2014 Gegužės 30

Tarptautiškumas: nugali mažiausi

veidas.lt


Žinios visame pasaulyje tampa verslu, ir konkurencija tarp jų teikėjų aštrėja. Norint atsilaikyti, mažos šalies universitetams būtina perimti geriausią pasaulio praktiką, o to galima pasiekti tik puoselėjant universitetų tarptautiškumą.

Savaitraštis “Veidas” pagal tarptautiškumo kriterijų vertino šešiolika Lietuvos valstybinių ir privačių universitetų. Buvo pasitelkti keturi pjūviai ir kiekvienam jų priskirtas svertinis procentas.
Reitinge nevertinti du Lietuvoje veikiantys kitų šalių universitetai: Europos humanitarinis universitetas (EHU) bei Balstogės universiteto filialas Ekonomikos-informatikos fakultetas. Pirmasis yra baltarusiškas universitetas, negalėjęs veikti Baltarusijoje, tad persikėlęs į Vilnių. Maždaug 95 proc. jo studentų yra baltarusiai, neretai gyvenantys bei dirbantys Baltarusijoje. Antrasis, Lenkijos Balstogės universiteto filialas, irgi įsikūręs Vilniuje. Nereitinguojama ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, atsisakiusi pateikti būtinus duomenis.
Universiteto tarptautinį patrauklumą nusako jo sėkmė pritraukiant užsienio valstybių studentų (kas, be kita ko, duoda neblogų pajamų). Taigi užsienio studentų procentui nuo visų universiteto studentų skaičiaus priskirta didžiausia vertė – 40 proc. Vertinti pasirinktas santykis, o ne absoliutiniai skaičiai, nes Lietuvos universitetų dydis ir studentų skaičius labai skiriasi, todėl dideli universitetai automatiškai įgytų pranašumą smulkesnių universitetų atžvilgiu.
Antram pjūviui – bendrų programų su užsienio universitetais procentui nuo visų programų suteikta 20 proc. bendro balo vertės. Sukurti bendras universitetų programas yra didelis darbas, ir tokios programos rodo universitetų pažangumą.
Įprastu atveju dviejų diplomų studijos (angl. “double degree”) galimos tada, kai partneriai susitaria, jog jų programos pakankamai panašios, kad būtų galima dalį kito universiteto programos įskaityti kaip savo programos dalį. Be abejo, tokios studijos taip pat turi savo specifiką, tarkim, čia irgi aktualus akademinis mobilumas, tarp universitetų suderinta atitinkama baigiamųjų darbų rengimo priežiūra ir kt. O dvigubas diplomas gaunamas, kai baigus pagrindinę ir gretutinę studijų programas suteikiama pagrindinė bei papildoma kvalifikacija. Šios studijos irgi gali būti organizuojamos įvairiai: ne tik tarp skirtingų universitetų, bet ir universitetų viduje.
Trečias pjūvis – jungtinius, dvigubus ar du universitetų diplomus gavusių absolventų procentas nuo bendro tam tikro universiteto absolventų skaičiaus. Šiam kriterijui taip pat suteikta 20 proc. vertės. Galima prognozuoti, kad globalėjančiame pasaulyje tokio pobūdžio diplomai taps vis populiaresni.
Užsienio studentai, rinkdamiesi, kur studijuoti, nesirinks studijų ta kalba, kurios nemoka, tad svarbios ir užsienio kalba akredituotos studijų programas. Nors aktualiausia dėstymo kalba yra anglų, Lietuvos aukštosios mokyklos siekia pritraukti ir posovietinių valstybių jaunimo, taigi rusų kalba vykdomų studijų programų svarba taip pat didėja. Pavyzdžiui, šiuo metu į tokias programas jau kviečia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Taigi užsienio kalba akredituotų programų ir visų universiteto siūlomų programų santykiui taip pat skirta 20 proc.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...