REUTERS

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris pirmadienį susitiks su ką tik išrinktu prezidentu Andriu Bėrziniu, pranešė agentūrai BNS prezidento spaudos tarnyba.

Pareigūnai apsvarstys prezidento institucijos darbą, prezidento įgaliojimų perdavimą ir aktualius šalies klausimus.

Susitikimas vyks 15 val. ir truks vieną valandą. Po pokalbio V. Zatleris ir A. Bėrzinis atsakys į žurnalistų klausimus klausimus.

Kaip jau pranešta, praėjusį ketvirtadienį, birželio 2 dieną, slaptu balsavimu Seimas antrajame rate išrinko prezidentu Latvijos Seimo deputatą, Žaliųjų ir valstiečių partijos narį A. Bėrzinį.

V. Zatleris tapo pirmuoju Latvijos istorijoje prezidentu, kuris nebuvo perrinktas antrajam laikotarpiui.Vieną prezidento įgaliojimų laikotarpį (nuo 1927 metų iki 1930 metų) dirbo ir Gustavas Zemgalas, bet jis pats atsisakė balotiruotis antrajam laikotarpiui.

V. Zatlerio įgaliojimai baigiasi liepos 7 dieną.

BFL

Vakar kaimyninėje Latvijoje vyko prezidento rinkimai. Po dviejų balsavimų šalies prezidentu buvo išrinktas bankininkas A. Berzinis.

„Kauno diena“ skelbia – „Vakar Latvijos parlamentas sprendė prezidento Valdžio Zatlero likimą. Tačiau Saeimą paleidęs prezidentas savo posto neišsaugojo. Parlamentarai nusprendė, kad Latvijai vadovaus multimilijonierius Andris Berzinis.“

„Prireikė dviejų balsavimų“, – praneša „Vilniaus diena“. Dienraštis konstatuoja, kad „Už buvusį bankininką A. Berzinį pakartotinai balsavo 53 Seimo deputatai, prieš jį buvo 44, o už dabartinį prezidentą V. Zatlerą – 41, prieš – 56 deputatai. Trys deputatai balsavo prieš abu kandidatus, du balsalapiai pripažinti negaliojančiais. Kadangi prezidentui išrinkti reikia 51 parlamentaro balso, o pirmuoju balsavimu nei V. Zatleras, nei A. Berzinis reikiamo balsų skaičiaus nesurinko, šalies vadovas buvo renkamas antrame ture. Per jį naujuoju prezidentu buvo išrinktas 66 metų A. Berzinis.“

„Respublika“ primena, kad „Likus dviem dienoms iki rinkimų, įtakingiausia TV politinė laida „Kas vyksta Latvijoje?“ nustatė, kad V. Zatlero populiarumas auga kaip ant mielių: savo konkurentą bankininką Andrį Berzinį jis pranoko tūkstančius kartų: beveik 5000 žiūrovų balsų prieš mažiau nei 100.

Sociologinės apklausos liudijo, kad tą savaitę per 70 proc. rinkėjų pasisakė už V. Zatlerą, o kartu ir už konstitucinę teisę rinkti prezidentą. Parlamento paleidimo procedūrą inicijavęs prezidentas tikrai laiku trenkė durimis: žmonės laukė permainų. Nauja politika beldėsi į Saeimos duris ir regėjosi, kad valdančiųjų laikas baigėsi.“

„Nuo ankstyvo ryto prie Latvijos parlamento rinkosi V. Zatlerą plojimais ir šūkiais palaikančių rėmėjų minia. Tačiau Saeimos rūmuose prezidento laukė visai kitokia atmosfera”, – teigia „Lietuvos rytas“.

Dienraštis pabrėžia, kad „toks parlamentarų sprendimas, regis, gerokai sukrėtė Latvijos visuomenę.

Kadenciją baigusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pareiškė, kad A. Bėrzinio išrinkimas į šalies vadovo postą reiškia, jog žengti keli žingsniai atgal siekiant politinės nepriklausomybės nuo oligarchų.

„Dabartinis prezidentas Valdis Zatleras savo sprendimu siūlyti paleisti Saeimą norėjo pradėti naują erą ir nutraukti 20 metų oligarchų įtaką politikai, o dabar Latvija atsitraukė keliais žingsniais atgal”, – kalbėjo V. Vykė-Freiberga.

Tiesa, paprašyta patikslinti, ar, jos manymu, A. Bėrzinis yra oligarchų statytinis, buvusi šalies vadovė atsakė: „Aš taip nekalbėjau, tegu apie tai kalba žurnalistai.”

Tačiau atvirai prabilo ne vien žurnalistai ir politologai. Kultūros ministrė Sarmitė Elertė tiesiai pareiškė, kad „A. Bėrzinio išrinkimas – oligarchų pergalė”.

„Lietuvos žinios“ primena, kad „Visuotinis referendumas bus surengtas liepos mėnesį, o liepos 7-ąją baigsis V. Zatlero kadencija ir valstybės vairą perims gana nevienareikšmiškai vertinamas A. Berzinis.”

Nepaisant V. Zatlero pralaimėjimo „Tikimasi, kad po šalies vadovo rinkimų padėtis šalyje stabilizuosis. Mat sprendimas paleisti parlamentą sukėlė tikrą politinę sumaištį Latvijoje, kuri mėgina atsigauti po sunkios ekonominės krizės ir įgyvendinti 7,5 mlrd. eurų paskolą suteikusių Tarptautinio valiutos fondo ir ES reikalavimus“, – teigia „Vilniaus diena“ .

