2011 Rugsėjo 23

Tik Europa privers lietuvius pigiau mokėti už šildymą

veidas.lt


Šildymo dalis lietuvių namų ūkio išlaidose devyniskart didesnė nei skandinavų, nes pleškiname brangų kurą ir 42 proc. intensyviau.

Už šildymą brangiau nemokėsime; šildymas brangs. Tokias kardinaliai priešingas tezes, neprisiimdamas atsakomybės už savo paties žodžius, pastaraisiais mėnesiais žarsto pagrindinis valstybės energetikos strategas ministras Arvydas Sekmokas. Ramiai jo žodžių gali klausytis tik tie, kurie šildosi ne dujomis, bet tokių vos apie ketvirtadalį, naujų ar renovuotų daugiabučių gyventojai, tačiau tokių namų tik 4,6 proc. Ramesni gali būti ir nuosavų namų šeimininkai, nors ir jiems šiluma šiemet brangs, nes kilo praktiškai visų kuro rūšių kainos.
Tad kaip gelbėtis nuo didelių šildymo sąskaitų?

Panevėžyje – pirmas europietiškai renovuotas namas
“Praėjusią žiemą butuose pagaliau buvo šilta – ne 14–15 laipsnių, kaip kad anksčiau. Ir karšto vandens galime taip nebetaupyti. O sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį sumažėjo dvigubai. Už 57,5 kv. m buto šildymą, vandenį, laiptinės šildymą, gyvatuką viduržiemį moku apie 270 Lt per mėnesį”, – neatsidžiaugia Panevėžio Marijonų g. 31 namo bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė. Pernai namas dar net nebuvo apšiltintas, nebuvo pastatytos saulės baterijos.
Prieš pusšimtį metų statyto 36 butų namo šildymo sistema ir pats pastatas buvo tokie kiauri, kad kitos išeities nebuvo – tik keisti visą šildymo sistemą. Namo gyventojai pasistatė savo gamtinių dujų katilą, pakeitė visus vamzdžius, radiatorius, atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Vokiečių bendrovė “Oventrop” viską apgalvojo iki smulkiausių detalių. Pavyzdžiui, kiekvienam butui skaičiuota, kiek reikia radiatorių, o jų priekinė plokštuma kaista labiau nei nukreiptoji į sieną. Kiekvienas butas turi savo šilumos mazgą, arčiausiai karšto vandens čiaupų vandenį pakaitina ne dujos ar elektra, o termofikacinis vanduo, tiekiamas iš bendros namo katilinės. Name nėra šildymo sezonų – šiluma į butus tiekiama nuolat ir butų šeimininkai nusprendžia, kada pradėti ar baigti šildytis, kokią temperatūrą palaikyti, kokios temperatūros karštą vandenį ruošti, kada ir kiek eksploatuoti vonios gyvatuką.
Tai pirmas Baltijos šalyse pagal europinius standartus renovuotas namas. Šiemet jis dar ir apšiltintas, bus sumontuotos saulės baterijos. Jos iš Austrijos atvežtos dar kovo mėnesį, bet lig šiol tebedulka sandėlyje, nes, B.Valkiūnienės apmaudui, kaip ir visuose kituose renovavimo darbuose, reikia daug jėgų biurokratiniams trukdžiams įveikti.
Žinoma, kyla natūralus klausimas – kiek visa tai gyventojams kainavo? Bendrijos pirmininkė vardija skaičius: jos butui namo renovavimas kainavo apie 12 tūkst. Lt, tad dabar už banko paskolą su 3 proc. palūkanomis ji kas mėnesį moka 60–70 Lt. Saulės baterija nebrangi, nes pasaulyje tai nėra nauja: vienam butui su montavimu kainuos šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų, o jos priežiūra per mėnesį visam namui – vos aštuonis litus. Kitas išlaidas panevėžiečiams pavyko padengti iš ES fondų lėšų.

