2015 Balandžio 25

Teroristinių išpuolių grėsmė nėra didelė

veidas.lt

BFL

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto doc. dr. Alfredui Kiškiui

VEIDAS: Pastarųjų savaičių įvykiai – grasinimas susprogdinti Prezidentūrą, pranešimas apie sprogmenis Kauno savivaldybėje, nepasitvirtino. Kaip apskritai galima vertinti terorizmo grėsmę, tokių išpuolių pavojų Lietuvoje?

A.K.: Galima sakyti, kad teroristinių išpuolių grėsmė nėra didelė. Mes gyvename palyginti ramioje šalyje, lietuviai, kaip tauta, apskritai nėra linkusi griebtis grasinimų ar ginklų spręsti problemoms. Juk ir nepriklausomybę iškovojome ne šautuvais, o taikiais būdais. Kita vertus, net vertinant globalesnę perspektyvą, nedidelė Europos Sąjungos pakraštyje esanti šalis ko gero nėra tokių pavojų centre.

Vis dėlto nors realios terorizmo grėsmės tikimybė ir nėra didelė, tai nėra pagrindas manyti, kad  panašūs pranešimai neturėtų būti vertinami rimtai. Nors žiniasklaidoje po šių įvykių nuskambėjo įvairių vertinimų, esą pareigūnai sureagavo pernelyg rimtai, vienareikšmiškai, tarnybos turi reaguoti ir veikti taip, kaip reikia tokiose situacijose, net jei yra didelė tikimybė, kad jos nesukuria realaus pavojaus. Supraskime, yra taisyklės, sąlygos, kurių reikia laikytis tokiais atvejais ir norint jų išvengti. Tarkime, keliaudami lėktuvais, patiriame nepatogumų oro uostuose, nesuprantame, kam reikia tokios detalios patikros, tačiau privalome laikytis taisyklių dėl savo pačių saugumo, nes niekada nežinome, kas gali atsitikti, bet turime būti tam pasiruošę.

VEIDAS: Nors šie, kaip ir ankstesni, grasinimai nepasitvirtino, jau netrukus pradėta kalbėti apie didesnio finansavimo Valstybės apsaugos departamentui galimybę. Kaip manote, ar pagrįstas toks poreikis, jei realaus pavojaus galimybė santykinai nedidelė?

A.K.: Aš apskritai manau, kad mūsų tarnybų, pradedant Valstybės saugumo departamentu, baigiant policija, finansavimas yra prastas. Žinoma, nors ir reikia, jį didinti sunku, nes reikia rasti lėšų kažko kito sąskaita. Tačiau dėl kuklių išteklių ten dirbantys žmonės vargiai gali įvykdyti jiems priskirtas atsakingas ir svarbias funkcijas. Galima kelti klausimą, kodėl nėra įvertinama, ką gali padaryti vienas pareigūnas, kodėl nenustatyti standartai, normos, darbo krūvis skirtingų sričių pareigūnams. Juk dabar neretai yra taip, kad turėdamas daug darbų jis turi padaryti ir dar kelis.

VEIDAS: Galbūt siekiant išvengti bent melagingų pranešimų, reikėtų griežtesnės atsakomybės, sunkesnių bausmių už tokius bauginimus?

A.K.: Mūsų bausmės jau dabar yra vienos griežčiausių ES. Mūsų bėda ta, kad daug ką bandome spręsti griežtesnėmis bausmėmis. Supraskime, kad jei žmogus daro šiuos ar kitus nusikaltimus, pirmiausi jis nesitiki būtų pagautas, juolab,nežino, kokia atsakomybė, pagal kokį straipsnį jam gresia bausmė. Prezidentūros grasintojo atveju  laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų tikrai yra pakankama. Nors suprantame, kiek kainuoja reagavimas į tokius pranešimus, kiek laiko tai užtrunka, sunkesnės bausmės nėra geriausias sprendimas.

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...