Dž. Barysaitės nuotr.

Proveržis. Nesustabdoma telekomunikacijų pažanga atvedė mus prie didelių pokyčių slenksčio. Apie ateitį, kuriai turime pasirengti, ir svarbiausias jos gaires „Veidui“ pasakoja Švedijos telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ globalių įrenginių komunikavimo paslaugų vadovas Hansas Dahlbergas.

VEIDAS: Kaip manote, kokias sritis labiausiai paveiks telekomunikacijų pažanga?

H.D.: Jei kalbame apie telekomunikacijas plačiąja prasme, jų tobulėjimas paveiks daug įvairių pramonės sričių, todėl sunku išskirti keletą, kuriose pokyčiai bus ryškiausi. Vis dėlto, jei kalbėtume apie daiktų internetą ar M2M (angl. ~Machine to Machine~) – įrenginių komunikavimą, galima išskirti kelias pramonės šakas, kurios šiandien auga sparčiausiai.

Viena jų yra automobilių pramonė, tiksliau, prie interneto prijungtos transporto priemonės. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra susiję vien su automobilių sujungimu tarpusavyje. Automobilių pramonėje svarbūs ir kiti uždaviniai, pavyzdžiui, kaip panaudoti interneto ryšį, kad automobilį būtų galima „sujungti“ su mechaniku, kuris pagal transporto priemonės duomenis sužinotų, kada reikia ją remontuoti. Žinoma, ryšį automobiliuose būtų galima panaudoti ir tiesiog pramogai, pavyzdžiui, vaikai, sėdintys ant galinės automobilio sėdynės, galėtų žaisti kompiuterinius žaidimus. Ryšio pritaikymo šioje pramonėje galimybių yra ir daugiau. Tarkim, vairuotojai taip pat nori palaikyti ryšį. Paprasčiausias tokio palaikymo pavyzdys yra automobilinė navigacijos sistema, padedanti vairuoti automobilį, nurodanti judėjimo kryptį.

Bet toks principas veiksmingas ir saugumo požiūriu. Jei automobilis žiemą slidžiame kelyje, prieš posūkį pasirodžius kitam automobiliui, stengiasi išvengti avarijos, jis pradeda slysti nuo kelio. Ši informacija akimirksniu pasiektų iš paskos važiuojančią mašiną, kuri būtų įspėta apie pavojų, galėtų pradėti stabdyti anksčiau ir t.t. Panašiam tikslui Europos Komisija jau pradėjo įgyvendinti automatinės pagalbos iškvietimo „eCall“ iniciatyvą. Pakliuvus į avariją pranešimas apie įvykį automatiškai bus išsiųstas greitosios pagalbos tarnybai.

Automobilių pramonėje telekomunikacijos gali būti panaudotos daugybėje dimensijų, tačiau nebūtina apsiriboti tik automobiliu. Telekomunikacijų galimybėmis gali pasinaudoti ir draudimo kompanijos. Užuot skaičiavę draudimo mokestį pagal amžių, automobilio kokybę ar vairavimo stažą, draudikai galėtų mokestį taikyti pagal vairavimo įgūdžius ir suteikti nuolaidą nors ir jauniems, bet atsargiems vairuotojams.

Kita svarbi telekomunikacijų galimybė – sujungti žmones. Ateities technologijos turės milžinišką poveikį sveikatos apsaugai, pradedant vaistų paskyrimu. Tikėtina, kad gydytojas gaus duomenis iš paciento išmaniojo laikrodžio, sužinos, kokia jo būklė, ir pagal tai galės paskirti efektyvesnį vaistų mišinį. Juk jau šiandien turime mašinas, kurios iš skirtingų tablečių suformuoja vaistų rinkinį, kurį ligonis gauna plastikiniame maišelyje.

Ateities sveikatos apsaugos sistemą galima suskirstyti į tris dalis. Pirmoji – žmogaus rūpinimasis savo sveikata dar prieš susergant. Tarkime, gali naudotis išmaniuoju laikrodžiu „Apple Watch“, kuris rodo, per kiek laiko nubėgai kelis kilometrus, kaip pakito kūno svoris, kiek kalorijų sudeginai. Tokia priemonė veikia kaip ligų prevencija dar iki poreikio naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis.

