2011 Lapkričio 06

Treji nusivylimo Baracku Obama metai

veidas.lt


Po trejų metų amerikiečiai pagaliau suprato, kad dar neseniai svajonių prezidentu vadintas B.Obama nesugebėjo išpildyti jų lūkesčių gyventi geriau, o kariauti mažiau.

Lygiai prieš trejus metus amerikiečiai džiūgavo: prezidento postą laimėjo tamsiaodis demokratas Barackas Obama, pažadėjęs Amerikai drastiškų pokyčių. Viskas, pradedant jo rinkimų šūkiais „Taip, mes galime“, „Mums reikia permainų“ ir baigiant įkvepiančiomis kalbomis, kuriose jis teigė apsuksiąs JAV ekonomiką aplink ašį ar suteiksiąs Amerikai „antrąjį kvėpavimą“ bei į naujas aukštumas pakelsiąs jos autoritetą, užliūliavo milijonus rinkėjų.
Tačiau praėjus trejiems metams euforijos – nė kvapo, B.Obamos aureolė išblukusi, o amerikiečiai nusiminę dėl to, kad į naująjį prezidentą dėjo per daug vilčių.
Robertas D.Hodge’as naujoje savo knygoje „Vilties melas“ (The Mendacity of Hope) pabrėžia, kad B.Obama buvo vertinamas net ne kaip žmogus, o kaip legenda. Kaip pasaka apie moralinį prisikėlimą, kuris „išpirks gėdingos Amerikos praeities nuodėmes“. Daugeliui amerikiečių jis buvo tiesiog antrasis Martinas Lutheris Kingas, ir šis idealizavimas ilgai neleido jo įvertinti už realius darbus, kurie, kaip dabar aiškėja, ne visuomet buvo išmintingi, kilnūs ir drąsūs.
Žinoma, galima rasti pateisinimų. Juk B.Obama prezidentu buvo išrinktas itin nedėkingu laikotarpiu – kai siautė pasaulinė krizė, vienas po kito griuvo bankai, o šimtai tūkstančių vaiduoklius primenančių namų visoje Amerikoje pasidabino lentelėmis „parduodama“. Tačiau B.Obama net ir tokiomis aplinkybėmis galėjo nuveikti daugiau.

