2015 Sausio 14

Tiksinti valstybės sektoriaus bomba

veidas.lt

Į 2015-uosius žengiame apsisprendę mažinti verslą kontroliuojančių institucijų, bet politinės valios spręsti esmines viešojo sektoriaus problemas nėra.

 

Aušra Pocienė

 

Premjeras Algirdas Butkevičius išdidžiai sako, kad ši Vyriausybė vis dėlto ryžosi iš pagrindų konsoliduoti verslą prižiūrinčių institucijų tinklą, ir skaičiuoja, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės strateginio komiteto sprendimus, nebeliks šešiolikos iš daugiau nei 60 ūkio subjektus prižiūrinčių institucijų. Jos bus sujungtos, likviduotos arba neteks kontrolės funkcijų. Taip siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, padaryti efektyvesnę šių institucijų veiklą ir naudingiau panaudoti biudžeto lėšas.

Vyriausybė jau pritarė sprendimui į vieną sujungti tris vartotojų teises ginančias organizacijas, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ir Lietuvos metrologijos inspekciją prijungiant prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Pritarta siūlymams sujungti Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir bankroto valdymo instituciją.

Aplinkos apsaugos srityje priežiūros institucijų veikla konsoliduojama dviejose tarnybose. Vietoj Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos, aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų verslo priežiūrą vykdys Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, o nepriežiūrinės funkcijos bus perkeltos į steigiamą Aplinkos apsaugos tarnybą.

Dešimt teritorinių visuomenės sveikatos centrų bus sujungti į konsoliduotą priežiūros instituciją, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jungiamos į vieną instituciją.

A.Butkevičius užsimena, kad yra ir kitų, anot jo, radikalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, suformuoti daugiasektorinį reguliuotoją, sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją.

Siekiant paspartinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą, vietoj 15 statinio projektą tikrinančių institucijų turėtų likti septynios įstaigos, o statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas dvigubai greičiau. Taip pat pritarta siūlymui sukurti bendrą ir aiškią leidimų darbams nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose vykdyti sistemą.

Premjeras prognozuoja, kad visas priežiūros institucijų konsolidacijos procesas, atsižvelgiant į pokyčių mastą ir sudėtingumą, galėtų būti baigtas iki 2015 m. vidurio ar pabaigos. Sudėtingesni procesai turėtų būti baigti iki 2016 m. pradžios.  Jau suskaičiuota, kad iš viso reikės pakeisti beveik 1500 teisės aktų, tarp jų – daugiau nei šimtą įstatymų.

Jau pradėta įgyvendinti iniciatyva po vienu stogu sutelkti viso valstybės ir savivaldybių turto priežiūrą. Valstybės turto fondas prijungtas prie valstybės įmonės Turto banko, kuris nuo šių metų spalio 1 dienos vykdo centralizuotą turto valdymą. „Inventorizavus ir vienose rankose sutelkus visą nekilnojamąjį turtą ir akcijas bus galima efektyviau jį išlaikyti ir atnaujinti ar privatizuoti nereikalingą perteklių. Tai leis užtikrinti efektyvią valstybės turto kontrolę ir sutaupyti papildomų lėšų“, – žada A.Butkevičius.

 

Reformas žlugdo politinė priešprieša

 

Sužinoti, kiek po šios reformos kontroliuojančiose institucijose sumažės darbuotojų, nepavyko. Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Jolita van Otterlo tik informavo, kad šiuo metu į konsolidacijos procesą įtrauktose institucijose priežiūros funkcijas atlieka daugiau kaip 8 tūkst. priežiūros specialistų, per metus atliekantys daugiau nei 260 tūkst. ūkio subjektų veiklos patikrinimų.

Šiaip ar taip, premjeras vertas pagyrimo ne tik už tai, kad ryžosi mažinti išpūstą verslo kontrolierių skaičių, bet ir už tai, kad tęsia savo politinių priešininkų – dešiniųjų Vyriausybės iniciatyvą.

Vis dėlto, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nekrošio, šis atvejis yra labiau išimtis nei taisyklė. „Gaila, jog taip nevyksta kitose viešojo sektoriaus srityse, o šią išimtį lėmė tai, kad, be politinių partijų, čia yra ir kitų veiksnių, padedančių įgyvendinti reformą ir užtikrinti jos tęstinumą“, – atkreipia dėmesį viešojo sektoriaus ekspertas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...