų, o bendrovės sieks susitarti dėl abiem šalims tinkamo verslo modelio visam laikotarpiui. Suprantama, kad tokie ambicingi ir toli siekiantys tikslai greičiausiai lems ilgas derybas, tačiau tam pasirengta“, – tvirtina „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.
„Klaipėdos nafta“ su lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį, ši naftos perdirbimo gamykla yra pagrindinis terminalo klientas. Šiuo metu bendradarbiavimas grindžiamas 2002 m. pasirašyta ir 2011-ųjų lapkritį nauja redakcija papildyta sutartimi, kurioje numatyti abipusiai šalių krovos įsipareigojimai perkrauti „Orlen Lietuva“ jūriniu keliu eksportuojamus naftos produktus iki 2024 m. pabaigos. Produktotiekis taptų logišku abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo stiprinimo žingsniu, įtvirtinančiu verslo santykius ilguoju laikotarpiu.

Produktotiekio krypčių alternatyvos

Nepaisant krovos terminalo rodomo entuziazmo, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis prašo atidžiai skaityti ketinimų protokolo pasirašymo proga išleistą bendrovės pranešimą, kuriame juodu ant balto teigiama: „Orlen Lietuva“ laiko „Klaipėdos naftos“ terminalą viena iš galimų produktotiekio tiesimo krypčių“. Taigi – viena, bet ne vienintele. Kokios kitos galimos produktotiekio tiesimo kryptys?
Jei kalbėtume apie tą patį Klaipėdos uostą – jų toli dairytis nereikia: šviesiuosius naftos produktus, kuriems transportuoti ir būtų skirtas produktotiekis, „Klaipėdos naftos“ kaimynystėje į tanklaivius perpila ir „Achemos grupės“ koncernui priklausantis Krovinių terminalas. Jis nė neslepia ambicijų nukreipti produktotiekio vamzdį į savas talpyklas: apie tai buvo rašoma Krovinių terminalo 2012 m. veiklos ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Vasarą pasirodė informacija, kad šis terminalas planuoja statyti naują automobilių cisternų pakrovimo ir iškrovimo postą su 40 kubų talpos požemine naftos talpykla bei dar penkias naujas naftos produktų talpyklas po 750 kubų talpos, tačiau kaimynė „Klaipėdos nafta“ per teismą siekia panaikinti tokią Krovinių terminalo plėtrą leidžiantį detalųjį planą. Bylinėjimasis šiuo klausimu tebevyksta.
Antra vertus, nevertėtų atmesti prielaidos, kad privačios alternatyvos formulavimas (panašiai kaip SGD terminalo statybos atveju) tebuvo labiau strateginė priemonė, skirta produktotiekio tiesimo klausimui Vyriausybėje pagaliau išjudinti iš sąstingio.
Dar viena „Orlen Lietuva“ svarstoma alternatyva – Būtingės terminalo plūdurą panaudoti ne tik žaliavinės naftos importui, bet ir, atitinkamai išplėtojus bendrovės infrastruktūrą, naftos perdirbimo gamyklos produkcijos eksportui. Skaičiuojama, kad toks produktotiekio variantas lenkų valdomai bendrovei atsieitų brangiau nei į Klaipėdos uostą nutiestas vamzdis, tačiau jis patrauklus tuo, kad tokiu atveju visa transportavimo grandinė Lietuvos teritorijoje, arba abu vamzdžio galai, atsidurtų vienose rankose – produktų gamintojo dispozicijoje.
Kitaip sakant, atkristų ankstesnės „Orlen Lietuva“ vadovybės derybose su premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybe keltas „Klaipėdos naftos“ privatizavimo klausimas, kurio neišsprendus apytiksliai 300 mln. Lt sieksiančios lenkų koncerno investicijos į produktotiekį laikytos pernelyg rizikingomis.
Tačiau Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sudarytos darbo grupės narys, tvirtina, kad tiesiant produktotiekį į Būtingę dar pavojingesniu rizikos veiksniu taptų navigacijos sąlygos atviroje Baltijos jūroje, kurios ir dabar smarkiai veikia Būtingės terminalo plūduro darbą.
„Mano asmeniniu požiūriu, Būtingės alternatyva yra labiau teorinė, nes produktų eksporto (kaip ir žaliavinės naftos importo) galimybes plaukiojančiame terminale ribotų meteorologinės sąlygos. Esant stipriam bangavimui, krova per plūdurą atviroje jūroje negalima. Klaipėdos uosto terminalų veikla kur kas menkiau veikiama nepalankių orų, todėl jis palankesnis ne tik „Orlen Lietuva“ gaminių eksportui, bet galėtų pasitarnauti ir papildomam žaliavinės naftos importui, jei bendrovė išties galvoja didinti perdirbamos naftos kiekį iki 11 mln. tonų per metus“, – svarsto A.Vaitkus.
Kadangi šiuo metu gamykloje per metus perdirbama maždaug 9 mln. tonų naftos, o žalios naftos kiekis apytiksliai atitinka pagaminamų šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų kiekį, toks „Orlen Lietuva“ sprendimas Klaipėdos uostui leistų padidinti krovinių apyvartą beveik 4 mln. tonų. Tačiau kuriame būtent uosto terminale – „Klaipėdos naftoje“ ar Krovinių terminale – pasibaigtų produktotiekis ir tanklaiviai būtų pripildomi „Orlen Lietuva“ gamybos šviesiųjų naftos produktų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirtumo nėra.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...