Na, o jei jau į šią sistemą patenki, žinoma, susidursi su daugiau technologijų. Tarkim, paciento kraujo tyrimo rezultatai realiuoju laiku gali pasiekti specialistą, net jei jis dirba kitoje šalyje. Tai yra vienas iš būdų sukurti veiksmingesnę sveikatos sistemą.

Trečiasis etapas prasideda, kai ligonis iš gydymo įstaigos grįžta namo. Taigi, ar galiu gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas namie, tikėtis, kad manimi bus pasirūpinta? Sakykime, šiam etapui priklauso automatinis sveikatos parametrų stebėjimas įvairiais elektroniniais prietaisais (matuojančiais kraujospūdį ir t.t.). Tai gali būti ir nedidelis prietaisėlis, kuris uždėjus nykštį gauna ir perduoda duomenis apie širdies veiklą. Šiandien žmogus, pajutęs, kad kažkas negerai su jo širdimi, iškart vyksta į ligoninę. Bet jau netrukus to gali nebereikėti, nes turint įvairius nedidelius išmaniuosius prietaisus visą informaciją akimirksniu būtų galima perduoti medikams.

VEIDAS: Ko gero, tokios ateities galimybės ne tik užtikrintų efektyvesnę sveikatos apsaugą, suteiktų saugumo, bet ir sutaupytų pinigų?

H.D.: Žinoma, ir pinigų, ir gyvybių. Kitas variantas, kaip galėtų pasireikšti interneto ryšiu susijusių žmonių pavyzdys, – galimybė užtikrinti atžalų saugumą. Pavyzdžiui, savo mažamečiui vaikui į kišenę galiu įdėti nedidelį sekimo prietaisą, kad visada žinočiau, kur jis yra. Juk šeimos saugumas vis aktualesnis, jo poreikis visuomenėje nuolat didėja.

Telekomunikacijų pažanga paveiks ir plataus vartojimo elektroninius prietaisus. Tarkime, kam į vaizdo kamerą dėti atminties kortelę, jei gali naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis ir duomenis iš kameros siųsti tiesiai į „debesį“? Arba turi žoliapjovę, kuri veikia pati, kaip robotas, ir gražina tavo pievelę. Žodžiu, šiai sričiai priklauso įvairiausi prie interneto prijungti prietaisai. Tai gali būti net skalbimo mašina. Pavyzdžiui, jei skalbyklės būtų prijungtos prie interneto, kam nors sulūžus per garantinį laikotarpį, apie 80 proc. gedimų būtų galima ištaisyti nuotoliniu būdu. Privalumas vartotojui – jis nė nesužino apie gedimą, nes jam prireikus naudotis skalbykle viskas jau būtų sutaisyta. Aišku, tikriausiai ją būtų galima įjungti nuotoliniu būdu, sužinoti, kada baigiami skalbti skalbiniai ir panašiai.

VEIDAS: Ar brangiai kainuoja įprastus daiktus paversti išmaniais?

H.D.: Nepasakyčiau, nes visi prietaisai tampa mažesni ir pigesni kone kas savaitę. Jei reikėtų spėti, sakyčiau, tam papildomai reikėtų primokėti apie 20–30 eurų.

VEIDAS: Apie tokius prie interneto prijungtus daiktus kalbama jau kurį laiką, bet kada juos pagaliau imsime plačiai naudoti?

H.D.: Jie jau dabar ateina. Dalis tokiu principu veikiančių daiktų jau yra išleisti į rinką. Pavyzdžiui, įsivažiuoja „Tesla“ automobilis. Vis dėlto dabar visi nauji automobiliai yra aprūpinti tokia technika. Visi automobilių gamintojai žino, kad yra automobilių prijungimo poreikis. Visos naujos mašinos, gaminamos ES, turi tokios būti jau vien dėl „eCall“ iniciatyvos.

