2010 Spalio 21

Teisėtvarka

Teisėtvarka sukrunta tik atsidūrusi politikų akiratyje

veidas.lt

Prezidentei pareikalavus panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, ši vieną po kito ėmė atskleisti plataus masto nusikaltimus, o artėjant savivaldybių tarybų rinkimams jau tradiciškai suaktyvėjo STT veikla.

Prieš savaitę STT triukšmingai suimto Alytaus mero Česlovo Daugėlos likimas, regis, buvo nulemtas dar pavasarį. Kovo pradžioje apsilankiusi Alytuje, prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiesioginiame vietos radijo stoties eteryje klausiama, ar ji žino apie Alytaus mero aferas, sakė: “Turiu tam tikros informacijos apie įvairią veiklą ir apie šiokį tokį interesų konfliktą. Turiu galvoje statybos įmonių akcijas ir panašiai. O prokuratūra, kuri šiandien nėra aktyvi, tikrai sulauks neeilinio patikrinimo”.

Prokurorai ateina pagal grafiką

Pasak prezidentės, tuo metu laikinai generalinio prokuroro pareigas ėjęs Raimondas Petrauskas jai buvo pažadėjęs rudenį atlikti neeilinį Alytaus prokuratūros patikrinimą ir pažiūrėti, kaip ši gina viešąjį interesą.
Na ir sutapk tu man taip – atėjo prezidentės ir Generalinės prokuratūros pažadėtasis ruduo, atėjo ir prokurorai su STT agentais į mero Č.Daugėlos, savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Čereškevičiaus, savivaldybės Statybų skyriaus vedėjo Sigito Stumbro, Statybų skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Sadauskienės ir bendrovės “Kortas” (kurios akcijos priklauso Č.Daugėlai) direktoriaus pavaduotojo Eimučio Biekšos kabinetus.

Viena vertus, galima tik džiaugtis, kad, reikia manyti, jau buvęs Alytaus meras Č.Daugėla, įkandin kurio skandalų bei finansinių machinacijų šleifas driekėsi ne vienus metus ir buvo toks akivaizdus, kad netgi Socialdemokratų partija, paprastai iki galo ginanti savus, pašalino jį iš savo gretų, pagaliau sės ant teisiamųjų suolo.

Kita vertus, šis beveik paradinis Alytaus savivaldybės vadovų sulaikymas, žiūrint iš šono, atrodo truputį keistai ir kelia daugybę klausimų. Jei darysime prielaidą, kad Alytaus prokurorai ir STT tirti Alytaus mero veiklą suskato tik po viešo prezidentės D.Grybauskaitės paraginimo, tai kokio žioplumo turėtų būti Č.Daugėla, kad, žinodamas, jog atsidūrė po specialiųjų tarnybų didinamuoju stiklu, toliau tęstų savo korupcinę veiklą ir leistų teisėtvarkai surinkti įrodymus? Juoba kad miesto sporto komplekso rekonstrukcija, dėl kurios, kaip teigiama, ir įklimpo Č.Daugėla, tuo metu jau buvo praktiškai baigta.

O jeigu pavasarį į Alytų prezidentė vyko jau žinodama, kad praktiškai visi įrodymai apie mero Č.Daugėlos ir jam priklausančių įmonių korupcinius sandėrius surinkti ir galima apie tai kalbėti viešai, kodėl buvo delsiama iki spalio? Nejau septynių mėnesių prireikė tam, kad STT ir prokurorai galėtų teisiškai apiforminti surinktus įrodymus ir įtarimus? O gal buvo duotas laikas (ir ženklas) tiek prezidentei D.Grybauskaitei, tiek STT nesvetimiems socialdemokratams, kad šie suskubtų išmesti Č.Daugėlą iš partijos ir jis iki rudens įsitvirtintų alytiškių galvose kaip nepartinis meras? Juk iki kitų metų vasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų liko vos penki mėnesiai.

Išrankioji STT

STT direktorius Žimantas Pacevičius kategoriškai neigia bet kokias jo agentų vykdomų sulaikymų sąsajas su politiniais procesais. Bet 2008-aisiais, artėjant Seimo rinkimams, STT vieną po kitos pradėjo triuškinti savivaldybių administracijas. STT agentų vizitų tuomet sulaukė liberalcentristams, socialliberalams, konservatoriams, pilietininkams bei “Tvarkos ir teisingumo” partijoms priklausantys politikai, bet nė pirštu nebuvo paliesti valdančiosios, taigi pačios įtakingiausios Socialdemokratų partijos atstovai.

