2010 Spalio 20

Maisto kainos

Uždirbdami gerokai mažiau, už maistą mokame kaip ir kiti europiečiai

veidas.lt

Už daugelį maisto produktų mokame panašiai kaip kur kas daugiau už mus uždirbantys britai, vokiečiai ar liuksemburgiečiai.

Austrijoje gyvenanti Jadvyga Kuršelienė šią vasarą keturis kartus viešėjo Lietuvoje. Kaskart atvykusi į gimtinę moteris stebėdavosi, kad labai nedaug maisto produktų, ir tik gerai paieškojusi, čia rasdavo šiek tiek pigiau nei Austrijoje. “Kainos Lietuvoje tikrai nėra mažos. Žinodama, kokios mano artimiausių giminaičių pajamos, visada stebiuosi, kaip Lietuvoje žmonės gali oriai išgyventi”, – svarsto lietuvė.

J.Kuršelienė lygina: Lietuvoje 100 Lt vertės pirkinių krepšelis būdavo nelabai gausus, net ir pasirinkus pigesnes maisto prekes, o Austrijoje už 30 eurų pigesnėje maisto prekių parduotuvėje ji įsigyja įvairesnių produktų, be to, net pigesnių ir geresnių. Nedaug pigesnių produktų lietuviškų prekybos tinklų lentynose pastebėjusi pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kol kas tikrai pigiau Lietuvoje kainuoja tik duona.

Didelėmis maisto kainomis Lietuvoje stebisi ir Airijoje gyvenanti Vaida Riestytė-Tunaitienė. “Kaskart, kai grįžtame į Lietuvą, atrodo, kad kainos dar pakilo. Pavyzdžiui, lietuvių parduotuvėje Airijoje “Kretingos” skilandinę dešrą perku už 3,4 euro (11,7 Lt), o vasarą viešėdama Lietuvoje net išsigandau pamačiusi, kad ten ji kainuoja daugiau nei 15 Lt”, – vieną pastebėtą pavyzdį mini lietuvė.

Užsienyje gyvenančių lietuvių įspūdžius patvirtina ir “Veido” atliktas tyrimas. Sudarėme dešimties būtiniausių maisto produktų sąrašą ir palyginome šių produktų kainas keturiuose didžiausiuose Lietuvos ir dvylikos Europos šalių prekybos tinklų parduotuvėse. Gauti rezultatai rodo, kad tie laikai, kai į parduotuvę Vakarų Europoje lietuvis įžengdavo nedrąsiai ir baisėdavosi prekių kainomis, jau seniai praėjo. Šiandien lietuviui kainos nesukeltų šoko ne tik panašaus ekonominio išsivystymo šalyse, tokiose kaip Lenkija ar Estija, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Austrijoje ar Olandijoje. O štai Varšuvoje, nedideliame Belgijos provincijos Bumo miestelyje netgi pavyktų apsipirkti pigiau nei Vilniuje.

Kaip rodo “Veido” atliktas tyrimas, Lietuvoje už kiaušinius mokame brangiau negu ispanai ar liuksemburgiečiai, už sviestą plojame daugiau nei britai ar olandai, už pieną – brangiau negu lenkai, ispanai ar belgai. O aliejaus kaina Lietuvoje – viena didžiausių Europoje.

Žinoma, Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių visoje Europoje, bet šis atotrūkis sparčiai mažėja. Dešimties būtiniausių produktų krepšelis Vilniuje kainavo 49,42 Lt, Madride vos 6 Lt brangiau, Londone 7 Lt, Austrijoje – 11 Lt brangiau. Tuo tarpu atlyginimai Lietuvoje ir šiose šalyse skiriasi kelis kartus. Štai Liuksemburge minimali alga siekia 5,6 tūkst. Lt, Airijoje 4,8 tūkst. Lt, Olandijoje 4,5 tūkst. Lt, Ispanijoje – 2,3 tūkst. Lt. O Lietuvoje, kaip žinome, vos 800 Lt.

Lietuvoje trūksta mažų kainų europinių tinklų

Į klausimą, kodėl Lietuvoje nemažai produktų kainuoja panašiai, o kai kurie netgi brangiau nei kitose ES sostinėse, atsakymą galima rasti vien žvilgtelėjus į prekybininkus. Daugelyje šalių veikia mažų kainų prekybos centrai, tokie kaip “Lidl” ar “Aldi”. Pavyzdžiui, Austrijos prekybos tinkle “Zielpunkt” atvežtinių pomidorų kilogramą galima įsigyti už 12 Lt, bet jei tiek mokėti nenori – važiuok į miesto pakraštyje stovintį neišvaizdų mažų kainų prekybos tinklą “Lidl” ir nusipirk pomidorų už 6 Lt.

“Austrijoje parduotuvės kovoja dėl pirkėjų”, – tikina šioje šalyje gyvenanti lietuvė J.Kuršelienė. Moteris pastebi, kad net ir pigiausiose maisto prekių parduotuvėse Vienoje, tokiose kaip “Hofer” ar “Penny markt”, skirtingomis dienomis taikoma maždaug 50 proc. nuolaidos kai kurioms daržovėms, mėsai, o dalis duonos produktų į pavakarę nupiginami perpus. Tuo tarpu Olandijoje gyvenanti lietuvė Irina Vervečko pasakoja, kad gyventojai dažnai perka vokiečių prekybos tinkle “Aldi” arba turkiškose parduotuvėse, kuriose kainos maždaug 20 proc. mažesnės, o vaisiai kartais kainuoja net perpus pigiau.