BFL

Latvijos parlamentarai ketvirtadienį per pakartotiną balsavimą prezidentu išrinko Andrį Bėrzinį, kuris nugalėjo savo varžovą dabartinį šalies prezidentą Valdį Zatlerį, neseniai reikalavusį paleisti parlamentą.

Už buvusio bankininko, 66-erių metų parlamentaro A. Bėrzinio kandidatūrą per antrąjį balsavimą pasisakė 53 iš 100 parlamento narių. Per tą pačią dieną vykusį pirmąjį balsavimą įstatymų kūrėjams nepavyko išrinkti prezidento.

Rinkimų favoritu dar neseniai laikytas 56-erių V. Zatleris šeštadienį apkaltino parlamento narius, kad šie per daug atlaidžiai žiūri į korupciją, ir paragino surengti visuotinį referendumą dėl parlamento paleidimo.

Tokį žingsnį V. Zatleris žengė, Latvijos parlamentui nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo Ainaro Šleserio namuose, kai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Aivaras Endzinis paragino prezidentą apsvarstyti galimybę paleisti Seimą.

V. Zatlerio raginimas sukėlė tikrą politinę sumaištį Latvijoje, kuri mėgina atsigauti po sunkios ekonominės krizės ir įgyvendinti 7,5 mlrd. eurų paskolą suteikusių Tarptautino valiutos fondo ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimus.

A. Bėrzinis parlamente šiuo metu priklauso į koalicinę vyriausybę įeinančiai Žaliųjų ir valstiečių sąjungai. Buvęs banko pirmininkas ir multimilijonierius turi nemažai žemės valdų skirtingose šalies dalyse ir didelę politinę patirtį.

A.Bėrzinis padėkojo parlamentarams už jų paramą po precedento neturinčio V. Zatlerio susikirtimo su parlamentu.

“Tikiuosi, kad ateityje, jūsų dėka, galėsime bendradarbiauti daug daugiau”, – sakė išrinktasis kandidatas.

Vis tik V.  Zatlerio šeštadienio raginimas parlamentui “imtis radikalių veiksmų” ir pažaboti “oligarchų” įtaką turėjo įtakos balsavimo rezultatui.

Prezidentas šeštadienį pripažino, kad užimdamas tokią poziciją beveik nuskandino savo perrinkimo galimybę. Ketvirtadienį artėjant balsavimui parlamente naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad dėl nieko nesigaili.

Premjeras Valdis Dombrovskis ir jo vadovaujamas centro dešiniųjų susivienijimas “Vienybė” palaiko V. Zatlerį, kurio šeštadienį žengtas precedento neturintis žingsnis sulaukė didelio atgarsio iš gilios recesijos brendančioje šalyje.

“Dauguma parlamento narių negerbia visuomenės reikalavimo laikytis politikos, kuri nebūtų įtakojama oligarchų, ir nubaudė Valdį Zatlerį už jo drąsą”, – sakoma premjero pareiškime.

Kiek anksčiau V. Dombrovskis  palygino mediko chalatą į prezidento postą 2007 metais išmainiusį nepartinį V. Zatlerį su “chirurgu, kuriam reikia atlikti nemalonią, bet skubią operaciją”.

Kiti parlamento nariai nebuvo taip geranoriškai nusiteikę prezidento atžvilgiu.

Kairės pakraipos prorusiško opozicinio Harmonijos centro atstovas Sergejus Mirskis sakė, kad siekdamas paleisti parlamentą V.Zatleris “spjovė į akį” visuomenei.

Prezidento rinkimai suskaldė ir Latvijos valdančiąją koaliciją – A.Bėrzinio kandidatūrą iškėlė V.Dombrovskio koalicijos partnerė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Nuo 2007 metų V. Zatleris ne kartą ragino įstatymų kūrėjus atkurti visuomenės pasitikėjimą politikais.

Paleisti parlamentą V.Zatleris pareikalavo, Latvijos parlamentui praėjusią savaitę nesuteikus leidimo atlikti kratą įstatymų leidėjo ir vieno turtingiausių šalies žmonių Ainaro Šleserio namuose.

A. Šleseris vadovauja verslo interesus ginančiam opoziciniam susivienijimui “Už geresnę Latviją”, kurio lyderis Andris Škėlė taip pat atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Tyrimas atliekamas ir dėl žaliųjų lyderio oligarcho Aivaro Lembergo veiklos.

Tuo tarpu A.Šleseris ketvirtadienį kaltino V. Zatlerį taikant “dvigubus standartus” ir naudojantis paskutine proga išsakyti savo poziciją paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis.

V. Zatleris taip pat turėjo nemalonumų 2007 metais, kai kilo skandalas dėl jo kaip gydytojo priimtų “dovanų”.

V. Zatlerio prezidentavimo kadencija baigiasi liepos 7 dieną.

Tačiau jo pralaimėjimas prezidento rinkimuose parlamento paleidimo procedūros jau nesustabdys.

Rinkėjai liepos 23 dieną vyksiančiame referendume, kurį tokiais atvejais numato konstitucija,  greičiausiai pasisakys už parlamento paleidimą ir naujus rinkimus rugsėjį.

Per 2010 metų spalio mėnesio visuotinius rinkimus Latvijos gyventojai teisę formuoti XVI šalies vyriausybę suteikė V. Dombrovskiui.

Apžvalgininkai  kol kas nemano, kad prieš rinkimus prasidėsiančios politinės varžytuvės turėtų didelės įtakos Latvijos ekonomikai.

