2014 Lapkričio 01

Valstybinei ir privačiai medicinai – skirtingos šviesoforo spalvos

veidas.lt

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, vienijančios per šimtą  privačių sveikatos priežiūros įstaigų, vadovai mano, kad sveikatos sistemoje trūksta ekonominio mąstymo, vadybos ir konkurencijos. Kai to nėra, vadybos trūkumai sprendžiami politiniais ir teisiniais ribojimais. Rezultatas skaudus – medikai emigruoja į šalis, mokančias geresnius atlyginimus, o kur dar moralinė pusė: ten prie balto chalato neklijuojamos orumą žeidžiančios etiketės.

Simboliška, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras, kaip ir šimtai medikų, taip pat pasirinko emigraciją į Briuselį.

Sveikatos reforma, turėjusi apginti pacientą, tik dar labiau jį nuskriaudė. Dėl gydytojų trūkumo kai kuriuose šalies rajonuose sveikatos priežiūros paslaugos darosi žmonėms neprieinamos, daugelis šalies gydymo įstaigų negali savo pacientams suteikti reikiamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų vietoje ir laiku: vizito pas šeimos gydytoją reikia laukti keletą savaičių, o pas nukreiptą specialistą – ir kelis mėnesius.

Nori atimti galimybę rinktis

Negana to, norima apriboti teisę rinktis gydytoją, pažangesnę metodiką, aukštesnės kokybės medicinos priemones. „Tai nesąžininga Lietuvos žmonių atžvilgiu. Aukštos kokybės gaminio kaina skiriasi – nesvarbu, ar tai batai, ar automobilis, ar sveikatos priežiūros paslauga. Kodėl žmogui netrukdoma seno opelio keisti į naują mersedesą, tačiau neleidžiama rinktis sveikatos paslaugos teikėjo?“ – retoriškai klausia vieno seniausių ir didžiausių Lietuvoje privačių gydymo centrų vadovas Vidmantas Rimantas Samuitis.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad valstybės laiduojama nemokama asmens sveikatos priežiūra šalies sveikatos sistemos įstaigose turi būti teikiama nemokamai ir už šias sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Tačiau pacientai savo iniciatyva gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas ir jų kainų skirtumą sumokėti patys. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo projekte Sveikatos apsaugos ministerija pastarąją galimybę siūlo panaikinti.

„Projekte numatyta, kad pacientas gali pasirinkti aukštesnės kokybės brangiau kainuojančias, jam individualiai labiau tinkančias medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones. Tačiau išbrauktas pagrindinis žodis „paslaugas“. Tai, kas, vaizdžiai tariant, buvo ties riba, tačiau vis dėlto suteikė galimybę, norima panaikinti. Tokie sprendimai ne tik skaudžiai atsilieps žmogui, visuomenei, bet ir ves į sveikatos apsaugos į stagnaciją. Ne tik privačią, bet ir valstybinę“, – teigia pašnekovas.

Bendrosios medicinos praktikos (BMP) klinikos direktoriui V.R.Samuičiui labai keistas daugumos šalies politinių partijų nusistatymas, noras riboti privačią mediciną, susiaurinti veiklos sritį. „Atrodo, kad valstybei nereikia investicijų. Iš tiesų jų reikia viskam: gynybai, švietimui, tai pačiai sveikatos apsaugai. Jei privatūs investuotojai nukreips daugiau lėšų į naujų gydymo įstaigų pastatus, medicininę įrangą, liks daugiau lėšų valstybei. Jei nebus statoma dirbtinių barikadų privačiai medicinai, daugiau lėšų bus galima nukreipti neįgaliesiems, pensininkams, nes išgalintys už dalį paslaugos susimokės patys, valstybė galės suteikti aukštesnės kokybės paslaugą tiems, kurie neturi galimybių primokėti“, – argumentus vardija BMP klinikos vadovas.

Naikinamas vienas sveikatos sistemos finansavimo šaltinių

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), išnagrinėję atnaujintą Sveikatos sistemos įstatymo projektą ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimą, jiems taip pat nepritaria.

„Priėmus įstatymo pakeitimus būtų apribojamas vienas iš dabar esančių teisėtų sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių – žmonių asmeniniai mokėjimai patiems padengiant brangiau kainuojančių kompensuojamų paslaugų faktinį kainų skirtumą. Pacientui apribojus galimybę prisimokėti, sveikatos sistema netektų lėšų iš asmeninių žmonių mokėjimų, kurios, žinant ribotas valstybės galimybes teikti medicinos paslaugas nemokamai, yra itin reikalingos sveikatos sistemai finansuoti ir funkcionuoti. Pabrėžtina, kad privačios išlaidos sveikatai Lietuvoje 2011 m. sudarė 28,7 proc. visų sveikatos išlaidų, o asmenų tiesioginiai mokėjimai sudarė 97,4 proc. privačių išlaidų sveikatai. Tai rodo, kad tiesioginiai mokėjimai sveikatos sektoriui yra ypač svarbus finansavimo šaltinis“, – aiškina LLRI ekspertai.