Šildymo sąskaitos – apie 20 proc. didesnės
Vis dėlto, nepaisant Vyriausybės deklaracijų, naujos statybos ar renovuotų daugiabučių – vos 4,6 proc. Kas laukia šį šildymo sezoną visų kitų? 74 proc. šilumos Lietuvoje gaunama iš vienos brangiausių kuro rūšių – gamtinių dujų. Skaičiai komentarų nereikalauja: molėtiškiai, perėję prie biokuro, už kWh moka 18,92 Lt, prieniškiai, 88 proc. besišildantys dujomis, – 36,46 Lt. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skaičiavimu, rugsėjo pradžioje, palyginti su pernai rugsėju, dujos pabrango 37 proc., o biokuras – apie 7 proc.
“Vietinis kuras – mediena, šiaudai, šiaudų granulės, degiosios komunalinės atliekos, prieš kurių deginimą visi taip kovoja”, – tinkamiausias kuro rūšis vardija energetikos konsultacijų įmonės “Terma Consult” direktorius dr. Vykintas Šuksteris.
“4 mln. t šiaudų, iš kurių 2 mln. t galima kūrenti, 1,3 mln. t kūrenamų komunalinių atliekų. Biokuro turime tiek, kad užtektų visai reikalingai šilumai pasigaminti. Kitos ES šalys šildosi biokuru, o mes pleškiname dujas”, – piktinasi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Taigi vietinio ir pigesnio kuro turime į valias. Tokį kūrena visa ES. Tad kodėl per 21 metus tik 19 proc. centralizuoto šildymo perėjo prie biokuro? Kas mus taip laiko pririšę prie rusiškų dujų su politine kainodara? V.Šuksterio manymu, pagrindinė priežastis – atsakomybės skirstant ES paramą stoka, nes be paramos energetikos projektai sunkiai atsipirktų.
Tačiau įmonių paraiškų dėl projektų pereiti prie biokuro svarstymai sustoję, renovacija pagal jau šios Vyriausybės patvirtintą programą sustojusi, išreklamuotas “Jessicos” fondo milijardas nepajudintas, komunalinių atliekų deginimui priešinasi gyventojai ir savivaldybių politikai. O kainos, deja, nestovi vietoje.
VKEKK skaičiavimais, dėl pabrangusių dujų šildymas vidutiniškai brangs apie 17 proc. – bus apie 25,5 ct/kWh be PVM. Senos statybos 60 kv. m buto šildymas kainuos 60–70 Lt per mėnesį daugiau nei pernai.
V.Stasiūnas prognozuoja dar didesnes kainas. “Jei namui nieko nedaryta, o Lietuva į Madagaskarą, kaip siūlė Kazys Pakštas, neišsikėlė, vadinasi, prie pernai mokėtos sumos reikia pridėti apie 20 proc. Vienos kWh kaina nuo dabar 24 ct be PVM kils iki 30 ct, nors perėjus prie biokuro būtų apie 20 ct. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo namo būklės. Už analogiško dydžio butą vieni vilniečiai moka 450, kiti – 100 Lt. Renovacija ir perėjimas prie biokuro – du pagrindiniai keliai šildymo sąskaitoms sumažinti. Kitkas – tik takeliai”, – tvirtina V.Stasiūnas.

Etaloninė Skandinavija – už centralizuotą šildymą
Gal pigiau bent jau atsiskirti nuo centralizuotos šildymo sistemos? “Kiek per 15 mano darbo šioje srityje metų skaičiavau objektų atsijungimo atsiperkamumą, net jei kuro dalis kainoje būdavo mažesnė, skaičiuojant su visomis investicijomis į naujos katilinės statybą, banko paskolas, ekonomiškai tai apsimoka nebent atskirais atvejais, kokioje Kuršių nerijoje, kur kainos ypač didelės”, – tikina V.Šuksteris.
Jis primena, kad pasaulyje sektinu pavyzdžiu laikoma Skandinavija su efektyviai veikiančiu centralizuotu šildymu. Švedai, suomiai, danai centrinio šildymo tinklą plečia kiek galėdami plačiau – prie jo jungiasi net privatūs namai, kaimai su šimtu namų turi centralizuotą šildymą, nors už prisijungimą prie sistemos reikia mokėti mokestį. Bet tai apsimoka. Šiose šalyse 50 kv. m būsto šildymas sudaro 1,5 proc. visų namų ūkio išlaidų, Lietuvoje – 13,3, Vidurio Europos šalyse – 10,8, Estijoje – 8 proc. Švedijoje biokuras, atliekos sudaro 62 proc., o Lietuvoje – vos 14–15 proc.
Kardinaliai skiriasi ir šilumos suvartojimas: 2009 m. Lietuvoje vidutinės šilumos energijos sąnaudos buvo 220 kWh, Skandinavijoje – 42 proc. mažesnės, o ES naujų pastatų standartas – 77 proc. mažiau nei Lietuvos vidurkis. Beje, naujų ar renovuotų namų imlumas energijai 48 proc. mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.
Privačiuose namuose, žinoma, pigiausia šildytis kūrenant medieną, tačiau tam reikia nuolat “pečkuriauti”. Be to, ir šis kuras pabrango, pavyzdžiui, skaldytos beržinės malkos – nuo 120 iki 135 Lt už kubinį metrą. Vilniaus rajone, Mickūnuose, keturių butų name gyvenanti moteris sakosi perkanti šildymo sezonui tris mašinas malkų, viena – 900 Lt, tad jai šildymas kainuoja ne ką pigiau nei sostinės daugiabučio gyventojui.
Kur kas patogesnė, bet ir brangesnė, pusiau automatinė sistema su medienos granulėmis, kurią užtenka užprogramuoti kartą per savaitę ar dvi. Dar brangiau atsieina dujos arba centralizuotas šilumos tiekimas. Komfortą ir visiškai automatinę sistemą žada geoterminis šildymas, bet tokį įsirengti – brangi investicija, apie 40 tūkst. Lt kainuoja vien įranga. Be to, energija pati juk neateina – 1 kWh elektros gali pagaminti 2,5 kWh šilumos.
Pasak V.Šusterio, be valstybės ar ES dotacijų nei geoterminis šildymas, nei saulės baterijos neatsiperka. ES skatina naudoti aplinkai nepavojingų atsinaujinančių šaltinių energiją ir daugelyje šalių, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, geoterminio šildymo įrengimas dotuojamas iki 30 proc. Tačiau jis efektyvesnis šiltesnio klimato šalyse, nes esant šaltam orui šildymas persijungia prie elektrinio. O elektra šildytis brangiausia.

