2011 Lapkričio 06

Privati medicina gydo sveikatos apsaugos sistemos skaudulius

veidas.lt


Eilės prie gydytojų kabinetų durų, tikimybė patekti pas specialistą po kelių dienų, savaičių ar mėnesių – vieni didžiausių sveikatos sistemos skaudulių.

Kokybiškų medicinos paslaugų operatyvumu, svarbiu sunkiai susirgusiam ar skubančiam šiuolaikiniam žmogui, išsiskiria privačios medicinos klinikos.

Vilnietė Miglė N., kelerius metus nesėkmingai gydžiusis lėtinį plaučių uždegimą, pasveiko apsilankiusi pas specialistą pulmonologą vienoje iš privačių sostinės medicinos klinikų. Jauna moteris tikina, kad sėkmės paslaptis tik tokia: privačiai dirbanti medikė jai galėjo skirti kur kas daugiau laiko nei iki tol aplankyti valstybinių medicinos įstaigų specialistai.
Išklausiusi ilgą Miglės istoriją, plaučių ligų specialistė atkreipė dėmesį į vieną pacientės pasakojimo detalę ir nutarė skirti tyrimus specifiniams M ir G klasės imunoglobulinams kraujyje nustatyti, kad galėtų patvirtinti ar atmesti versiją dėl vieno retai pasitaikančio ligos sukėlėjo. Tyrimai patvirtino medikės abejones: Miglės ligą galėjo sukelti mikoplazmos ir chlamidijos, o paaštrino neadekvati (alerginė) bronchų reakcija į infekciją. Skyrus tinkamą gydymą, kuris dėl ligos ir todėl, kad ilgai vartojus antibiotikų susilpnėjo imunitetas, truko ilgiau nei įprasta, moteris pasveiko.
Gintaras Juraitis džiaugiasi laiku patekęs pas kardiologus. Visą dieną varginęs krūtinės skausmas ir oro trūkumas, kaip paaiškėjo privačioje medicinos klinikoje, buvo nestabilios krūtinės anginos simptomas, vyriškį reikėjo skubiai hospitalizuoti. Jei ne privati medicinos klinika, kurioje pas kardiologą pavyko patekti tą pačią dieną, Gintaras rytojaus galėjo nebesulaukti. Gauti talonėlio skubiam priėmimui pas bendrosios praktikos gydytoją, o juolab – pas kardiologą valstybinėje įstaigoje nė trisdešimties metų neturinčiam Gintarui nepavyko: dėl jauno jo amžiaus niekas netikėjo, kad būklė gali būti rimta.
Privačiose klinikose pacientai kur kas greičiau nei valstybinėse sulaukia ir chirurginės pagalbos.
Klaipėdietis kraujagyslių chirurgas Eligijus Araminas teigia, kad privačios klinikos gali pasiūlyti lankstesnį darbo grafiką: „Tai patogu ne tik medikui, bet ir pacientui, nes jis gali greičiau patekti pas specialistą. Be to, privačios klinikos turi didesnę pasirinkimo laisvę įsigydamos medicininės įrangos. Jų neriboja reikalavimas skelbti konkursus ir pirkti pigiausią gaminį, tad galima rinktis kokybišką ar patikimesnio gamintojo.“
Kita vertus, pasak E.Aramino, triūsiančio ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, ir Kretingoje esančiame „Northway“ medicinos centre, privačiose klinikose eilės mažesnės ir todėl, kad už kokybę bei komfortą pacientams tenka mokėti.

Reformos užkulisiai
Rimantas Šagždavičius, buvęs Valstybinės ligonių kasos skyriaus vedėjas, daugiau nei 20 metų dalyvaujantis darbo grupėse sveikatos reformos klausimais, o šiuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vyriausiasis specialistas, pasakoja: „Sveikatos apsaugos reformos idėja – pasiekti, kad sveikatos priežiūros paslaugos priartėtų kuo arčiau žmogaus. Idėja gera, konkurenciją ir kartu medicinos paslaugų kokybę turėjo gerinti nedidelių privačių klinikų atsiradimas. Tačiau kol kas privati ir valstybinė medicina neturi lygių sąlygų. Viena vertus, privačios klinikos dažnai gali pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, kita vertus, pacientui už tai tenka mokėti.“
„Privačios medicinos plėtra atsispindi kelių pastarųjų Vyriausybių strateginiuose bei programiniuose dokumentuose, tačiau praktikoje šie geri ketinimai dažnai lieka tik „siekiniais“. Teisiniais ir finansiniais instrumentais ribojant pacientų teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėjimą už jas privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o šioms – galimybę sąžiningai konkuruoti sveikatos paslaugų teikėjų rinkoje, sveikatos priežiūros sektoriuje sudaromos nepalankios sąlygos privačios medicinos veiklai ir plėtrai. Dėl to Lietuvoje privatus sektorius sveikatos priežiūros srityje sudaro vos septynis procentus, o daugumoje ES šalių jis siekia nuo 30 iki 60 proc.“, – „Veidui“ yra teigęs Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
„Jei privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nebus sudarytos vienodos galimybės kaip ir valstybinėms, sistema apkerpės“, – mano R.Šagždavičius, prisimindamas laikus, kai tekdavo vykti į vieną ar kitą rajoną įtikinėti vietos funkcionierių, kad nedarytų kliūčių privačių klinikų steigimui.
Pasak pono Rimanto, buvo baiminamasi, kad, dalį pacientų perleidus privačių medikų žinion, dalis žmonių bus neaptarnauta. Šios baimės nepasitvirtino. Nors privatiems medikams reikia mokėti, eilių nebuvimas ir privačių medikų galimybė skirti pacientui pakankamai laiko bei dėmesio kartais išgelbsti gyvybes. Nes,  R.Šagždavičiaus teigimu, paieškojęs privataus kardiologo, neurologo ar net chirurgo, žmogus jį gali rasti beveik tą pačią dieną.
Vienos didžiausių privačių gydymo įstaigų Lietuvoje – „Northway“ medicinos centrų direktorė gydytoja Diana Bumelytė pastebėjo dar vieną privačios ir valstybinės medicinos skirtumą: „Privačiose klinikose pacientai už paslaugas atsiskaito kasoje, o valstybinėse stengiasi atsilyginti medikams asmeniškai. Privačiose klinikose, tarp jų ir „Northway“, nėra eilių ir patekti pas bendrosios praktikos gydytoją galima tą pačią dieną.“