Jei kalbėtume apie visus taip prijungtus daiktus, turėtume atminti, kad pramonėje daiktų internetas ar įrenginių komunikavimas jau dabar nemažai naudojamas. Pavyzdžiui, gamyboje plačiai naudojami robotai yra prijungti. Taip pat pažiūrėkime kad ir į kelius: juk kai kuriuose jų jau yra įdiegti jutikliai (aišku, daug kur to nėra). Manau, kad didysis tokių daiktų sprogimas, kada juos bus imta plačiai naudoti, ateis per artimiausius trejus ar ketverius metus. Kalbu ne tik apie JAV ir Europą, bet apie visą pasaulį. Kodėl? Todėl, kad jei pažvelgtume į elektroninių prietaisų gamintojus, pamatytume, kad tai daugiausia didelės pasaulinės kompanijos.

Stipriai bus paveikta ir statybų pramonė. Pirmiausia kalbu apie prie interneto prijungtus pastatus. Tiesą sakant, tam tikru lygiu jie jau dabar yra prijungti. Juk ir dabar yra elektros skaitikliai, palydovinės televizijos imtuvai ir panašiai. Žinoma, į buitį netrukus ateis ir minėtos išmaniosios skalbimo mašinos, žoliapjovės, dulkių siurbliai, kiti įrenginiai.

Vertėtų pabrėžti, kad pagal statistiką ilgalaikėje perspektyvoje daugiausiai išaugs prie interneto prijungtų prietaisų skaičius. Taip pat sparčiai daugės prijungtų automobilių. O štai e. sveikatos apsaugai įsitvirtinti reikės daugiau laiko. Vis dėlto ji Europoje turėtų normaliai funkcionuoti po kokių ketverių ar šešerių metų. Dabar prasideda daug bandomųjų projektų, bet po keleto metų tai įgaus didesnį mastą.

Dar iš daiktų interneto ir M2M labiausiai veikiamų sričių galima būtų paminėti prijungtą infrastruktūrą, tai yra kelius, geležinkelius ir panašius dalykus. Tiesa, jau dabar duomenys iš jų keliauja į „debesį“ ir galime sužinoti apie orus ir pan.

Taip pat didelė įtaka bus padaryta pramoninių procesų sričiai. Tai daugiausia susiję su daiktų gaminimu. Čia įdomu tai, kad jei daiktus prijungi, galima keisti verslo modelius. Tarkime, kompanija „General Electric“ (kuri šiuo atžvilgiu yra labai geras pavyzdys), parduodanti lėktuvų variklius. Ji tai daro jau ilgai – keletą dešimtmečių. Tai brangu: vienas toks variklis gali kainuoti nuo 2,5 mln. iki 5 mln. eurų. Tačiau dabar jie prijungia šiuos įrenginius ir gali parduoti jau ne tik variklį, bet ir skrydžio valandas. Tai leidžia išmatuoti, kiek laiko esama ore. Taigi pasikeitė būdas, kaip jie auginasi savo klientus, už ką išrašo jiems sąskaitas.

Tai dar ne viskas. Turėdami įdiegtus jutiklius jie gali stebėti, ar kam nors gresia gedimas, kada reikia įsikišti. Tai galima padaryti gerokai iš anksto, yra speciali prognozavimo programinė įranga.

Jie įrašinėja visų jutiklių varikliuose duomenis, todėl, jei pamato, kad kažkoks mažas daiktelis sugedo, pasižiūri, kaip viskas klostėsi. Jei tai daroma daug kartų, galima labai tiksliai prognozuoti, kas ir kada turėtų sugesti. Dėl tokių galimybių lėktuvų avarijų gali būti dar mažiau. Laimei, jų iš šiandien nėra daug.

Gerai yra tai, kad jei bendrovė galėtų nuspėti, kada atsiras gedimas, lėktuvui nusileidus oro uoste jį būtų galima greitai sutvarkyti ir netrukus lėktuvas vėl galėtų kilti. Taip „General Electric“ keičia savo verslo modelį ir suteikia produktui aukštesnę kokybę. Taigi kartais naujos technologijos yra tik platforma verslo modeliams keisti.

VEIDAS: Ar sutinkate, kad iš tiesų gyvename technologijų kaitos laikotarpiu?

