2012 Gegužės 03

Andrius Kubilius

Tikiu, kad po keleto metų matysime Gruziją NATO sudėtyje

veidas.lt

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

 

Sveiki, Premjere. Kurioje Gruzijos dalyje dabar esate?

 

Batumyje, bet jau baigiame kelionę – netrukus skrisime atgal į Vilnių.

 

Premjere, Jūsų vizitas viešojoje erdvėje traktuojamas kaip paramos Gruzijos euroatlantinei integracijai ženklas. Ar, Jūsų manymu, Gruzija pasirengusi narystei NATO? Kada NATO nare ji taps?

 

Mūsų vizito tikslas ir buvo aptarti, kaip mes galime paremti Gruzijos siekį tapti NATO ir ES nare, padėti sėkmingai įveikti visas derybas. Narystė NATO Gruzijai yra labai svarbus siekis, manau, kad tokios šalies kaip Gruzija integracija į NATO būtų labai didelis geopolitinis pasikeitimas visam regionui, visai Rytų kaimynystei. Gruzija solidarumui su NATO šalimis skiria labai didelį dėmesį, pagal karių skaičių Afganistane, tenkantį vienam šalies gyventojui, ko gero neturi lygių. Gruzija, kurioje gyvena apie 5 mln. žmonių, šiuo metu Afganistane turi apie 1700 kareivių.

 

Kada Gruzijos narystė NATO yra reali?

 

Pažanga yra daroma, tarptautinėje bendruomenėje atsiranda vis daugiau supratimo. Labai svarbus bus NATO viršūnių susitikimas Čikagoje gegužės viduryje, kur sprendimai dėl narystės galbūt ir nebus priimami (to neplanuojama daryti), bet bus suformuota nauja narystės siekiančių šalių grupė – potencialių kandidačių grupė, į kurią įeina Gruzija ir trys Balkanų valstybės: Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina. Manau, kad tai – rimtas žingsnis į priekį ir tikiu, kad po keleto metų matysime Gruziją NATO sudėtyje.

 

Premjere, kokios naudos Lietuvos visuomenei, verslui Jūsų keturių dienų vizitas Gruzijoje davė? Ar pavyko pasiekti kokių nors praktinių susitarimų?

 

Pirmiausia, mes daugiausia dėmesio skyrėme deryboms ir pokalbiams dėl Gruzijos euroatlantinės integracijos, nuosekliai aptarėme, kokie žingsniai turi būti daromi, kad Gruzija sėkmingai įveiktų derybas su ES dėl Asociacijos sutarties, laisvos prekybos ir bevizio režimo sutarčių. Tai labai stipriai priartintų Gruziją prie ES rinkų, integracijos į ES, atvertų dideles galimybes ir Gruzijos verslui ES rinkose, ir Europos šalių, įskaitant Lietuvą, verslui Gruzijoje. Gruzijoje yra labai daug dalykų, kurie labai sparčiai plėtojasi ir vystosi. Pavyzdžiui, Batumio mieste per langus stebime didžiulių naujų viešbučių statybas. Batumis tampa vienu iš didelių kurortinių šio regiono centrų, į kurį atvyksta ir Turkijos, ir Azerbaidžano, ir Armėnijos, ir net Irano poilsiautojai. Iš Gruzijos valdžios tikrai galima pasimokyti, kaip sparčiai ir sėkmingai įgyvendinti reformas lengvinant verslo sąlygas, valantis nuo perteklinės biurokratijos, nuo korupcijos, ypatingai policijoje. Akivaizdu, kad Gruzija dėl to tampa patraukli investuotojams, verslo plėtrai. Galimybės šiame regione darosi vis aiškesnės ir geresnės. Manau, kad mūsų partnerystė su Gruzija galiausiai bus labai naudinga tiems, kurie čia norėtų investuoti, plėtoti verslą.

 

Premjere, kita užsienio politikos aktualija – Ukraina. Estijos Prezidentas vakar atsisakė vykti į Vidurio Europos viršūnių susitikimą Jaltoje gegužės 11-12 dienomis. Daugelio kitų Vidurio Europos šalių vadovai – Vokietijos, Čekijos, Slovėnijos, Austrijos, Italijos Prezidentai – taip pat atsisakė dalyvauti šiame susitikime. Tai netiesiogiai siejama su Ukrainos elgesiu su politine opozicija, konkrečiai su buvusia premjere Julija Tymošenko, kuri dabar yra kalinama. Matosi tam tikrų tarptautinės izoliacijos Ukrainos atžvilgiu požymių. Kaip Jūs vertinate situaciją? Kaip turėtų elgtis Lietuvos vadovai (Premjeras irgi atsako už užsienio politiką) – vykti ar ne į Jaltą?

 

Neseniai Vilniuje lankėsi Ukrainos Premjeras. Mes labai atvirai ir aiškiai išsakėme savo nuogąstavimus, kad dėl Ukrainos valdžios elgesio su opozicijos lydere J. Tymošenko, šalis praranda ES viršūnių pasitikėjimą. Tai mums kelia didelį susirūpinimą, nes Ukrainos integracija, suartėjimas su ES yra tikrai labai svarbus procesas, keičiantis viso regiono geopolitines perspektyvas. Tokios Ukrainos vadovybės klaidos yra apgailėtinos ir sukeliančios daug problemų Ukrainos kelyje link integracijos į ES. ES lyderiai labai aiškiai formuluoja poziciją, kad Ukrainos valdžiai teisiškai skaidriai, rūpinantis žmogaus teisėmis bei demokratinėmis vertybėmis neišsprendus J. Tymošenko bylos, Ukrainos perspektyva artimiausiu metu gali tapti labai miglota. Tai reikia atvirai sakyti ir Ukrainos vadovams, ir Ukrainos žmonėms. Todėl nesiimu spręst, ar nevykimas į Jaltą, kur, pačios Ukrainos iniciatyva, tradiciškai yra svarstoma europinė perspektyva, abejoju, ar toks nevykimas yra pats geriausias sprendimas. Ukrainos vadovai turi išgirsti aiškią, nedviprasmišką Europos vadovų žinią. Rudenį Ukrainoje vyksiantys rinkimai taps lemiamu testu Ukrainos europietiškų vertybių įgyvendinimui, valdžios pasirinkimui įgyvendinant šias vertybes ir visai tolimesnei Ukrainos perspektyvai.