Prieš 2004 m. Seimo rinkimus STT smogė visoms pagrindinėms partijoms, bet nepalietė į pergalę tuomet nusitaikiusios Viktoro Uspaskicho Darbo partijos. Po 2003-iųjų prezidento rinkimų, kai valstybės vadovu išrinktas Rolandas Paksas pagrasino keisti STT vadovus, ši tarnyba nedelsdama atskleidė “didžiąją žemgrobių bylą”, kuri pasibaigė niekuo, bet kurį laiką leido R.Paksui spausti politinius oponentus. Tų pačių metų vasarą demonstratyvūs STT agentų veiksmai prieš Artūrą Zuoką Vilniaus savivaldybėje lėmė, kad buvęs liberalcentristas Vilmantas Drėma perbėgo į Socialdemokratų partiją ir sostinės meru tapo šiai partijai priklausantis Gediminas Paviržis. Vėliau, kai A.Zuokas susigrąžino V.Drėmą ir mero postą, STT padarė viską, kad A.Zuokas būtų nuteistas už tą patį, ką pirma jo padarė socialdemokratai, prieš kuriuos net tyrimas nebuvo pradėtas.

Sukrutusi FNTT

Nuo pat šių metų sausio tiek prezidentė D.Grybauskaitė, tiek premjeras Andrius Kubilius siekė pertvarkyti vieną svarbiausių kovos su korupcija ir mokesčių slėpimu instrumentų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Per didelius vargus, pasitelkus prokuratūrą, pavyko iškrapštyti iš posto ilgametį FNTT vadovą Romualdą Boreiką ir į jo vietą paskirti Vitalijų Gailių. Bet tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė vien šia permaina patenkinta nebuvo ir spaudė už FNTT veiklą atsakingą vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį reorganizuoti tarnybą, ją prijungiant prie Mokesčių inspekcijos.

Suvokusi, kad kalbama apie jos, kaip savarankiškos ir labai įtakingos slaptosios tarnybos, išlikimą, FNTT staiga ėmė demonstruoti karštligišką ir itin sėkmingą veiklą. Vien per rugpjūtį ir rugsėjį (tuomet kaip tik Vyriausybėje svarstyti galutiniai FNTT reformos variantai) šios tarnybos agentai suėmė vienos įtakingiausių Klaipėdos įmonių – su socialdemokratais glaudžiai susijusios “Naftos grupės” – vadovus, kurie įtariami pasisavinę daugiau kaip 30 mln. Lt, legalizavę per 20 mln. Lt, įgytų nusikalstamu būdu, ir padarę valstybei žalos už 4 mln. Lt.

Po mėnesio Vilniuje FNTT sulaikė dviejų dešimčių žmonių grupę, sukčiavimo būdu pasisavinusią per 3 mln. Lt PVM mokesčio. Pabrėžtina, kad ir šioje byloje figūruoja itin įtakingų verslininkų pavardės, kratos atliktos vienoje didžiausių statybos bendrovių “Eikos statyba”, kurios vadovas Robertas Dargis, kaip kalbama, panoro dalyvauti rinkimuose į Vilniaus savivaldybės tarybą.

Dar po poros savaičių FNTT sutriuškino Alytuje įsikūrusį kontrabandinių cigarečių sandėlį, kuriame rasta apie 1,3 mln. vienetų cigarečių, vertų beveik pusės milijono litų. Kaip čia neprisiminsi liepą vieno iš premjero sudarytos darbo grupės kovai su kontrabanda narių “Veidui” pasakytų žodžių: “Jeigu rudens pradžioje nepradės ristis stambaus masto kontrabandos organizatorių galvos, rudens pabaigoje pradės ristis galvos tų, kurie turėjo kovoti su kontrabanda”.

Matant tokias tendencijas kyla mintis – gal geriau rinkimai vyktų kasmet? Tuomet ir teisėtvarka dirbtų ne priešokiais, o nuolatos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...