Sostinės parodų meniu: nuo žilagalvių peizažų iki mezginių su elektronika.

„Dirbtuvė Trakuose didelė ir šviesi. Pro langą matau žaliai nudažytą medinį namą, simpatišką lapuočių peizažą. Dažnai per dangaus mėlynę praplaukia romantiški didžiuliai oro balionai, praskrenda žuvėdros. Tylu čia, galiu ramiai tapyti“, – konstatuoja 92 metų tapybos patriarchas Augustinas Savickas, kviesdamas į savo naujų paveikslų parodą šeimos galerijoje Vilniuje. Ir tai, dievaži, turėtų įkvėpti tvirtybės jo jaunesniems kolegoms.
Kad ir Valdui Antanui Gurskiui, kurio 75-mečiui skirta apžvalginė paroda šią savaitę atidaroma Radvilų rūmuose. Bus eksponuojami aliejine tapybos technika sukurti peizažai, portretai, natiurmortai ir figūrinės kompozicijos. Šis dailininkas vadinamas molbertinės tapybos meistru. Peizažuose atsiskleidžia jo intuicija. Vilniaus senamiestį jis matė spalvingą, tapė jį ekspresyviais potėpiais. Bet labiausiai V.Gurskis mėgsta tapyti gamtoje. „Mane veikia medžiai, jų besikartojantys ritmai, išraiškinga belapių šakų kančia. Juose randu poeziją“, – sako parodos autorius.

Meilė ir partizanai

Kitą savaitę tuose pačiuose Radvilų rūmuose bus atiduota pagarbos duoklė 81-erių sulaukusiam Juozui Gecevičiui. Pradėjęs menininko karjerą nuo vazų lipdymo, vėliau J.Gecevičius neatsispyrė akvarelei. Išbandė ir sausą akvarelę: popierius, lengvas teptuko brūkštelėjimas, laukimas, po to vėl atsargus prisilietimas prie jau išdžiūvusio sluoksnio… Trisdešimt penkerius metus dailininkas mokė vaikus Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, o jaunystėje Suvalkijos miškuose spėjo ir Šarūno rinktinės partizanų ryšininku pabūti.
Apie tai užsimenu ketindama pristatyti Pamėnkalnio galerijoje rodomą Kęstučio Grigaliūno instaliaciją „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“, skiriamą generolo Stasio Raštikio šeimos tragedijai ir kitų represuotųjų atminimui. Tai – iš archyvų surinktų Lietuvos karininkų šeimų nuotraukų prieš nelaimes rinkinys. Po kiekviena surašyti patirtų represijų faktai. Kaip ir gyvenime, karininkų artimieji atskirti: ant priešingose pusėse esančių sienų eksponuojamos jų moterų ir vaikų portretų grupės. Menininkas nesirengia tapti kaltintoju, tik siekia peržiūrėti užslopintas skausmingas patirtis ir pabandyti suprasti sunkiai suvokiamus likimus.

Jaunimas ragina pabusti

„Pabuskit – pasaulis pasikeitė!“ – šaukia Estijos dailės akademijos Tekstilės dizaino katedros studentai. Jų darbuose, eksponuojamuose galerijoje „Artifex“, įprastos tekstilės technikos (mezgimas, siuvinėjimas ir kt.) naudojamos šiuolaikiniame kontekste, kai kur netgi prijungiant elektroniką.
Dvidešimtmetė fotografė Ekvilina Milaševičiūtė savo darbus, kuriuos vadina dienoraščiu, eksponuoja neįprastoje viešojoje erdvėje – siaurame perėjime, vedančiame į senamiesčio kiemą. „Šis projektas – savotiškas eksperimentas, kaip visuomenė reaguos į viešoje erdvėje esančius meno kūrinius“, – tvirtina galerijos „Actus magnus“ direktorė Jolita Zykutė. Tačiau pasitaiko ir nepasiteisinusių eksperimentų, todėl negarantuojame, kas fotomenininkės nuotraukos sostinės užkaboryje ilgai kabės.
„Lietuvos aido“ galerijoje kitą savaitę į personalinę parodą kviečia jauna dailininkė Eglė Karpavičiūtė. Savitai pertapydama Gerhardo Richterio ir Luco Tuymanso kūrinius, ji perima šiems menininkams būdingus potėpius ir taip atskleidžia jų individualaus stiliaus konstravimo mechanizmus. Menininkė tapybą traktuoja kaip vieną seniausių ir archajiškiausių meno formų, kuri sunaikina vaizdą jį užkonservuodama.