2008 metais dėl “perkaitusios” ekonomikos krizės ištikta Latvija buvo priversta paimti 7,5 mlrd. eurų paskolą. Po metų šalies produkcija sumažėjo net 18 procentų, ir, nepaisant ekonomikos atsigavimo ženklų, bedarbystė šalyje tebesiekia 17 procentų.

V. Zatleris, kuris ekonominiu sunkmečiu ne kartą ragino tautą išlikti vieninga, šeštadienį sakė, kad parlamentarai nepateisino žmonių, kuriems ekonominės taupymo priemonės sudavė stipriausią smūgį, vilčių.

A. Bėrzinis taps ketvirtuoju Latvijos prezidentu nuo 1991 metų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo.

Pirmąja prezidente nuo 1991 metų dvi kadencijas buvo labai pop

Scanpix

Latvijos įstatymų leidėjai nesugebėjo išrinkti naujo šalies prezidento per pirmąjį balsavimą ketvirtadienį, nes nei vienas iš dviejų kandidatų nesurinko reikalingo 51 balso.

Už kadenciją baigiantį prezidentą Valdį Zatlerį balsavo 43 Seimo nariai, o buvęs bankininkas Andris Bėrzinis surinko 50 balsų. Vienas balsalapis buvo pripažintas negaliojančiu, o penki deputatai balsavo prieš abu kandidatus.

Antrasis rinkimų turas vyks vėliau ketvirtadienį. Jeigu nei vienas iš kandidatų nesurinks pakankamai balsų per šį balsavimą, bus surengtas trečiasis turas, kuriame įstatymų leidėjai balsuos už didžiausio palaikymo antrajame ture sulaukusį kandidatą.

Jeigu ir trečiasis balsavimas būtų nesėkmingas, prezidento rinkimų procedūra turėtų būti kartojama iš naujo. Tolesni balsavimai turėtų būti surengti per 10-15 dienų.

REUTERS

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsuodami nuspręs, ar šalies prezidentas Valdis Zatleris, galės dirbti dar vieną kadenciją.

Balsavimas Seime vyks nepraėjus nė savaitei po to, kai šalies vadovas žengė istorinį žingsnį pareikalaudamas surengti pirmalaikius rinkimus, kad parlamentas būtų apvalytas nuo verslo magnatų.

V. Zatlerio pareiškimas, kad oligarchų įtaka parlamentui gali būti sumažinta tik ėmusis “radikalių veiksmų”, sustiprino abejones dėl jo tolesnio išlikimo poste.

Įstatymų leidėjų slaptas balsavimas įvyks vėliau ketvirtadienį.

Kalbėdamas tiesioginėje Latvijos televizijos laidoje iš parlamento pastato, kur vyksta naujo prezidento rinkimai , V . Zatleris pareiškė nemanąs, kad žmonių dėkingumą jis iškovojo tik po to, kai gegužės 28 dieną inicijavo Seimo paleidimą.

“Prezidentu reikia būti diena po dienos visus ketverius metus. Jūs nieko negalėsite padaryti per vieną dieną, jokiu populistiniu ar drąsiu sprendimu. Pasitikėjimą reikia gauti nuo pirmosios dienos, kai prezidentas pradeda eiti pareigas. Reikia įveikti visus sunkumus, kuriuos aš įveikiau, ir aš labai patenkintas tuo reagavimu, kuris bus prieš ketverius metus ir kuris šiandien vis dėlto yra su teigiamu nusiteikimu, teigiamu ženklu. To negalima pasiekti idėja fiks”, – mano V. Zatleris.

Prezidentas pridūrė, kad žmonės, ketvirtadienį susirinkę prie parlamento pastato, džiugūs.

Premjeras Valdis Dombrovskis, vadovaujantis centro dešiniajam susivienijimui “Vienybė”, palaiko V. Zatlerį, kurio šeštadienį žengtas precedento neturintis žingsnis sulaukė didelio atgarsio šalyje, brendančiai iš gilios recesijos.

“Zatleris gali tikėtis visiško “Vienybės” bloko palaikymo per prezidento rinkimus”, – V. Dombrovskis sakė duodamas interviu radijui.

Kalbėdamas ketvirtadienį iš parlamento tribūnos jis pareiškė, kad V. Zatlerio žengtas žingsnis inicijuoti Seimo paleidimą sudaro naują galimybę kokybiškai pagerinti politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją šalyje.

“Valdis Zatleris savo ryžtinga pozicija dėl oligarchų sudarė naują galimybę kokybiškai pagerinti Latvijos politinę kultūrą ir sustiprinti demokratiją”, – sakė premjeras.

“Galima sakyti, kad prezidento postas Latvijoje simboliškas. Labai simboliškas ir Valdžio Zatlerio poelgis inicijuoti Seimo paleidimą. Jis simbolizuoja tikėjimą, kad galima pakeisti įklimpusią į liūną Latvijos politinę aplinką. Pakeisti ją skausmingu, rizikingu, bet ryžtingu būdu”, – sakė premjeras.

Savo ruožtu Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia savo kalboje pabrėžė, kad teisėtumas – svarbiausias Latvijos principas, nuo kurio priklauso šalies ir tautos gerovė.

“Šiandien noriu pakalbėti apie patį svarbiausią valstybės principą – bendros Latvijos piliečių nuosavybės neliečiamumą. Prezidento 2-asis potvarkis yra potvarkis dėl grėsmės svarbiausiam valstybės principui. Bendra Latvijos piliečių nuosavybė yra neliečiama, ir kiekvienas, kuris kėsinsis į ją, bus nubaustas”, – sakė S. Abuoltinia.