Lietuvoje mažų kainų prekybos tinklų nėra. Prieš kelerius metus į mūsų šalį norėjęs ateiti “Lidl” net buvo įsigijęs žemės sklypų, bet juos tyliai pardavė ir nekomentuodamas pasitraukė. Tad šiuo metu alternatyvos keturiems didiesiems prekybos tinklams Lietuvoje nėra, juolab kad miestų centruose išsiplėtusios didžiulės parduotuvės iš jo išstūmė mažas parduotuvėles ir smulkiuosius verslininkus.

Paklaustas, kodėl mes, žemdirbių kraštas, užsiauginantis savų grūdų, Lietuvoje miltus turime pirkti už panašią kainą kaip kiti europiečiai arba, palyginti su estais, lenkais, ispanais ir liuksemburgiečiais, netgi brangiau, “Kauno grūdų” vadovas Tautvydas Barštys pasiūlė pasižiūrėti į didmenines kainas: “Iš mūsų įmonės į prekybos tinklus miltai iškeliauja po 1,3 Lt už kilogramą”. O tai yra daugiau nei visu litu pigesnė kaina už tą, kurią mokame nuėję į prekybos centrą.

Beje, praėjusį ketvirtadienį Seimas nepritarė pateiktoms pataisoms dėl prekybos antkainių ribojimo: siūlyta didmeninės prekybos antkainį apriboti iki 20 proc., mažmeninės – iki 25 proc., skaičiuojant nuo gamintojo kainos. Pataisos atiduotos autoriams tobulinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar toks sprendimas padėtų išspręsti maisto kainų kilimo klausimą, nes tokiame įstatyme prekybininkai spragų netrukus atrastų.

Tarkime, kas būtų, jei prekybos tinklas įkurtų įmonę tarpininkę, kuri supirktų iš gamintojų pieną ir užsidėjusi 30 proc. jį perparduotų prekybos tinklui, kurio antkainis pienui tebūtų 5–10 proc.?

Kodėl už mėsą mokame pigiausiai ES

Trūksta konkurencijos ne tik tarp prekybininkų, bet ir tarp kai kurių gamintojų. “Dabar tiek miltų, tiek pieno pramonėje yra keli stambūs gamintojai, o jei ir prekybininkai – kelios stambios struktūros, tuomet ir turime konkurencijos trūkumą, kuris neleidžia kainoms kristi ar kilti natūraliai, kaip reguliuoja rinka”, – atkreipia dėmesį Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gabšys.

Vis dėlto nemažai ekonomistų, aiškindami, kodėl Lietuvoje dalis produktų kainuoja panašiai kaip kitose ES šalyse, dažnai pabrėžia bendrą ES rinką, esą tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje užauginti vištą kainuoja tiek pat, nes grūdų kainos beveik vienodos, dėl to ir kiaušiniai ar vištiena kainuoja tiek pat. Bet tai tik dalis tiesos. Akivaizdūs pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje, kurioje perkamoji galia gerokai mažesnė, maisto produktai galėtų kainuoti ir pigiau. Štai šviežia mėsa Lietuvoje kainuoja bene pigiausiai iš visų lygintų šalių. Jei mėsa Lietuvoje gali kainuoti pigiau nei ES, kodėl pienas ar miltai negali?

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas ir Mažeikių mėsinės generalinis direktorius Remigijus Petraitis pateikia tris priežastis, kurios visos aiškiai rodo vieną faktą – už šviežią mėsą Lietuvoje mokame pigiausiai, nes mėsos sektoriuje didžiausia konkurencija. “Lietuvos mėsos rinkoje konkurencija tarp gamintojų nepalyginamai didesnė nei, pavyzdžiui, Danijoje, kur 80 proc. rinkos užima vienas gamintojas”, – pirmą priežastį atskleidžia R.Petraitis. Pasak jo, rinkoje aktyviai veikia apie tris dešimtis mėsos perdirbėjų, tuo tarpu pieno rinką dalijasi tik keturi didieji pienininkai.

Antra priežastis, lemianti didesnę konkurenciją mėsos perdirbimo rinkoje ir kartu mažesnes kainas, – užsienio gamintojai. “Pieno daugiau nei tūkstantį kilometrų neapsimoka vežti, o atvėsinta mėsos žaliava po Europą juda labai laisvai”, – priduria Mažeikių mėsinės direktorius.

Ir trečioji priežastis – smarkiai išsiplėtęs šešėlinis verslas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas kilogramas mėsos parduodamas nelegaliai – dažniausiai turguje.

Regis, tai galėtų būti pagrindinė priežastis, kodėl mėsa Lietuvoje pigiausia Europoje, o pienas ar miltai kainuoja netgi brangiau nei kai kuriose valstybėse. Bet tai dar ne viskas. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius mano, kad kainų skirtumų šaknys glūdi mokesčių politikoje. Lietuvoje maisto produktams nustatytas PVM siekia 21 proc., tuo tarpu Lenkijoje jis yra 3 proc., Olandijoje 6 proc., Vokietijoje – 7 proc.

Be to, G.Bertašiaus nuomone, pienininkystės verslas yra visuotinis – pieno žaliavos supirkimo kainos Lietuvoje atitinka Europos lygį. “Balandžio mėnesį iš Vokietijos ūkininkų nusipirkti pieno ir parvežti į Lietuvą kainavo tiek pat, kiek ir įsigyti iš Lietuvos ūkininkų. Be to, eksportuojame apie 60 proc. pieno produktų, o nuo to priklauso ir kaina”, – paaiškino Vilkyškių pieninės direktorius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...