ES direktyvos – viltis mūsų piniginėms
Tad kodėl šildomės brangesniu kuru, kokio sau neleidžia net turtingi vakariečiai? Gal todėl, kad iš 500 Lt, kuriuos žmogus moka už buto šildymą, per 400 Lt važiuoja tiesiai į Rusiją? Arba kodėl lenkai renovuojasi namus net be finansinių dotacijų, estai – su 10 proc. parama, o mes delsiame? Gal kad kuo prastesnė pastatų būklė, tuo didesnį pelną krauname Rusijos dujininkams?
Šilumos ūkio tvarkymas Lietuvoje – vienas svarbiausių politinių klausimų, deja, kol kas sprendžiamų ne Lietuvos gyventojų naudai. Per 21 su puse metų netoli nutolome nuo Rusijos bambagyslės, tad didžiausia viltis, kad europėti privers tik ES direktyvos dėl atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtros, pastatų naudingumo, ekonomiškų, vadinamųjų pasyvių namų statybos. Priešingu atveju, Lietuvos ekspertų prognozėmis, 2020 m. šildymas dujomis kainuos 45 ct už kWh be PVM.

Tik Europa privers lietuvius pigiau mokėti už šilumą

Kuro kainos (be PVM, Lt/tne )
Kuro rūšis    Vidutinė kaina 2010 m. liepos mėn.    Vidutinė kaina 2011 m. liepos mėn.
Dyzelinas    1980,90    2253,73
Mazutas iki 1 proc. sieringumo    965,83    2000,00
Suskystintos dujos    1395,18    1675,6
Mazutas daugiau nei 1 proc. sieringumo    1340,24    1645,76
Skalūnų alyva    1293,81    1483,39
Gamtinės dujos    1189,09    1481,61
Medžio granulės    1088,75    1207,29
Biodujos    1050,75    1050,68
Biokuro mišinys    708,60    825,16
Medžio drožlės    628,34    680,13
Akmens anglys    488,74    657,35
Skiedros    437,19    579,23
Malkinė mediena    333,21    540,76
Pjuvenos    370,75    532,87
Durpės    407,98    443,92
Šiaudai    455,79    411,27
Panaudota alyva    306,34    401,53
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Centralizuotai tiekiamos šilumos kuro rūšių pokyčiai 2006–2020 m. (proc.)

2010 m.: gamtinės dujos – 74, biokuro mišinys – 12, mazutas – 5, pjuvenos – 4, malkinė mediena – 2, skiedros – 2, akmens anglys – 0,3, šiaudai – 0,3, skalūnų alyva – 0,4, dyzelinas – 0,1
Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. once once rašo:

    ir koks bebutu sildymas-malkomis,anglimis, durpemis, granulemis, dujinis ar centralinis–viskas zymiai pabrango.Baisu apie ziema pagalvoti,o jeigu kurenti pabrangusiomis gamtinemis dujomis, tuomet normaliam namui apie 150 kv m. reiktu apie 1000-lt ir tai tik 15-16 laipsn .temp. palaikyti.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...