2010 Gegužės 20

Rezoliucija

Seimas nebesvarsto rezoliucijos dėl situacijos Gruzijoje

BNS

Ketvirtadienį planavę svarstyti Seimo rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje, Lietuvos parlamentarai persigalvojo. Projektas, kuriuo Maskva būtų paraginta išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, išbrauktas iš darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

Vienas iš dokumento iniciatorių konservatorius Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad taip pasielgta, nenorint suteikti preteksto Rusijos premjerui Vladimirui Putinui neatvykti į Vilnių.

V.Putinas pakviestas į birželio pradžioje Lietuvos sostinėje rengiamą Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą.

“Matyt, nenorima suteikti preteksto V.Putinui neatvykti į Lietuvą”, – BNS sakė M.Adomėnas.

Oficialiai rezoliucijos projektas iš posėdžio darbotvarkės išbrauktas dėl per didelio krūvio. Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius pareiškė, kad ketvirtadienio darbotvarkė yra perkrauta, todėl tą klausimą reikėtų nukelti į kurį nors kitą plenarinį posėdį.

Neoficialiomis žiniomis, Gruziją remiančios rezoliucijos projekto svarstymą atidėti po Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimo prašė premjeras Andrius Kubilius ir užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius neigė tai. “Kiek man žinoma, premjeras jokių panašių nurodymų nedavė”, – BNS ketvirtadienį sakė jis.

Beje, trečiadienį susitikusi su Gruzijos užsienio reikalų ministru Grigoliu Vašadze Seimo pirmininkė Irena Degutienė jam žadėjo, kad rezoliucija ketvirtadienį bus svarstoma.

“Gruziją remiančios rezoliucijos pateikimas yra numatytas rytojaus Seimo darbotvarkėje. Siūlysiu, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka ir jau rytoj mūsų bičiulius gruzinus remianti rezoliucija būtų priimta. Tikiu, kad Seimas ryžtingai pritars šiam dokumentu ir jis taps Lietuvos Seimo dovana Gruzijai Nepriklausomybės dienos proga”, – trečiadienį kalbėjo I.Degutienė.

M.Adomėno teigimu, rezoliucija būtų solidarumo su Gruzija aktas. Jis įsitikinęs, kad šis dokumentas nepablogintų Lietuvos ir Rusijos santykių.

“Lietuvos pozicija Gruzijos atžvilgiu Rusijai yra seniai žinoma. Šis konkretus veiksmas jokios realios įtakos neturės, tik gali tapti pretekstu tam tikriems žodiniams fejerverkams. Manau, kad sprendimai dėl atvykimo ar neatvykimo jau priimti, ir dėl šios rezoliucijos jie nebus pakeisti”, – tvirtino parlamentaras.

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas pabrėžė, kad rezoliucija būtų pasiektas savotiškas minimumas. “Kiekviena valstybė pagal tarptautinę teisę privalo nepripažinti neteisėtų situacijų. Ši rezoliucija labai aiškiai tai konstatuoja, – teigė jis. – Kalbant apie santykius su Rusija, santykiai su bet kuria valstybe turi būti tarptautinės teisės ir teisingumo principais. Ši rezoliucija, manyčiau, kaip tik pasitarnauja konstruktyvių santykių su Rusija tolesniam konstravimui.”

Rezoliucijos projekte, kurį parėmė 76 parlamentarai, siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei “marionetinių režimų” veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.

Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma “vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...