Dešimt lapkričio pradžios parodų Vilniuje
Nuo spalio 25 d. Savicko paveikslų galerijoje – naujausia Augustino Savicko tapyba
Nuo spalio 25 d. Tolerancijos centre – „Jie atėjo tam, kad pasiliktų. Lenkijos žydai“
Nuo spalio 25 d. tekstilės galerijoje „Artifex“ – Estijos dailės akademijos Tekstilės dizaino katedros studentų paroda „Pabuskit – pasaulis pasikeitė!“
Nuo spalio 26 d. Teatro, muzikos ir kino muziejuje – „Spalvos ir šokio paviliota“. Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės 120-osioms gimimo metinėms
Nuo spalio 26 d. pėsčiųjų arkoje prie galerijos „Actus Magnus“ – Ekvilinos Milaševičiūtės fotografijos „Prisilietimas“
Nuo spalio 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje – „Nuo kalvystės iki auksakalystės. 1960–1990 m. metalo plastika LDM rinkiniuose“
Nuo lapkričio 4 d. Radvilų rūmuose – Valdo A.Gurskio tapybos apžvalga „Bėgančio laiko šviesa“
Nuo lapkričio 4 d. Pamėnkalnio galerijoje – Kęstučio Grigaliūno instaliacija „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą…“
Nuo lapkričio 8 d. „Lietuvos aido“ galerijoje – Eglės Karpavičiūtės tapyba „Iliuzinė realybė“
Nuo lapkričio 11 d. Radvilų rūmuose – Juozo Gecevičiaus akvarelė ir keramika „Žemiško grožio daina“

Trakuose įsikūrusiame restorane „Apvalaus stalo klubas“ penktadienį pirmą kartą Lietuvoje surengta akloji vakarienė, kurios dalyviai patiekalus ir gėrimus ragavo užrištomis akimis.

Laikinas regos ribojimas aklosios vakarienės metu tiesiog išlaisvina skonio, klausos ir lytėjimo pojūčius, kurių dėka sodriau patiriamas tikrasis maisto gardumas, vyno charakteris bei derinių subtilumas. Tačiau, anot „Apvalaus stalo klubo“ įkūrėjos ir puoselėtojos Rasos Šnaiderienės, akloji vakarienė dovanoja daug naujų potyrių ne tik kulinarijos, bet ir bendravimo srityje.

„Vynas ir maistas būna daug gardesni, kai jų vertinimais dalinamės su bendraminčiais. Lygiai taip pat aklojoje vakarienėje patiriami pojūčiai tampa daug vertingesni, juos išgyvenant drauge su kitais. Bendravimas užrištomis akimis, nematant nei pašnekovo akių, nei jo kūno kalbos – ypatinga patirtis, širdyje atgaivinanti žmogiškos bendrystės patyrimo džiaugsmą. Vakarienės pradžioje užklumpantį vienišumo jausmą, stengiasi išblaškyti komunikabiliausieji. Bendrystės jausena tą akimirką kuriama kiek neįprasta forma: be regos pagalbos pajaučiant šalia esančio žmogaus būseną, atsispindinčią jo kalboje, balso tembre ir skleidžiamuose impulsuose. Tai išties ypatingai išgyvenama bendrystės patirtis“, – įspūdžiais dalinasi R. Šnaiderienė.

Neįprastų pojūčių kelionėje vakarienės dalyvius lydėjo vieno garsiausių pasaulyje Ispanijos gėrimų gamintojų šeimos Torres someljė Anna Manchon Monserrat. Laikinai apakintiems svečiams ji ne tik nupasakojo kur padėti įrankiai, lėkštės ir taurės, aktyviai bendravo su žmonėmis, klausinėjo kaip jie jaučiasi, delikačiai įtraukdavo į diskusiją apie ragaujamų patiekalų ir vynų savybes, tuo kurdama intrigą.

