Dėl pastabų apie holokaustą iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasitraukusio Petro Stankero advokatė ketvirtadienį teismą paragino kritiškai vertinti vidaus reikalų ministro teiginius, nes esą jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

“Iš atsakovo pusės kalbėję liudytojai buvo suinteresuoti, šališki (…) Tiek pats ministras, tiek Bendrojo departamento direktorius Alvydas Genys”, – posėdžio metu kalbėjo advokatė Rūta Andriulevičiūtė.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau nagrinėjo P.Stankero skundą dėl ministro įsakymo jį atleisti. P.Stankeras siekia, kad atleidimas būtų pripažintas neteisėtu ir prašo grąžinti jį į buvusias pareigas bei priteisti darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

P.Stankeras dėl pernai lapkričio pradžioje savaitraštyje “Veidas” publikuoto ir kritikos sulaukusio straipsnio iš pareigų buvo atleistas savo paties prašymu lapkričio 25-ąją. Tačiau istorikas tą pačią dieną savo prašymą atšaukė ir teigė norintis likti dirbti iki gruodžio 29 dienos, nes esą prašymą atleisti parašė būdamas streso būklės ir spaudžiamas.

Pasak R.Andriulevičiūtės, nors susidaro įspūdis, kad P.Stankeras pats pageidavo būti atleidžiamas, tai nebuvo tikroji jo valia.

” (…) nesutapo tikroji valia su ta, kuri buvo išdėstyta pareiškime dėl atleidimo iš pareigų. Ji buvo įtakota išorinio poveikio, ministro nurodymo, pareiškėjui būnant streso būsenoje”, – tikino pareiškėjo atstovė.

Ji tvirtino, kad P.Stankerui buvo liepta atsistatydinti ir kuo greičiau, ir esą laikas nuo pokalbio su ministru lapkričio 25-osios ryte iki parašyto prašymo atleisti buvo labai trumpas, ir pareiškėjas dėl streso būklės nesuprato savo veiksmų. Be to, ji pabrėžė, kad ministerijoje nebuvo visiškai aiškinamasi dėl minėto straipsnio.

“Ministras pareiškė, kad tokie mano straipsniai yra nesuderinami su valstybės tarnautojo etika ir jis prašo, kad aš paduočiau pareiškimą išeiti iš valstybės tarnybos, ir pareiškė, kad kol jis bus vidaus reikalų ministras, mano kojos VRM nebus”, – anksčiau yra sakęs P.Stankeras.

Tuot tarpu vidaus reikalų ministras praeitame posėdyje aiškino, kad P.Stankerui siūlyta ne palikti pareigas, o tiesiog pagalvoti apie savo veiksmus.

Advokatė taip pat pabrėžė, kad vasario viduryje Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl minėto straipsnio pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, be to toje byloje ekspertai konstatavo, kad straipsnyje žodžio “holokaustas” net nėra, o skirtas jis yra aprašyti Niurnbergo procesą.

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerijos atstovė Dovilė Gotceitaitė tvirtino, kad P.Stankeras buvo atleistas laikantis normų, savo paties prašymu, jo valia buvo išreikšta tinkamai.

Pasak atsakovo atstovės, P.Stankeras teismo posėdžių metu neįrodė, kad jam buvo liepta atsistatydinti.

Ketvirtadienį teismo posėdžio metu savo parodymas pateikė žurnalo “Veidas”, išspausdinusio straipsnį, vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Pasak jo, straipsnyje buvo išsakyta autoriaus pozicija dėl Niurnbergo proceso objektyvumo, tačiau jokiu būdu ne apie holokaustą.

“Autorius abejoja tam tikromis istorinėmis tiesomis, jis pradeda svarstyti, ar nebuvo Niurnbergo procesas šiek tiek šališkas, nes buvo nugalėtojų teismas. Mus tai pasirodė įdomus kampas ir mes išspausdinome (…) Straipsnis ne apie žydus ir holokaustą o apie Niurnbergo procesą”, – kalbėjo G.Sarafinas.

Jis tvirtino, kad turinys redakcijoje nebuvo keistas, tiesiog straipsnis “sutvarkytas apimties, logikos, stiliaus, gramatikos, dizaino, fotografijos ir kitomis prasmėmis”. Straipsnyje žodis “būgtai” buvo pakeistas žodžio “neva”.

“Kai prasidėjo ambasadorių reakcija, spaudos reakcija, mes skaitėme sakinį ir supratome, kad sakinį interpretuoti galima įvairiai ir žodis “neva” yra ne toje vietoje”, – kalbėjo “Veido” vyriausiasis redaktorius.

Anot jo, išsyk į interneto tinklalapį ir į kitą numerį buvo įdėti pataisymai ir atsiprašymai.

“Ponas Stankeras teigia, kad jis neneigia holokausto, tai yra tik gramatinė klaida”, – sakė G.Sarafinas.

Savo verdiktą Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų pateikti kovo 14-ąją.

Lietuvos atstovas Europos Komisijoje (EK) Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politikos, muitų sąjungos, audito bei kovos su sukčiavimu sritis, yra tarp prasčiausiai vertinamų eurokomisarų.

Briselyje įsikūrusio lobizmo ir konsultacijų centro “Burson-Marsteller Europe” apklausos duomenimis, prasčiau nei A.Šemeta įvertinti tik EK vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), už bendrosios Europos Sąjungos (ES) užsienio politiką atsakinga Catherine Ashton (Katerina Ašton) ir Italijos eurokomisaras Antonio Tajani’s (Antonijas Tajanis), atsakingas už pramonę ir verslumą.

A.Šemeta įvertintas 2,63 balo iš penkių galimų, J.M.Barroso – 2,58 balo, A.Tajani’s – 2,26 balo, o C.Ashton – 2,07 balo, skelbia mėnraštis IQ.

Net ir ES ekspertams Lietuvos atstovas EK yra “nežinomas dydis” – jo darbo įvertinti negalėjo net 48,3 proc. apklausoje dalyvavusių ekspertų. Kartu su Graikijos atstove Maria Damanaki, atsakinga už laivininkystę ir žvejybą, kurios nežino 48,5 proc. ekspertų, – tai prasčiausias žinomumo rodiklis iš visų komisijos narių.

Ekspertų manymu, A.Šemetos svarbiausias iššūkis 2011 metais turėtų būti finansinio sektoriaus apmokestinimas – šį uždavinį nurodė 30,8 proc. apklaustųjų. Dar 24,6 proc. apklausos dalyvių mano, kad A.Šemeta turėtų pateikti siūlymus dėl PVM perspektyvų.

“Burson-Marsteller Europe” apklausė daugiau kaip 320 ekspertų, ES ir nacionalinės politikos atstovų.