Trumpasis interviu

Į klausimus atsako „Northway“ medicinos centrų direktorė gydytoja Diana Bumelytė.
– Teigiate, kad jūsų vadovaujamas medicinos centras daug investicijų skiria dienos chirurgijai, tausojančioms operacijoms. Ar tai atitinka pacientų poreikius?
– Medicinos centre dirba daugiau nei šimtas įvairių sričių aukštos kvalifikacijos gydytojų specialistų. Turime daug modernios įrangos, veikia pasaulinius standartus atitinkanti laboratorija. Laboratorinius, rentgeno, echoskopijos tyrimus atliekame labai operatyviai. Netrukus planuojame įsigyti naują japonišką endoskopijos aparatą. Mūsų tikslas – greitai diagnozuoti ligą ir paskirti reikalingą gydymą. Persirgusius alinančia liga, po traumų, operacijų, taip pat pavargusius nuo gyvenimo tempo ir streso pacientus kviečiame pasinaudoti reabilitacinėmis sveikatinimo programomis.
Specializuojamės dienos chirurgijos srityje, atliekame tausojančias radiochirurgines, lazerines kraujagyslių, odos darinių operacijas. Tokios operacijos yra mažai skausmingos, pooperacinis laikotarpis lengvas ir trumpas. Pacientas po keleto valandų gali būti išleidžiamas namo, o į darbą grįžti jau kitą dieną. Jei reikia, jis keletui dienų paliekamas stebėti ir gydyti stacionare. Manome, kad šiais laikais nuolat skubančiam žmogui labai svarbus operatyvumas ir paslaugų kokybė. Tai visų pirma ir siekiame užtikrinti.
– Kokių operacijų atliekama daugiausiai?
– Dažniausiai mūsų centre atliekamos venų chirurgijos (klasikinės, lazerinės, radiochirurginės), ortopedinės traumatologinės, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, ginekologinės, urologinės, bendrosios chirurgijos, proktologinės, otorinolaringologinės operacijos. Bendradarbiaujame su teritorinėmis ligonių kasomis, tad bazinė dienos chirurgijos paslaugų kaina apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Dirbame ir su didžiausiomis Lietuvos bei pasaulio sveikatos ir gyvybės draudimo bendrovėmis.
– Ar jūsų centro teikiamos paslaugos prieinamos pacientams iš kitų Lietuvos regionų, užsienio valstybių?
– Pacientų patogumui įkūrėme medicinos centro filialą Kretingoje, todėl Vakarų Lietuvos gyventojams patogu naudotis mūsų paslaugomis. Kretingoje, kaip ir Vilniuje, konsultuoja įvairių sričių specialistai, atliekamos dienos chirurgijos operacijos. Beje, Kretingos „Northway“ medicinos centre lankosi pacientų iš Kaliningrado srities, kaimyninės Latvijos.
– Ar jaučiate privačias gydymo įstaigas vienijančių organizacijų, valstybės paramą?
– Aktyviai dirbti užsienio rinkoms pastaruoju metu padeda Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, kurios nariai esame, taip pat ir kai kurios valstybės institucijos. Reikalingas didelis, bendras įdirbis, taip pat valstybinis požiūris bei parama. Dalyvaujame Lietuvos ambasadų, konsulatų organizuojamose verslo misijose, bendradarbiaujame su užsienio draudimo kompanijomis bei įmonėmis, kurios verčiasi medicininiu turizmu.
Žinoma, pavienių pacientų, kurie į šalį atvyksta verslo, poilsio, pažintiniais tikslais, arba užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, turime gana nemažai. Galime pasidžiaugti ir mūsų kaimynais Rytuose, kurie jau seniai patiki savo sveikatą mūsų šalies gydytojams. Tačiau vadinamieji medicinos turistai iš Vakarų Europos tik dabar nedrąsiai atranda Baltijos regioną. Tikimės, kad jų vis daugės, nes teikiame kokybiškas paslaugas, siūlome geresnį paslaugų prieinamumą ir kainų lygį.
– Ar privačių medicinos centrų paslaugos įkandamos kiekvienam – ir vidutinio storio piniginės savininkui?
– Bent mes stengiamės atitikti kiekvieno poreikius – siūlome platų kokybiškų paslaugų spektrą už optimalią investiciją: sveikatinimo, profilaktikos, diagnostikos ir gydymo. Buriame pacientus į Sveikatos klubą, jo nariams taikome nuolaidas, siūlome įvairias lojalumo programas. Siekiame, kad pacientai gautų ne tik pageidaujamas paslaugas, bet ir pridėtinę vertę. Todėl mūsų centre lankosi įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir skirtingų tautybių žmonės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...