Aklosios vakarienės aperityvui patiekti trijų sūriu bei alyvų aliejaus ir kapotų bazilikų padažu pagardinti morkų ir salierų putėsiai kartu su restorane šviežiai iškeptos duonos asorti. Pirmąją aklosios vakarienės intriga tapo kreminė langustų sriuba – retas svečias galėjo atspėti, ko ragauja. Po jos sekė karštas patiekalas – restorano kokybės ženklu laikomas ant grotelių keptos stirnų nugarinės kepsnys. Desertui patiektas grietinėlės kiaušinio kremas su bazilikais, padengtas traškia karamelės plutele – tai ispaniškas gardėsis „Crema Catalana“. Jo gamybos pagal senas ispanų kulinarijos tradicijas „Apvalaus stalo klubo“ virtuvės šefę Indrę Medeliauskaitę Barselonoje išmokė Torres šeimos šefas Sergi Millet.

„Aklosios vakarienės įspūdžius pirmą kartą patyriau svečiuodamasi pas Torres šeimą Ispanijoje. Tai paliko tokį gilų įspūdi, kad iš karto pasižadėjau šiuo svetingumo atradimu pasidalyti su Lietuvos žmonėmis. Todėl netrukus su pagrindiniais „Apvalaus stalo klubo“ komandos nariais nuvykome į Barseloną, kur jie sėkmingai išmoko aptarnavimo meno subtilybių bei aklųjų vakarienių organizavimo tradicijų.

Šį vakarą svečiai susipažino su abiem mūsų mokytojomis – someljė Ana ir Marta, kurios, drauge su „Apvalaus stalo klubo“ komanda pravesdamos vakarą, padrąsino mus pačius tęsti šią gražią tradiciją ir džiuginti ja Lietuvos žmones. Matydami svečių laimingas akis, priimdami padėkas ir aukštus įvertinimus, savo svečiams nuo šiol siūlysime galimybę rengti privačias akląsias vakarienes „Apvalaus stalo klube“, – teigė R. Šnaiderienė.

Rugsėjo 2-8 d. Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje prasideda Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos atlaidai dar vadinami „Trakinės“ atlaidų vardu.

Daugiau nei šešis šimtus metų Trakinės atlaidai yra seniausiai, o kartu ir iškiliausi Švč. Mergelės Marijos kulto Lietuvoje iškilmės, menantys taip pat ir didžiojo Lietuvos valdovo Vytautu Didžiojo vardą. 1409 m. gegužės 24 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas fundacine privilegija įsteigė Trakų parapijos bažnyčia. Nuo to laiko Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo viena svarbiausių Marijos šventovių Lietuvoje.

Trakų klebonas kun. Jonas Varaneckas sako, kad kasmetiniai Trakinių atlaidai rengiami su intencija paraginti žmones atverti trijų dieviškųjų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės, duris. „Šias dorybes įgysime tik gyvendami bendrystėje su Dievu ir Švč. Dievo Motina bei jausdami ryšį vieni su kitais. Ta proga kviečiame žmones įsilieti į bendruomenės gyvenimą, giliau suvokti mūsų protus pranokstantį tikėjimo slėpinį ir Dievo Motinos žvilgsniui atsiliepti savo malda”, – teigė Trakų klebonas.

Marijos kultas Trakuose nuo pat bažnyčios įkūrimo buvo itin stiprus. Istoriniai dokumentai liudija, kaip minios žmonių plūsta melstis per Marijos paveikslo karūnavimą. Dievo Motinos paveikslas ypač ėmė garsėti XVI amžiuje. Manoma, kad šį stebuklingą paveikslą Vytautui Didžiajam krikšto proga dovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425). Yra žinoma, kad paveikslą gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai.