Ji pripažino, jog prieš savaitę parlamento dauguma priimtas sprendimas neleisti daryti kratos deputato Airaro Šleserio gyvenamojoje vietoje simboliškai sustabdė teisėtumą Latvijoje.

Todėl V. Zatlerio žingsnis – inicijuoti parlamento paleidimą – buvo simboliškas, nes tokį Seimą, kuris neužtikrina piliečių bendro turto saugumo, reikia paleisti, mano ji.

Kad būtų išrinktas dar vienai ketverių metų kadencijai, V. Zatleris turi surinkti 51 balsą 100 vietų Seime.

Daugelis prognozuoja, kad pasipiktinę parlamentarai balsuodami nubaus prezidentą.

Tačiau visuomenė tikriausiai palaikys šalies vadovo reikalavimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus per liepos 23 dieną vyksiantį referendumą, kuris pagal konstituciją yra būtinas, prezidentui siekiant paleisti parlamentą. Jeigu Seimas būtų paleistas, nauji rinkimai galėtų vykti rugsėjį.

Latvijos piliečiai paskutinį kartą balsavo pernai spalį, pratęsdami V. Dombrovskio mandatą tęsti taupymo politikos įgyvendinimą ir suformuoti 16-ąją vyriausybę nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

Susivienijimas “Vienybė” yra pagrindinis valdančiosios koalicijos blokas, tačiau jo Seime turimos 33 vietos negali užtikrinti V. Zatlerio pergalės.

Per šiuos rinkimus prezidento varžovu taps buvęs bankininkas Andris Bėrzinis, vadovaujantis valdančiosios koalicijos partnerei – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), kuri turi 22 deputatus.

Dešiniojo sparno nacionalinis susivienijimas “Viskas – Latvijai!” – “Tėvynei ir laisvei ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimas”, turintis Seime septynis mandatus, pažadėjo palaikyti V. Zatlerį.

Tačiau liberalusis susivienijimas “Už geresnę Latviją”, turinti aštuonias vietas, dabartinio šalies vadovo veikiausiai neparems.

Šiam blokui vadovauja turtingi ir intrigų nevengiantys politikai Andris Škėlė ir Ainaras Šleseris, kurie tapo V. Zatlerio vajaus prieš oligarchų įtaką parlamentui akivaizdžiais taikiniais.

Latvijos kovos su korupcija biuras šiuo metu tiria šių dviejų įstatymų leidėjų ir dar vieno vadinamojo oligarcho, žaliųjų lyderio Aivaro Lembergo veiklą.

Jokiai partijai nepriklausantis V. Zatleris, vadovaujantis šaliai nuo 2007 metų, ragino įstatymų leidėjus siekti, kad visuomenė vėl imtų pasitikėti politikais. Prezidentas nusprendė paleisti parlamentą, kai Seimas atsisakė panaikinti A. Šleserio teisinę neliečiamybę.

Tikėtina, kad šįkart prezidento rinkimų baigtį nulems kairiosios pakraipos prorusiškas “Santarvės centras (SC), turintis 29 deputatus ir esantis stipriausias opozicijos narys.

BFL

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, atvykęs į Seimą, buvo sutiktas karštais plojimais.

Stovintys prie parlamento pastato žmonės pareiškė V.Zatleriui pasitikėjimą ir garsiai skandavo jį remiančius šūkius. Prezidentas, atsisukęs į susirinkusiuosius, tik pasakė: “Šiandien mes – už sąžiningą Latviją”.

Į piketą, kurį organizavo Visuomenė už atvirumą “Delna”, prie Seimo pastato ketvirtadienio rytą susirinko maždaug 1000 žmonių.

REUTERS

Dėl bendros pozicijos Latvijos prezidento rinkimuose, kuriuose į valstybės vadovo postą pretenduoja du kandidatai – dabartinis prezidentas Valdis Zatleris ir parlamentaras Andris Bėrzinis – nesusitarė trys šalies Seimo frakcijos.

Pačiose rinkimų išvakarėse paaiškėjo, kad laisvai balsuos Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), kuri turi 22 deputatus. taip pat “Santarvės centras (SC) su 29 deputatais ir susivienijimas “Už geresnę Latviją” (UGL), kuris turi Seime 8 parlamentarus.

Nepriklausomas deputatas Visvaldis Lacis pareiškė, kad neatiduos savo balso nei už vieną iškeltą kandidatą.

Ankstesnės pozicijos nepakeitė centro dešinysis susivienijimas “Vienybė”, kurio visi 33 deputatai patvirtino, kad remia V. Zatlerį. taip pat ir septyni nacionalinio susivienijimo parlamentarai. Tad ketvirtadienį V. Zatleriui kol kas yra užtikrinti 40 balsų.

ŽVS frakcijos vadovas Augustas Brigmanis trečiadienį neatsakė, kaip pasiskirstys balsai jo vadovaujamojoje frakcijoje, o ŽVS atstovė Iveta Grigulė pranešė BNS, kad A. Bėrzinį stabiliai remia 20 deputatų, ir tik du pirmajame balsavimo etape atiduos balsus už V. Zatlerį.

Pats A. Brigmanis sakė, jog ištesės savo pažadą ir balsuos už V. Zatlerį.

29 kairiojo “Santarvės centro” (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai gyventojai, trečiadienį atvirame frakcijos posėdyje nusprendė balsuoti laisvai. SC atstovai ketina balsuoti ir už dabartinį prezidentą V.Zatlerį ir už antrąjį pretendentą A. Bėrzinį. Dalis deputatų dar neapsisprendė.