H.D.: Mes nuolat esame technologijų transformacijos etape. Pažvelgus istoriškai, didelė technologinė transformacija buvo tada, kai susiformavo industrinė visuomenė, kai ėmėme dirbti ne tik fermose, bet ir fabrikuose. Kitas didelis pokytis buvo telekomunikacijų pažanga, interneto atsiradimas. Beje, šis laikotarpis dar nesibaigė, jis nuolat išgyvena proveržį ir vis sparčiau tobulėja. Telekomunikacijų istorija prasidėjo nuo tarpžemyninio telefoninio skambučio, kai Alexanderis Grahamas Bellas ir Thomas Edisonas surengė pirmąjį pokalbį tarp Amerikos ir Europos. Tada prasidėjo telekomunikacijų plėtra šalių viduje, vėliau jau buvo įmanoma paskambinti į kaimą, kur ėmė rastis bent po vieną telefoną ir kaimynai nubėgdavo pakviesti ieškomo žmogaus. Taigi kažkada telekomunikacijos sujungė žmones, o dabar jungia ir įrenginius.

VEIDAS: Pabrėžiate, kad įrenginių komunikacija ir daiktų internetas – toli gražu ne tas pats dalykas. Koks šių reiškinių skirtumas?

H.D.: M2M labiau rodo „bendravimą“ tarp įrenginių, bet nieko nesako apie taikymą. Pavyzdžiui, name yra elektra, jo sienose įmontuoti elektros lizdai. O štai daiktų internetas yra pritaikymas, daiktų „bendravimo“ panaudojimas – skalbyklių, dulkių siurblių ir t.t.. Arba automobilių sujungimas tarpusavyje yra komunikacija tarp mašinų, tačiau juose veikiančią navigacijos sistemą jau galima vadinti daiktų internetu.

VEIDAS: Jūsų teigimu, Šiaurės šalys yra tokių procesų avangarde. Kodėl?

H.D.: Tai lemia įvairialypės priežastys. Mes pakankamai gerai ir entuziastingai priimame naujas technologijas. Daugelyje kitų teritorijų tam prireikia daugiau laiko. Taip pat turime labai gerą žaidimų aikštelę – tankius tinklus, labai gerą internetą. Taip pat esame šiek tiek pionieriai. Viso to kombinacija lemia, kad esame pažengę toliau nei kiti.

VEIDAS: Gal Baltijos šalims galėtų būti naudinga Šiaurės šalių patirtis? Ką patartumėte, kad taptume stipresni inovacijų plėtros, jų panaudojimo srityje?

H.D.: Manau, Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų valstybių, visų pirma reikėtų sukurti gerą „žaidimų aikštelę“, kad būtų nesunku pradėti ir auginti savo pačių kompanijas, paremtas geromis idėjomis. Iš valdžios pusės tai galima padaryti per finansinę paramą. Tarkime, inovatyvioms kompanijoms suteikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis ir pan. Be to, vyriausybė turėtų daug dėmesio skirti, kad tokios verslo įmonės megztų ryšius su didesnėmis kompanijomis. Nereikia imti visko reguliuoti, bet jei galima padėti, tai būtų gerai.

Nors šiaip viskas sukasi apie finansavimą, vis dėlto manau, kad inovacijos taip pat glaudžiai susijusios su dalijimusi gerąja praktika. Žvelgiant iš šalies perspektyvos, reikėtų tokių renginių kaip šis, „Baltic Investor’s Forum“. Jame šalys tikrai dalijasi ta vertinga praktika.

VEIDAS: Dabar labai populiari tema yra Europos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas. Ką manote apie šią iniciatyvą, kokių esminių permainų galėtume laukti?

H.D.: Nemanau, kad reikėtų taip labai viską reguliuoti, kad prieitume prie vienos bendros skaitmeninės rinkos. Svarbiau, kad srities veikėjai susitiktų, kaip šiame forume. Tai duotų daugiau naudos.

VEIDAS: Kaip manote, ar pasiteisins prognozės, kad stacionarūs ar netgi nešiojamieji kompiuteriai bus išstumti pažangesnių technologijų?