 

Latvijos Vyriausybė vakar leido valstybinei energetikos monopolininkei  „Latvenergo“  steigti naują įmonę, kuri dalyvautų naujos atominės elektrinės Visagine statybose. Premjere, tą paskelbė Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavlutas, o „Latvenergo“  generalinis direktorius anksčiau yra sakęs, kad Latvija norėtų iki 20 proc. naujos atominės akcijų. Kaip Jūs vertinate šį Latvijos Vyriausybės sprendimą?

 

Viskas vyksta pagal žinomą derybų grafiką ir kalendorių. Latvijos Vyriausybė mato šį projektą kaip ekonomiškai vertingą, svarbų, konkurencingą, ekonomiškai naudingomis sąlygomis sprendžiantį viso regiono energetikos problemas. Tai gali būti atsakymas ir Lietuvos skeptikams iki šiol galvojantiems, kad šis projektas neturi ekonominio pagrindimo, kad tai yra tik Vyriausybės ar politikų įgeidis statyti atominę elektrinę. Latvijos sprendimas aiškiai rodo, kad šiame projekte ekonominis naudos faktorius yra labai stiprus ne tik Lietuvai, bet ir kaimynams latviams ir, tikiu, estams.

 

Smagu, kad visuomenėje daug diskutuojama šia tema, mes gauname daug elektroninių laiškų. Štai gavome elektroninį laišką iš p. Jono. Pacituosiu porą sakinių: „išsklaidykime Vyriausybės  miglą apie naujos atominės  elektrinės  statybą. Tai svarbiausias klausimas valstybei šiandien, todėl jauskime pareigą kalbėti tuo klausimu kasdien ir pateikti dalykinę specialistų informaciją, kad nebūtų padaryta istorinė klaida, įklampinanti valstybę ekonominiams nepritekliams ilgiems dešimtmečiams. Ką atsakytumėte?

 

Rytoj rengiame Vyriausybės pasitarimą ir posėdį, kuriame bus patvirtinti visi svarbūs teisės aktai, tarp jų ir koncesijos sutartis, bei pristatytas Visagino AE verslo planas, įstatymo projektai. Visa tai bus pateikta Seimui viešam ir išsamiam svarstymui. Antras dalykas, reikia atsakyti į klausimą, kokiems nepritekliams Lietuva bus pasmerkta, jeigu tokios elektrinės nestatysime. Šiandien Lietuva, uždariusi prieš keletą metų Ignalinos AE, 75 proc. elektros energijos perka iš Rusijos. Yra prognozuojama, kad po 10 metų tokios galimybės apsirūpinti elektra, perkant ją vien tiktai iš Rusijos, gali labai reikšmingai sumažėti ir ji gali tapti žymiai brangesnė. Nėra Europoje kitos valstybės, kuri tokiu dideliu mastu būtų priklausoma nuo importuojamos elektros. Visos šalys Europoje stengiasi pačios pasigaminti sau reikalingą elektros energijos kiekį. Gaminant elektrą sau ir visam Baltijos regionui pati pigiausia alternatyva yra atominė elektrinė, kuri statoma buvusios AE aikštelėje. Šio projekto ekonomiškumą įrodo faktas, kad kaimynai latviai, kurie nedalyvauja mūsų politiniame gyvenime, partijų ginčuose, svarsto tik ekonominį jo naudingumo aspektą ir jų vakarykštis sprendimas aiškiai parodo, kad jiems ekonominė nauda yra įtikinanti, todėl jie dalyvauja šiame projekte.

 

Ir pabaigai, Premjere, grupė Seimo narių siūlo įteisinti baudžiamojo kodekso pataisas ir numatyti baudžiamąją atsakomybę už partijų finansavimo tvarkos pažeidimus. Dabar už tai yra tik administracinė atsakomybė: jeigu paramos dydis viršija 13 tūkst. ir yra pažeidimai, siūloma bausti net laisvės atėmimu iki 4 metų. Ar Jūs paremtumėte tokias pataisas?

 

Galima ir tokias pataisas įgyvendinti, ir bausmes sugriežtinti, bet svarbu rūpintis, kad teisėsaugos institucijos bei Vyriausioji rinkimų komisija dirbtų efektyviai, nustatant neteisėtą pinigų panaudojimą partijų finansavimui. Tai turėtų būti savalaikis veiksmas, o ne po rinkimų prabėgus metams ir tokios bylos neturėtų būti svarstomos po 5-6 metus, kaip dabar yra su Darbo partijos byla. Teisėsaugai užfiksavus tokius veiksmus bausmės turi būti greitos, griežtos ir efektyvios, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, o partijoms, užsiėmusioms didelio masto sukčiavimu, neturėtų būti leidžiama dalyvauti rinkimuose ir daryti įtaką rinkėjų nuomonei.

 

Jūsų minima partija yra reitingų viršūnėse. Kaip Jūs tai paaiškintumėte?

 

Lietuvos patirtis rodo, kad tokiose bylose reikalingi greiti ir griežti sprendimai.

 

Ačiū Jums už pokalbį.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...