Po V. Zatlerio kreipimosi į tautą, kuriame jis pranešė, kad inicijuoja Seimo paleidimą, Liaudies partijos (LP) deputatai atšaukė anksčiau pareikštą paramą dabartiniam Latvijos prezidentui. Anksčiau LP rėmė V. Zatlerio kandidatūrą, manydama, kad svarbu esant sunkiai ekonomikos padėčiai šalyje išsaugoti stabilumą ir nuspėjamumą.

Tačiau V. Zatlerio siūlymas paleisti Seimą smarkiai pakeitė situaciją, ir V. Zatleris jau neturi moralinės teisės reikalauti rinkimuose pasitikėti Seimu, kuriam jis pareiškė nepasitikėjimą, pažymi trys LP deputatai Edgaras Zalanas, Andris Škėlė ir Maris Kučinskis.

Tokios nuomonės laikosi ir Latvijos pirmosios partijos ir “Latvijos kelio” (LPP/LK) susivienijimo lyderis Ainaras Šleseris. Būtent dėl to, kad nebuvo panaikintas parlamentinis imunitetas šiam įtakingam politikui, laikomam vienu iš trijų šalies oligarchų, prezidentas šeštadienį inicijavo Seimo paleidimą.

Kiti susivienijimo “Už geresnę Latviją” nariai balsuos laisvai.

Iš viso į susivienijimą “Už geresnę Latviją” įeina aštuoni deputatai – trys iš LP, du iš LPP/LK, du iš Liepojos partijos, vienas iš judėjimo “Už geresnę Latviją”.

Kad kandidatas būtų išrinktas prezidentu, jis turi surinkti 51 balsą.

BFL

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, šeštadienį vakare tiesiogiai kreipdamasis į tautą, pareikalavo paleisti šalies parlamentą, kurio nariai iškėlė save virš įstatymo.

“Priėmiau sprendimą veikti radikaliai. Toks sprendimas šalies prezidento rinkimų išvakarėse yra sunkus man asmeniškai, taip pat sudėtingas konstituciškai. Aiškiai suvokiu, kad savo sprendimu galiu perbraukti galimybę būti perrinktas prezidentu. Bet aš daviau prezidento priesaiką skirti savo pastangas Latvijai. Mano pareiga – veikti ne savo, o valstybės labui”, – per televiziją ir radiją sakė V.Zatleris, kurio mandatas baigiasi liepos 7 dieną.
“Šiuo sprendimu noriu suteikti galimybę visiems žmonėms vieną kartą padėti tašką nedidelės žmonių grupės savavaliavimui. Vieną kartą padėti tašką tam, kad visas mūsų sunku darbu uždirbtas turtas yra ofšorinių firmų sąskaitose, padėti tašką tam, kad atskiri regionai mūsų šalyje turi išskirtines teises”, – sakė jis.

“Mums būtina padėti tašką tokiam požiūriui į mūsų žmones, į mūsų tautą, į mūsų valstybę”, – aiškino savo sprendimą prezidentas.

“Todėl noriu pasakyti jums, kad pasirašiau Latvijos prezidento dekretą dėl (parlamento) paleidimo ir pateikiau jį Konstituciniam teismui”, – sakė jis savo emocingame kreipimesi.

V.Zatlerio žingsnis yra beprecedentis, nes nuo 1918 metų, kai Latvija tapo nepriklausoma šalimi, nei vienas prezidentas dar nebuvo pasinaudojęs galia paleisti Seimą.

Pasak prezidento, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų.

Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo “Už geresnę Latviją” lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandėrius.

“Balsavimas Seime ketvirtadienį, deja, tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Tarp dviejų iš trijų valdžių, kuriomis remiasi mūsų valstybė”, – sakė V.Zatleris.

“Pagrindinis 10-ojo šaukimo Seimo uždavinys buvo atmesti tuos kaprizus ir fokusus, dėl kurių buvo pakirstas pasitikėjimas tarp visuomenės ir 9-ojo šaukimo Seimo. Išrauti tą blogio šaknį, kuri skiria valdžią ir visuomenę… Bet Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas.

“Deja, tai įvyko ne pirmą kartą. Dar 9-ojo šaukimo Seime teisių leidėjai nepatvirtino į postą teisėjo, kurio profesionalumo atitikimą buvo įvertinusi teisminė valdžia. Įstatymų leidėjai nepatvirtino į postą generalinio prokuroro, kurį iškėlė aukščiausias teisminės valdžios pareigūnas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ir šiame Seime jau buvo signalų, kad jis, deja, perėmė šias ydas”, – aiškino jis savo sprendimą.

A.Šleserio padėjėjas Girtas Dripė sakė, kad frakcijos “Už geresnę Latviją” lyderis V.Zatlerio istorinį sprendimą pakomentuos pirmadienį.

Prezidentas savo kalboje sakė, kad “paveldėta ir kitų ydų”.

“Mes matėme derėtuves dėl postų, aršią kovą dėl postų, užuot galvojus apie valstybę. Postai atiteko saviems, tai jau įprasta. Seimas ne kartą parodė, kad jis gina pirmiausia kurios nors siauros grupės ar konkretaus žmogaus interesus, o ne valstybės interesus. Ką daryti?, – sakė jis. – Deja, susidaro įspūdis, kad naujas Seimas patogiai jaučiasi politinių schemų, melo ir įstatymų nepaisymo atmosferoje. Deja, tai mato ir rinkėjai“.