H.D.: Sakyčiau, bus daug skirtingų prietaisų. Per mobilųjį telefoną galiu įeiti į programos „Microsoft Excel“ dokumentą ir pataisyti paprastus dalykus, bet tai per mažas ekranas ir, kad būtų patogiau, turiu naudotis savo planšetiniu ar nešiojamuoju kompiuteriu. Nemanau, kad stacionarūs ar nešiojamieji kompiuteriai bus visiškai išstumti, – manau, atsiras naujų įvairių formatų prietaisų. Gal net kontaktinių lęšių formos. Yra netgi daroma eksperimentų su išmaniosiomis dulkėmis. Tai susiję su aplinkos skenavimu, kai šios dulkės ją „jaučia“ (visos dulkių dalelės yra sujungtos viena su kita ir kartu jos gali „suprasti“ paviršius). Dabar vyksta pačių įvairiausių dalykų.

Taip pat manau, kad įrenginių apdorojimo galia irgi bus skirtinga. Kai kurie prietaisai bus kaip tik ne tokie išmanūs, nes „debesys“ perims visą apdorojimo galią ir tiesiog „pasakys“ prietaisui, ką jam daryti. Vyks ir atvirkštiniai procesai: taigi kartais intelektas bus įdėtas į prietaisą, o kartais išimtas.

VEIDAS: Ar nėra grėsmės, kad daugybę daiktų sujungus į bendrą tinklą ir kilus problemai gali suveikti domino efektas?

H.D.: Tuo pat metu procesuose atsiras daugiau veikėjų, kurie tikrins informaciją ir spręs, ar ji teisinga, ar ne. Vadinasi, bus daugiau ir saugumo vartų. Žinoma, kai kuriomis aplinkybėmis taip galėtų nutikti, bet kompanijos į tai žiūri labai rimtai. Atsižvelgiame į visus esamus saugumo sprendimus ir taip pat sekame, ar yra kuriami nauji.

VEIDAS: Minėjote, kad artėja 5G interneto metas. Kam jis reikalingas ir kuo skiriasi nuo 4G?

H.D.: Pagrindinis skirtumas tas, kad gauni kur kas didesnį kiekį duomenų. Duomenis gauni greitai ir skirtingesnių formų (ir dėl prietaisų, ir dėl komunikacijos technologijų, kad prietaisai galėtų „susikalbėti“ vienas su kitu standartizuotu būdu). Pavyzdžiui, turi išmanųjį telefoną ir gali iš karto perkelti duomenis, jais pasikeisti su televizoriumi ar nešiojamuoju kompiuteriu.

5G internetui ateiti prireiks keleto metų, bet yra natūralus progreso žingsnis kaupiant daugiau duomenų. Jo pajėgumas gali būti net apie tūkstantį kartų didesnis. Tai aktualu, nes duomenų poreikis labai didelis. Jei turi vis išmanesnius prietaisus, kurie išpučia duomenų tinklą, reikia prisitaikyti prie to, kur jie eina.

VEIDAS: Jei viskas klosis, kaip planuojama, kiekvienuose namuose turėsime daugybę daiktų, kurie nuolatos „gamins“ naujus duomenis. Tai milžiniški, sunkiai suvokiami kiekiai. Ar debesų kompiuterija šį iššūkį tikrai atrems?

H.D.: Tiksliai atsakyti į šį klausimą sudėtinga, tačiau, kiek jau esame matę, tai yra jei apie ateitį spręstume pagal praeitį, tai trisdešimties metų senumo pačiam pažangiausiam kompiuteriui, kokį tik galėtume rasti, vis tiek būtų toli iki dabartinių telefonų. Taigi manau, kad ateityje prietaisai  mažės, o jų pajėgumas tik didės. Dėl to nesijaudinu, nes nemanau, kad tai bus didelis iššūkis. Juolab kad jei bus itin daug duomenų, galėsime juos tiesiog „suspausti“.

VEIDAS: Gal galėtumėte įvardyti keletą telekomunikacijų raidos tendencijų?

H.D.: Žiūrint iš žmonių perspektyvos, populiarės sekimo prietaisai. Žmonės nori turėti mažučius įrenginius, leidžiančius stebėti įvairius dalykus: tarkime, nuolat žinoti, kur yra jų šuo, jų vaikai ar rankinė. Tai tikrai ryškėjanti tendencija.

Vaiva Sapetkaitė