Ekonomika šlubuoja dar labiau

Pirmiausia panagrinėkime skaičius. B.Obamai tapus prezidentu, nedarbas JAV siekė 7,6 proc. Tada atrodė labai didelis, nes amerikiečiai buvo įpratę prie 5 proc. neviršijančio nedarbo lygio. Bet dabar jis jau siekia 9,2 proc., o mažesnis nei 9 proc. buvo tik du mėnesius iš pastarųjų 26-ių.
Svarbu ir tai, kad B.Obamos kadencijos laikotarpiu buvo kilusi visai reali grėsmė JAV doleriui, kurio vertė rugpjūtį smuko iki istorinių žemumų. Be to, dar prieš keletą mėnesių pasaulis sulaikęs kvapą stebėjo, kuo baigsis JAV skolos krizė, kuri grėsė nemokumu. Tik paskutinę minutę JAV laikinai išplaukė, dirbtinai padidinusios vadinamąsias skolinimosi lubas, tad šiuo metu JAV skola siekia jau beveik 17 trln. dolerių.
Ne itin džiugina ir BVP augimas. Štai per pirmąjį šių metų pusmetį JAV ekonomika augo 0,9 proc., o tai tikrai nieko gero.
Galiausiai per tuos keletą metų, kol JAV vadovauja B.Obama, gerokai padidėjo infliacija (šiemet ji siekia 3,8 proc.).
Žinoma, galima sakyti, kad jokie skaičiai negali būti interpretuojami vienareikšmiškai. Juk ne vien B.Obamos kaltė, kad JAV skola didėja, o dolerio vertė šokinėja. Prie to nemažai prisidėjo ir pasaulinės ekonomikos tendencijos, ir cunamio nusiaubtos Japonijos susilpnėjimas, ir neramumai Europos padangėje. Pagaliau JAV prezidentas ėmėsi smarkiai veržti diržus, karpyti valstybės išlaidas ir kt.
Tačiau jo pažadai į nagą suimti turtuolius iš esmės nebuvo įgyvendinti, ir už tai B.Obama pelnytai kritikuojamas. Pavyzdžiui, vos prisiekęs, naujasis JAV vadovas susikomplektavo tokią ekonomikos patarėjų komandą, kad blaiviau mąstantys amerikiečiai aiktelėjo. Juk šiai komandai ėmėsi vadovauti krizę sukėlę žmonės. Kaip juos vadina „The Independent“ analitikai, tai Billo Clintono laikais reguliavimo varžtus atlaisvinusieji ir buvę „Goldman Sachs“ vadovai. „Jie pasistengė, kad bet kokios pastangos sustiprinti reguliavimą, apsaugant nuo naujos krizės, būtų bergždžios, o premijos bankininkams toliau plaukte plauktų“, – teigia JAV ekspertai.
Beje, šiemet JAV iždo departamento generalinis inspektorius Neilas Barofsky pripažino, kad fundamentalios problemos Jungtinėse Valstijose vis dar nėra sprendžiamos: du trečdaliai korporacijų už savo pajamas nemoka jokio federalinio mokesčio. Jų įtaka tokia didelė, kad B.Obama bejėgis tesėti ir pažadus neiškeldinti iš namų amerikiečių, kol nebus atsakyta į klausimą, ar nekilnojamojo turto burbulas nebuvo pučiamas dirbtinai, o paskolos išduodamos nepagrįstai.
Svarbus dar vienas aspektas: neseniai kompanijos CNN atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. amerikiečių mano, jog B.Obama turėtų skirti daugiau dėmesio problemoms, su kuriomis susiduria bankai ir kitos finansų institucijos. Kitaip tariant, labiausiai amerikiečiai iš B.Obamos tikėjosi turtingųjų, bankininkų ir spekuliantų pažabojimo.
Juk tą patį byloja ir masiniais virstantys protestai ne tik Niujorke prie Volstrito, bet ir daugumoje kitų JAV miestų. Žmonės skanduoja nusivylimo šūkius ir skelbia, kad B.Obama be reikalo giriasi smulkiais laimėjimais, nutylėdamas didžiuosius savo pralaimėjimus.
Beje, prie netesėtų tenka priskirti ir dar vieną B.Obamos pažadą – išsikeltą tikslą ryžtingai kovoti su klimato kaita: naftos ir anglies gavybos bei perdirbimo korporacijos privertė B.Obamą persigalvoti dėl taršos normų. Taigi JAV ir toliau išlieka vienos didžiausių teršėjų pasaulyje.

Sveikatos reforma – per brangi ir neteisinga?

Vienas laimėjimų, kuriais linkęs didžiuotis pats B.Obama, – tai jo inicijuota JAV sveikatos apsaugos sistemos reforma. Tačiau iš tiesų didžiuotis nėra kuo. Visų pirma ši kairuoliška reforma yra itin brangus malonumas, per 10 metų JAV biudžetui atsieisiantis 940 mlrd. dolerių. Na, o tai, kas brangu, reiškia naujus mokesčius. Tad jau pirmosiomis savaitėmis po šių naujovių įsigaliojimo 2010 m. kovą ekonomika slystelėjo žemyn.
Vis dėlto pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje – nemenki. Juk 32 mln. iki tol neapdraustų amerikiečių tapo naujosios sveikatos apsaugos sistemos dalimi. Be to, nepasiturintiems amerikiečiams nuo šiol kompensuojami visi receptiniai vaistai, nemokamas gydymas, galiausiai – griežtai kontroliuojamos sveikatos draudimo įstaigos, o jų paslaugos subsidijuojamos iš valstybės biudžeto.
Tačiau pamirštama pridurti, kad tiems, kurie nepriskiriami prie nepasiturinčių, draudimo paslaugos ne tik neatpigo, bet ir gerokai pabrango bei tapo privalomos. Naująja tvarka mėgaujasi gal tik didžiosios draudimo kompanijos, mat ji draudikams garantuoja dar daugiau klientų ir netgi valstybės paramą.
Ne veltui respublikonai iki pat šiol negali susitaikyti su šia sveikatos reforma ir ketina teismuose įrodinėti, kad ji buvo neteisėta ir neteisinga.