“Mes taip pat matome, kad vyriausybė, kuri turėjo sugebėti priimti sprendimus dėl Latvijos ateities, dėl tų uždavinių kurie stiprintų Latviją ir keltų jos gerovę, daugiau klauso, ką kalba koks nors žmogus už Seimo ribų. Nors turi būti tokia situacija, kad vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, ir ji yra atsakinga Seimui. Mes galime matyti dar ir dar”, – sakė V.Zatleris.

Pažymėjęs, kad Latvija per “trejus metus stebėtinai įveikė ekonomikos krizę”, prezidentas pridūrė, kad ją įveikti padėjo sąžiningi žmonės.

“Kyla klausimas – vardan ko? Ar dėl to, kad padidėtų oligarchų pelnas, kad būtų leista grobti iš valstybės, ar dėl to, kad teisė būtų ne itin svarbus šūkis? Mes visi – ir jūs, ir aš, kaip šalies prezidentas, pernelyg atlaidžiai žiūrėjome į įvairių žmonių grupių interesų pasireiškimus”, – sakė jis.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką prezidento sprendimas turės sugrįžimui į tarptautines finansų rinkas ir Latvijos paskolų palūkanų programos užbaigimui, bet sakė manąs, jog svarbu nuosekliai dirbti, kad mažėtų oligarchų įtaka.

“Tai ir “Vienybės” vertybės, už kurias “Vienybė” balsavo ketvirtadienį Seimo posėdyje, paremdama teisėsaugos institucijų sprendimą padaryti kratą Ainaro Šleserio gyvenamojoje vietoje. Bet dabar, nepaisant politinės įtampos, būtina toliau stabilizuoti Latvijos ekonomiką ir kelti gyventojų gerovę”, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia irgi pareiškė abejonių, “ar šis emociškai žengtas žingsnis bus rezultatyvus visuomenei ir atneš pasitikėjimą valstybe?”.

“Emociniu požiūriu visuomenė patenkinta, bet ar tai racionalus sprendimas…”, – sakė S.Abuoltinia ir pridūrė, kad naujo Seimo rinkimai pareikalaus laiko, o šalies ekonominis stabilumas netvirtas.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė: centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimo “Santarvės centras” (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, lyderis Janis Urbanovičius kol kas atsisakė vertinti šį sprendimą, apsiribojęs pastaba, kad “šalyje prasidėjo naujas politinis ciklas, kuris bus kitoks nei tas, “kuris buvo “šiandien iki 21 valandos”.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) taip pat nepanoro komentuoti siūlymo paleisti Seimą.

Tuo tarpu Nacionalinio susivienijimo “Viskas Latvijai”-”Tėvynei ir laisvei” ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę” vadovas Einaras Cilinskis sakė, kad nesunku prognozuoti referendumo rezultatą.

“Koks gali būti balsavimas dėl Seimo, kuriuo pasitiki 10 proc. žmonių. Manau, tai rodiklis, dėl kurio nėra intrigos, – sakė jis.

Pagal Latvijos konstituciją tam, kad prezidento dekretas įsigaliotų ir būtų paskelbti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai, tokiam šalies vadovo žingsniui referendume, kuris turi būti sušauktas per du mėnesius, dar turi pritarti šalies piliečiai.

Latvijos rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras sakė, kad referendumas galėtų būti surengtas liepos 30 dieną.

Jei rinkėjai pritartų Seimo paleidimui, pirmalaikiai visuotiniai rinkimai turėtų būti surengti per du mėnesius.

Scanpix

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis mano, jog svarbu nuosekliai dirbti, kad mažėtų oligarchų įtaka, kovoti su korupcija ir stiprinti demokratiją, tai jis pareiškė agentūrai BNS, komentuodamas prezidento sprendimą siūlyti paleisti Seimą.

“Tai ir “Vienybės” vertybės, už kurias “Vienybė” balsavo ketvirtadienį Seimo posėdyje, paremdama teisėsaugos institucijų sprendimą padaryti kratą Ainaro Šleserio gyvenamojoje vietoje. Bet dabar, nepaisant politinės įtampos, būtina toliau stabilizuoti Latvijos ekonomiką ir kelti gyventojų gerovę”, – sakė jis.

Todėl premjeras pareiškė nuogąstavimų, kokią įtaką prezidento sprendimas turės Latvijos sugrįžimui į tarptautines finansų rinkas, tarptautinės paskolos ir Latvijos paskolų palūkanų programos užbaigimui.

“Būtina tikėtis, jog prezidentas, priimdamas šį sprendimą gerai apsvarstė galimybes, kad Latvijos ekonomikos stabilizavimas nesulėtėtų. Ir reikia tikėtis, kad prezidento sprendimas užtikrins politinės kultūros ir demokratijos stiprėjimą, taip pat ir tai, kad daugumą kitame Seime turės politinės partijos, remiančios nacionalines vertybes ir raginančios laikytis įstatymų”, – sakė V.Dombrovskis.

Kaip jau pranešta, prezidentas Valdis Zatleris savo kalboje šeštadienio vakarą, kurią tiesiogiai transliavo radijas ir televizija, pasiūlė paleisti Seimą remiantis konstitucijos 48 straipsniu.

Šią emocingą kalbą šalies vadovas pasakė praėjus dviem dienoms po ketvirtadienį įvykusio balsavimo Seime, kuriuo šalies kovos su korupcija biurui buvo neleista atlikti kratos įtakingo parlamentaro A.Šleserio, laikomo vienu iš trijų šalies oligarchų, namuose.

A.Šleseris šiuo metu yra atsidūręs vieno didžiausių per visą agentūros istoriją korupcijos tyrimų centre.

