2011 Birželio 03

Teismas apklausė E. Kusaitės motiną

BNS

BFL

Vilniaus apygardos teismas terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje penktadienį liudytoja apklausė jos motiną Virginiją Kusienę.

Motina sutiko duoti parodymus, nors turėjo konstitucinę teisę atsisakyti liudyti dukters byloje.

Klaipėdietė pasakojo, kad jos dukra nuo mažumės buvo ramus vaikas, klausė mamos, mėgo būti namuose, žiūrėti filmus ir skaityti knygas.

Kartą paauglė mergaitė motinai papasakojo, kad jos mokykloje mokosi čečėnai. Motina dukrai atsakė, kad tai yra normalus dalykas, nes Lietuva priėmė nuo karo pabėgusius čečėnus ir leido jiems apsigyventi. Vėliau ji susirado du draugus čečėnus – brolį ir seserį.

Dukra motinai pasakojusi, kad čečėnai gerbia moteris, nevartoja svaigalų. Motina dukros pasakojime nieko bloga neįžvelgė. 2004-siais E. Kusaitė gavo laišką nuo draugo čečėno. Jis rašė, kad išvyko atgal į Čečėniją, atsiprašė, kad negalėjo atsisveikinti. Jaunuolis teigė, kad ji jam labai patikusi, todėl jau yra jo sužadėtinė. Laiške buvo duomenų, kad E. Kusaitė priėmė musulmonų tikėjimą.

Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti V. Kusienė atkreipė dėmesį, kad laiškas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, taisyklinga ir sakinių konstrukcija. Jai taip pat kilo įtarimas, kodėl čečėnas neatsisveikino su jos dukra. Nuo tada motina pradėjo įtarti kažką negero.

V. Kusienė mano, kad jos dukrą nuo 13-os metų į neigiamą veiklą įtraukė saugumiečiai.

Tačiau 2009 metais per ikiteisminį tyrimą apklausta motina pasakojo pasakojo kitaip, tuomet ji teigė, kad paauglė dukra susidraugavo su čečėnu, bėgo iš namų, rengėsi musulmoniškais rūbais, klausėsi kovos dainų.

2007 metais E. Kusaitė dingo, išvyko į Vokietiją ir apsigyveno čečėnų šeimoje. Motina puolė ieškoti dukters, įtarusi policininkus neveiklumu, pagalbos kreipėsi į tuometinį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių.

Grąžinta į Klaipėdą dukra kalbėjo apie teroro aktus. Pasak motinos, iš Vokietijos sugrąžintą dukrą apsupo saugumiečiai, kurie neva apsimetė musulmonais. Tuo metu grįžusi dukra nesuvokė realybės, su ja buvo sunku bendrauti. Kad dukra kažkuo buvo paveikta, pasak motinos, patvirtino dvi psichologės.

Pasak liudytojos, saugumo pareigūnas Dainius Noreika ragino ir ją priimti islamo tikėjimą. Kai motina paragino pareigūną paimti iš dukters kompiuterį, kad ji negalėtų juo naudotis ir susirašinėti su čečėnais, šis atsakė, kad mergina gali juo naudotis ir reikšti savo nuomonę. Tada motina pati išjungė internetą.

Bylą nagrinėjanti teisėja Virginija Švedienė pareiškė liudytojai, kad skiriasi teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja atsakė, kad kai kurie parodymai neteisingai užfiksuoti.

Teisėja nuolat nutraukdavo liudytojos pasakojimą, primindama, kad pasakotų ko jos klausiama. E. Kusienė tvirtino, kad jos pasakojime vieni dalykai susiję su kitais ir ji turinti nuosekliai pasakoti.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje. Motina teigė, kad 2009 metais dukra susiruošė į Maskvą pas draugus Magmadovus. Motina matė bilietą. Dukra žadėjo grįžti po mėnesio, jeigu nebus pratęsta jos viza. Jai buvo priminta, kad yra užsiregistravusi Darbo biržoje. Kelionės išvakarėse dukra nuėjo nakvoti pas draugę, bijodama, kad rytą mama nepažadins ir ji negalės išvažiuoti.

Sunkiu nusikaltimu kaltinama klaipėdietė gegužės 10 dieną buvo paleista į laisvę, po pusę mėnesio trukusio suėmimo.

Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė konstatavęs, jog E. Kusaitė nors ir formaliai, bet sistemingai pažeidinėjo jai skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant suėmimo.

Teismo nuomone, tyrimas šioje byloje baigtas, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, E.Kusaitė gali susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant ir čečėnų Aišos bei Apti Magmadovų parodymus. Konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji kaip nors trukdė bylą nagrinėti, nėra duomenų, kad dėl jos kaltės būtų neįvykę posėdžiai.

E. Kusaitė privalo laikytis anksčiau skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registruotis policijoje.

Generalinės prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos teigimu, E. Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą ir susitikti su Aišos ir Apti Magmadovų, kuriuos Rusijos pareigūnai kaltina organizavus teroro aktą, motina.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio suimtiems šios moters vaikams. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio. Tada Apeliacinis teismas taip pat nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Arvydas Damijonaitis Arvydas Damijonaitis rašo:

    Srebrenicoje rusų palaikomi žudikai serbai nužudė 12 tūkstančių beginklių moterų,senelių,vaikų.Nepavyko,rusams padedant ,paslėpti,kaip beginklių čečėnų masines žudynes.Viskas paaiškės Hagos tribunole,kaip žudikai iš Rusijos ir Serbijos bendradarbiavo planuodami masines žudynes,genocidą.
    Valstybinis( NKVD-KGB-FSB )imperinės Rusijos terorizmas,ištisų tautų genocidas,turėtų susilaukti teisinio įvertinimo…Anksčiau ar vėliau tas turi įvykti,nes rusų teroristai iš FSB jau vėl braunasi į mūsų namus.Tą įrodo Eglės Kusaitės tragiška meilės Čečėnijai istorija…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...