Karinės nesėkmės

Už ekonominių pažadų netesėjimą ar sveikatos reformos trūkumus B.Obamai iš dalies gal ir galima atleisti, tačiau už ketinimų mažinti karinį JAV biudžetą nevykdymą jokio atlaidumo B.Obama tikėtis negali.
Priminsime, kad jis žadėjo mažinti karines išlaidas, kurios jo kadencijos pradžioje siekė 44 proc. visų pasaulio valstybių karinėms reikmėms išleidžiamų pinigų. Tačiau šios išlaidos ne tik nesumažintos, bet netgi padidintos ir dabar sudaro kone pusę visų pasaulio valstybių karinėms reikmėms išleidžiamų pinigų. Tai yra 671 mlrd. dolerių.
Beje, JAV karinėms išlaidoms lėšų dabar atseikėjama daugiau, nei skiriama sveikatos apsaugai ir švietimui kartu sudėjus. Niekas nesirengia užmiršti ir to, kad B.Obama prieš trejus metus žadėjo Afganistane išrišti Gordijaus mazgą ir pasiekti lūžio tašką, bet šių ketinimų irgi neįvykdė. Tad ką jau kalbėti apie B.Obamos sveičiojimus siekti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų ar kad atsirastų didesnis sutarimas tarp tautų.
Nei taikos, nei sutarimo tarp tautų šiandien tikrai ne daugiau nei prieš trejus metus. Gal net mažiau, nes palestiniečių ir Izraelio derybos pateko į aklavietę, Iranas toliau išsidirbinėja, o Artimuosiuose Rytuose apskritai vyrauja karo nuotaikos.
Nenuostabu, kad visa ši žlugusių lūkesčių puokštė gerokai aptirpdė amerikiečių pasitikėjimą savo „svajonių“ prezidentu, kuris besiekia juokingus 26 proc., nors prieš trejus metus buvo 51 proc.
Daugeliui nė motais, kad B.Obamos kadencijos laikotarpiu baigėsi Osamos bin Ladeno medžioklė, kad šiek tiek pagerėjo santykiai su Europa, gal netgi pagerėjo JAV įvaizdis pasaulyje, pradėtas ir žodinis santykių „perkrovimas“ su Rusija. „Visa tai nublanksta, palyginti su administracijos patirtomis nesėkmėmis“, – pripažįsta net ir pats JAV prezidentas, nesitikintis būti perrinktas antrai kadencijai ir netgi neatmetantis galimybės, kad kitais metais rinkimus laimės ne Demokratų, o Respublikonų partijos atstovas.

B.Obamos populiarumas JAV (proc.)
2009 m.    51
2010 m.    36
2011 m.    26
Šaltinis: CNN

JAV ekonomikos rodikliai
2009 m.    2011 m.
Nedarbas    7,6 proc.    9,2 proc.
Valstybės skola    12 trln. dol.    17 trln. dol.
Karinis biudžetas    494 mlrd. dol.    671 mlrd. dol.

Šaltinis: JAV statistikos biuras, „Bloomberg“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Snukio žurnaliūgoms Snukio žurnaliūgoms rašo:

    melagiams. Obamos populiarumas dabar yra 45 proc., kas yra aukščiau negu Busho ar Clontono populiarumas analogiškame prezidentavimo etape. Washington (CNN) – Sunday began the one-year countdown to the 2012 presidential election when President Obama and a yet-to-be-determined GOP candidate will face off for the White House. A CNN Poll of Polls released Monday reveals the president’s approval rating is still under 50%.

    According to the CNN Poll of Polls, which is an average of the most recent national surveys, 45 percent of Americans approve of how the president is handling his job and 51% disapprove.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...