“Balsavimas Seime ketvirtadienį, deja, tapo tarsi sirena, įspėjančia apie rimtą konfliktą tarp įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios. Tarp dviejų iš trijų valdžių, kuriomis remiasi mūsų valstybė”, – sakė V.Zatleris.

“Pagrindinis 10-ojo šaukimo Seimo uždavinys buvo atmesti tuos kaprizus ir fokusus, dėl kurių buvo pakirstas pasitikėjimas tarp visuomenės ir 9-ojo šaukimo Seimo. Išrauti tą blogio šaknį, kuri skiria valdžią ir visuomenę… Bet Seimas parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą teisminės valdžios kompetencija”, – sakė prezidentas.

“Deja, tai įvyko ne pirmą kartą. Dar 9-ojo šaukimo Seime teisių leidėjai nepatvirtino į postą teisėjo, kurio profesionalumo atitikimą buvo įvertinusi teisminė valdžia. Įstatymų leidėjai nepatvirtino į postą generalinio prokuroro, kurį iškėlė aukščiausias teisminės valdžios pareigūnas – Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ir šiame Seime jau buvo signalų, kad jis, deja, perėmė šias ydas”, – aiškino jis savo sprendimą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleras pabrėžia, kad jo šalies prioritetas – bendradarbiauti su kitomis Šaurės šalimis, o ne su Rusija. Esą būtent tai ir padės Latvijai greičiau atsigauti po krizės.
Apie sunkmetį, dabartines Latvijos gyventojų nuotaikas ir pagaliau – apie rusiškus pinigus kalbamės su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte dabartines Latvijos gyventojų nuotaikas? Ar pastebite daugiau optimizmo, o gal nuotaikos vis dar tokios pat niūros kaip per krizę?

V.Z.: Krizė priverčia žmones perkainoti vertybes, pakeičia požiūrį į gyvenimą. Žinoma, krizė – bet kuriuo atveju sudėtingas laikotarpis, tačiau dabar tikrai matome pagerėjimą. Pirmiausia tai finansinių rodiklių gerėjimas. Pavyzdžiui, jau fiksuojamas nemenkas bendrojo vidaus produkto augimas: jei lyginsime pirmąjį šių metų ketvirtį su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, jis siekia 3,7 proc. Tokie skaičiai yra daug žadantys, o tai skatina gerėti ir gyventojų nuotaikas.

Pirmiausia tai pasakytina apie didėjantį gyventojų pasitikėjimą ekonomikos augimu – apklausos rodo, kad dabar jis daug didesnis nei pernai sausį.

Visi požymiai byloja ir apie tai, kad žmonės krizę įveikė ir kasdieniame savo gyvenime. Tai rodo pasikeitęs požiūris tiek į asmeninį gyvenimą, tiek į darbą, tiek į šalies ateitį, ir tas požiūris vis optimistiškesnis. Optimizmo daugėja ir tarp verslininkų, ir Latvijos vyriausybėje.

VEIDAS: Gal tai, kad Latvijoje pernai rudenį buvo perrinktas premjeras Valdis Dombrovskis, irgi rodo žmonių optimizmą?

V.Z.: Manau, kad balsuojama buvo už stabilumą ir nuspėjamumą. Didžiavausi savo tauta, kuri šiuo balsavimu pasakė, jog yra pasirengusi įveikti sunkumus ir nori, kad vyriausybė sakytų tiesą, sakytų, ką ir kaip daryti.

VEIDAS: O kiek nurodymų Latvijai duoda Tarptautinis valiutos fondas, iš kurio per krizę skolinotės nemažas sumas pinigų? Kaip žmonės vertina tai, kad šis fondas įsakinėja, ką ir kaip daryti?

V.Z.: TVF įtaka pirmaisiais mėnesiais ar pirmąjį krizės pusmetį buvo labai reikšminga. Ir labai gerai, kad ji tokia buvo, nes tai padėjo išvengti blaškymosi galvojant, ką dabar daryti. TVF padėjo priimti geriausius sprendimus.

Dabar, o ir praėjusiais metais, tai jau buvo ne nurodymai, o dialogas tarp vyriausybės ir TVF. Ir dialogas vyko ne apie tai, ką daryti, bet kaip daryti. Konkrečiai – kaip konsoliduoti biudžetą. TVF padėjo įvertinti, kokių pasekmių kiekvienas sprendimas turės ateityje. Šiuo atveju buvo labai pravartu išgirsti nuomonę iš šalies.

VEIDAS: Kaip apskritai vertinate Latvijos apsisprendimą skolintis iš TVF? Lietuva nusprendė to nedaryti. Kaip manote, kuri iš dviejų valstybių tuomet priėmė geresnį sprendimą?

V.Z.: Tai nesulyginami dalykai. Latvijos ir Lietuvos padėtis buvo visiškai kitokia, tai dvi skirtingos valstybės, net jei yra artimiausios kaimynės. Sprendimas priimtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai padėtis buvo labai sudėtinga ir pasiskolinti apskritai nebuvo iš ko – rinkoje net nebuvo skolinamų pinigų. Reikia pabrėžti, kad sprendimas skolintis iš TVF buvo labai skubus – užtrukome vos du mėnesius, kol galutinai apsisprendėme skolintis. Tuo metu situacija labai greitai keitėsi. Jau po trijų keturių mėnesių ji buvo visiškai kitokia. Taigi Latvija pasielgė taip, kaip jai buvo būtina elgtis 2008 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.

Vertinti galima nebent rezultatus, o ne patį sprendimą. O rezultatai yra geri, juo labiau kad pasinaudojome tik puse mums suteiktos paskolos.

