2015 Balandžio 17

Valdovų rūmuose – Vytauto Didžiojo epochos diržas

veidas.lt

Penktadienį, balandžio 17 d., 17 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Joje  pristatomas, spėjama, XIV a. pabaigos –XV a. I pusės Genujos meistrų, dirbusių Krymo pusiasalyje, Kafos mieste, sukurtas diržo segmentų rinkinys, turintis rytietiškos ornamentikos bruožų. Rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritos plokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką. Atkreiptinas dėmesys į paukščių ir basiliskų vaizdavimą plokštelėse. Šis toreutikos (meninio metalo apdirbimo) technikos kultūros paveldo paminklas yra unikali, viena brangiausių ir reikšmingiausių vertybių Baltarusijos kultūros paveldo registre.

Diržas buvo rastas 1990 m. kartu su didžiuliu monetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone, kaime, simboliniu pavadinimu Litva. Daugiau kaip dešimtmetį diržas priklausė privatiems kolekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybinio universiteto profesoriaus Valentino Riabcevičiaus dėka jis buvo perduotas valstybės nuosavybėn, o po metų pateko į Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius.

Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės bei priklausomybės. Dalis istorikų, motyvuodami stilistine diržo puošyba, ornamentika, datavimu ir tuo, kad tokio pobūdžio ir prabangos atributika galėjo priklausyti tik pasiturinčiam bei aukštas pareigas einančiam asmeniui, šią vertybę sieja su Vytauto Didžiojo asmeniu. Sukurta hipotezė, kad LDK gimęs chanas Chadži Girėjus 1428–1429 m. jį įteikė kaip dovaną Lietuvos valdovui. Taip pamažu įsitvirtino tradicija rastą dirbinį vadinti Vytauto diržu, nors tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog eksponuojama vertybė tikrai priklausė kunigaikščiui Vytautui, nėra.

Vytauto Didžiojo laikus ir valdovo asmenį vis dar gaubia paslaptys. Iki šiol nėra rastas Vytauto kapas, nežinoma, kur dingo jam siųsta karališkoji karūna. Todėl kiekviena to laikotarpio vertybė sukelia didžiulį istorikų ir menotyrininkų susidomėjimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...