Tyrimų duomenimis, pastaraisiais metais beveik pusė šalies gyventojų yra naudojęsi privačios medicinos paslaugomis. Pamažu formuojasi ir dalis visuomenės, kuri naudojasi tik privačia medicina, – tokių pacientų praėjusiais metais buvo 6 proc. Tad, nepaisant skirtingų šviesoforo spalvų valstybinei ir privačiai medicinai, pastaroji įsitvirtino kaip svarbi sveikatos apsaugos sistemos dalis.

Privačios gydymo įstaigos konkuruoti nepajėgs

R.V.Samuitis neslepia nuogąstavimo, kad dalis privačių gydymo įstaigų nebus pajėgios paslaugų kaina konkuruoti su valstybinėmis įstaigomis, todėl bus paprasčiausiai priverstos pasitraukti iš sveikatos sektoriaus. Jo žodžiais, dėl sumažėjusios konkurencijos valstybė susidurs su dar didesne problema visiems pacientams laiku užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Bus sumažintos pacientų galimybės rinkis gydymo įstaigą.

BMP klinikos vadovas pabrėžia, kad Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija nėra nusiteikusi prieš valstybinę mediciną. „Mes už glaudų bendradarbiavimą ir vienodas konkurencijos sąlygas“, – sako V.R.Samuitis.

Pastangas gali įvertinti tik pacientai

„BMP klinikos pacientai yra ne tik mūsų šalies gyventojai, bet ir emigravusieji į užsienį ir užsienio šalių – Skandinavijos, Rusijos, Kazachijos, Tadžikijos piliečiai. Jie suvokia, kad sveikatos apsauga, jei ji kokybiška, saugi ir teikiama laiku, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kainuoja brangiai. Dažnai metamas nepagrįstas kaltinimas, kad privati medicina žiauri, orientuota į jauną žmogų. Priimame visus, būna, kad ir padovanojame brangią paslaugą neišgalinčiam susimokėti pacientui. O juk tam yra valstybė, kuri privalo pasirūpinti, nes mes visi solidariai mokame mokesčius, kad visi – ir galintys, ir negalintys susimokėti – gautų gerą paslaugą“, – įsitikinęs V.R.Samuitis.

BMP klinika Kaune veikia dvidešimt vienerius metus. Klinikos konsultacijų ir diagnostikos centre įprasta arba skubos tvarka atliekami visi svarbiausi tyrimai, suaugusius ir vaikus konsultuoja praktiškai visų sričių gydytojai specialistai-savo srities lyderiai. Čia veikia novatoriškas odontologijos skyrius, šiai dienai laikomas vienu pažangiausių burnos priežiūros centrų šalyje. Progresyviame chirurgijos skyriuje atliekama daugiau kaip 200 rūšių  įvairių chirurginių operacijų. Klinikos plastinės chirurgijos centras yra vienas seniausių ir didžiausių Baltijos šalyse, 20 proc. pacientų į šį centrą atvyksta iš Vakarų Europos. Socialiai drausti pacientai gali nemokamai gydytis šeimos klinikoje ir  psichikos sveikatos centre. Visą klinikos naujojo korpuso trečiąjį aukštą užima modernus ir jaukus reabilitacijos centras. Po tuo pačiu stogu jau 20 metų veikia viena seniausių privačių estetinės medicinos ir dermatologijos klinikų Baltijos šalyse ,,Grožio pasaulis“, sukaupusi bene didžiausią patirtį gydymo lazeriais srityje.

Klinikos vadovo įsitikinimu, paslaugas ir pastangas gali įvertinti tik pacientai. „Kol kas jie, atrodo, tiki mumis, o juk pasitikėjimas neuždirbamas per kelerius metus. Galime tik pasidžiaugti, kad prisirašančiųjų nuolat daugėja“, – tvirtina V.R.Samuitis.

„Kažkada turėjau gražią svajonę – parodyti žmonėms, kas yra privati sveikatos apsauga, kuo ji skiriasi nuo valstybinės. Realybė šiek tiek sudėtingesnė. Man patiko ir vilties teikia dabartinės ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pasakyti žodžiai, kad ir valstybinė, ir privati medicina turi rasti savo vietą ir bendradarbiauti. Džiaugiuosi, kad kliniką perims vaikai, išplės ją ir išpildys mano svajonę. Gal politinių partijų požiūris į privačią mediciną per tą laiką pasikeis, tiek privačios, tiek valstybinės medicinos judėjimą į priekį reguliuos ta pati šviesoforo spalva“, – viliasi BMP klinikos direktorius.

PR

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. senelis, gydytojo našlaitis senelis, gydytojo našlaitis rašo:

    Privati medicina, ypač su ne valdišku, o paslaugiu požiūriu į pacientą puiku – tik , kad tų mokių pacientų ”mersedesui, o ne opeliui nedaug”, taigis tebūnie nors valdiškai žalia šviesa, nes ir tarp valdiškų ne visi parsidavėliai, o verslas privatus yra verslas, o ne medicinos priedermė pagal Konstituciją.
    Pagarbiai pensininkas senelis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...