VEIDAS: Kokia šiuo metu yra Latvijos pozicija dėl dalyvavimo statant naują atominę elektrinę Lietuvoje? Ar nusigręšite nuo mūsų, ar vis dėlto remsite šį projektą?

V.Z.: Latvija yra labai patikima ir sąžininga partnerė. Ir jei prieš penkerius metus Trakuose mes pasakėme, kad remsime šį Visagino elektrinės projektą, vadinasi, mes jį remiame ir šiandien, remsime ir ateityje. Mes pasirengę jame dalyvauti, jei projektas taps realybe. Tačiau čia jau labai daug kas priklauso nuo Lietuvos.

VEIDAS: Ko Lietuva nepadaro arba ką galėtų padaryti geriau, kad Jums nekiltų abejonių dėl to, jog projektas vis dėlto bus įgyvendintas?

V.Z.: Tiesiog nepasiduoti. Tuo viskas pasakyta.

VEIDAS: O kokia yra Latvijos pozicija dėl Trečiosios dujų paketo direktyvos, numatančios infrastruktūros atskyrimą nuo žaliavų tiekėjų? Regis, Jūsų šalis į tai žiūri gana atsargiai?

V.Z.: Tai vėlgi klausimas apie patikimumą. Šiuo atveju – apie pasitikėjimo vertą narystę ES. Jei esame šalys narės, privalome įgyvendinti ES direktyvas. Jei kalbame apie “Latvijos dujų” privatizaciją, mes irgi vadovausimės ES nuostatomis, nes, kaip ir jūs, esame Bendrijos narė.

VEIDAS: Dar vienas kiekvienam lietuviui šiuo metu rūpintis klausimas – dujų kaina. Teigiama, kad Latvija ir Estija Rusijos “Gazpromui” už rusiškas dujas moka 15 proc. mažiau nei Lietuva. Kokie yra tikrieji skaičiai ir ar galutinis Latvijos vartotojas išties moka mažiau nei vartotojas Lietuvoje?

V.Z.: Pirmiausia reikia pripažinti, kad tai verslas. Taigi tai verslo sutartys, ir pagal jose numatytas kainas kompanijos perka dujas. Kitas dalykas – vartotojai, kuriems kainas nustato valstybiniai reguliuotojai. Ir čia kiekvienoje Baltijos šalyje esama skirtumų. Be to, kainos svyravimas dar priklauso ir nuo naftos kainų pokyčio.

Jei vis dėlto norite tiesaus atsakymo, tai kaina, kuri mokama privačiai dujas tiekiančiai bendrovei, Latvijoje šiemet iš tiesų sumažėjo 15 proc.

VEIDAS: Domina dar užsienio investicijos Latvijoje. Lietuvoje nusistovėjusi nuomonė, kad Latvijoje didžiąją užsienio investicijų dalį sudaro rusiški pinigai. Kokią dalį jie iš tiesų sudaro?

V.Z.: Tai mitas. Pagrindinė Latvijos eksporto partnerė yra Lietuva. Pagrindinė importo partnerė – irgi Lietuva. Tuo tarpu Lietuvai tiek importo, tiek eksporto požiūriu svarbiausia yra kaip tik Rusija. Tai savotiškas paradoksas.

Jei žiūrėtume į tiesiogines užsienio investicijas, mums svarbiausios šalys yra Estija, Švedija, Norvegija, Danija ir Vokietija. Rusijos šiame penketuke net nėra.

Visame mūsų regione prekyba su Rusija sudaro 9–11 proc. Visa kita – prekybiniai santykiai su ES šalimis.

VEIDAS: O kaipgi nekilnojamojo turto burbulas? Argi Latvijoje jį pūtė ne rusiškas kapitalas?

V.Z.: Priešingai, tai buvo iš Šiaurės šalių mus pasiekusios lėšos, nes tuo metu būtent šios šalys siūlė pigių kreditų linijas. Taigi kartais ne skaičiuojame, o darome emocijomis pagrįstas išvadas.

VEIDAS: O ar dairotės partnerių tolėliau, tarkime, sparčiai augančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ar Indija?

V.Z.: Mes dairomės visomis kryptimis, tačiau noriu pabrėžti, kad santykiai su Lietuva ir kitomis Šiaurės šalimis mums prioritetas. Šis bendradarbiavimas mums labiausiai pasitarnaus kuriant ir tobulinant naujus produktus.

VEIDAS: Įdomu, ar vis dar galime Lietuvą ir Latviją vadinti sesėmis, kaip ir prieš 20 metų?

V.Z.: Manau, kad tuomet buvo kita situacija. Dabar esame artimiausios kaimynės, ir tai niekuomet nepasikeis. Tiesiog pasikeitė aplinkybės. Bet jei mus staiga ištiktų kokia nelaimė, visi įsitikintume, kokie esame vieningi ir kaip vieni už kitus stojame mūru.

VEIDAS: Ar matote kokių nors pokyčių šios Jūsų sesės – Lietuvos užsienio politikoje? Kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūrį į Baltarusiją?

V.Z.: Nesiimsiu vertinti kitos šalies užsienio politikos.

VEIDAS: Tuomet paklausime kitaip. Kokia, Jūsų manymu, tinkamiausia Lietuvos ir Latvijos pozicija Baltarusijos atžvilgiu?

V.Z.: Po rinkimų padėtis toje šalyje yra nepatenkinama, labai nuvilianti. Manau, kad svarbiausia – laikytis tokios pačios pozicijos, kokia yra bendra visai ES. Tik taip mes galime tikėtis efekto.