2011 Gegužės 20

Technologijos Lietuvoje iki 2020 m.

veidas.lt

BFL

1. Gerės specialistų parengimas. Naujai įkurta Mokslo ir technologijų taryba sieks, kad vaikai Lietuvoje biotechnologijų būtų pradėti mokyti kuo ankstesnėse klasėse, o universitetai rengtų aukštos kvalifikacijos specialistus.
2. ES parama. ES lėšos nuolat sudarys bent 30 proc. investicijų į aukštųjų technologijų plėtrą.
3. Investuotojai. Artimiausiais metais Lietuvoje kuriamos technologijos sulauks investuotojų dėmesio, kuris pinigine išraiška sudarys apie 40 proc. visų reikalingų lėšų.
4. Svarbiausios sritys. Svarbiausios kryptys, kuriomis technologijos plėtosis, bus biofarmacija, biotechnologijos, lazeriai, mechatronika ir nanotechnologijos.
5. Naujos kryptys. Lietuvoje turėtų būti pradėtos plėtoti tokios sritys, kaip švariosios technologijos bei darnioji chemija, – aplinką tausojančios technologijos.
6. Išradimai. Nanotechnologijų srityje bus sukurtos šiuolaikinės plonųjų sluoksnių technologijos, elektroninės litografijos, interferencinės vaivorykštinės holografijos, nanoįspaudimo litografijos technologijos.
7. Praktinis panaudojimas. Mokslininkai kurs naujus jau sukurtomis technologijomis pagrįstus produktus, tokius kaip vaistai, medicinos įranga, genetiškai modifikuoti produktai.
8. Eksportas. Tikimasi, kad iki 2020-ųjų Lietuva eksportuos apie 80 proc. visų savo pagaminamų technologijų, o likusi dalis bus nuperkama vidaus rinkoje.
9. BVP dalis. Technologijos 2015-aisiais sudarys 2 proc., o 2020-aisiais – iki 4 proc. šalies BVP.
10. Naujos rinkos. Lietuvos gamintojai dairysis ne tik į Europos, bet jau ir į Amerikos, Japonijos, taip pat Korėjos, Kinijos rinkas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...