Malonėmis ir stebuklais garsėjantis Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo ir yra nuolat gausiai lankomas maldininkų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Trakų šventovė buvo bene labiausiai lankoma piligrimų. Nei carinės, nei sovietinės okupacijos metai neišdildė Trakų Švč. Mergelės Marijos šlovės – švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Trakuose niekada nebuvo uždaryta. Po Nepriklausomybės atgavimo šis kadaise visos Lietuvos Didžios Kunigaikštystės dvasinis centras vėl atgyja ir žadina bendrapiliečių sielas.

Trakų šventovė ir jos žymieji Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos Globėjos atlaidai yra ne tik dvasinis įvykis Lietuvos katalikų kalendoriuje. Trakinės atlaidai mena Lietuvos valdovų pastangas vesti Lietuvą krikščioniškųjų dorybių ir Dievo pažinimo keliu, o kartu ir kviečia Lietuvos piliečius atrasti Dievą kaip savo gyvenimo centrą.

Atlaidų programa:

RUGSĖJO 3 D. (šeštadienis)

Lentvario parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

19.00 val. Mišparai (lotynų k.)
(Meldžiasi kun. J. Minderis, gieda VU Schola Cantorum Vilnensis)

RUGSĖJO 4 D. (sekmadienis)

Pagrindinė atlaidų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
(Celebruos Jo Em. Kard. A. J. Bačkis)

11.00 val. „Spalvotųjų šypsenų šventė Trakinių atlaiduose“
(Prie Trakų bažnyčios)

12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)
(Celebruos Jo Em. Kard. A. J. Bačkis)

13.00 val. „Spalvotųjų šypsenų šventė“ (tęsinys)
(Prie Trakų bažnyčios)

RUGSĖJO 5 D. (pirmadienis)

Grigiškių parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 6 D. (antradienis)

Vaidotų parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 7 D. (trečiadienis)

Senųjų Trakų parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)
(Celebruos Vysk. J. Matulaitis)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 8 D. (ketvirtadienis)

Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė. Atlaidų pabaiga.

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
(Celebruos Vysk. A. Poniškaitis)

11.00 val. Akatistas Švč. M. Marijai (lietuvių k.)
(Giedos Aušros Vartų choralistai)

12.00 val. šv. Mišios
(Celebruos Vysk. A. Poniškaitis)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. Baigiamosios Iškilmingosios šv. Mišios (Missa Solemnis)
(Gieda VU Schola Cantorum Vilnensis ir Schola Cantorum Kaunensis)

KITOS PAMALDOS atlaidų metu

Švč. M. Marijos valandų malda — prieš rytines šv. Mišias.
Švč. M. Marijos litanija bei malda į Trakų Dievo Motiną — po rytinių šv. Mišių.
Rožinio malda — prieš vakarines šv. Mišias.

"Vorutos" archyvas

2011 m. birželio 11–12 d. Trakų istorijos muziejus jau tryliktąjį kartą pakvies į kasmetę Viduramžių šventę, kurios metu vyks įspūdingos pilies šturmo bei kitos viduramžių miesto gyvenimo inscenizacijos, bus demonstruojami senoviniai miestiečių kostiumai, triūs senųjų amatų meistrai.

„Kasmet ieškome vis naujų viduramžių gyvenimo pristatymo būdų, – sako Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Inscenizacijos padeda geriau pajusti viduramžių dvasią, gilina istorijos žinias, skatina domėtis istorija.“

Anot B. Balčytienės, šiemet renginyje dalyvaus apie 90 istorijos rekonstrukcijos klubų narių iš Lietuvos ir Lenkijos, bene 30 amatininkų. Prie Lietuvos senųjų amatų puoselėtojų prisidės ir du meistrai – juvelyras bei odininkas – iš Latvijos.

Senųjų amatų entuziastai susirinkusiems parodys ir papasakos, kaip viduramžių gyventojai lipdė ant stovylų, degė raugo keramiką, žiedė puodus, rišo bučius ir varžas, apdirbo odas, drožė, gamino žvakes, muilą, juvelyrinius dirbinius, stiklo karoliukus ir vitražus, kaldino ginklus. Klubo „Mysteria Mundi“ nariai mokys siuvimo, siuvinėjimo, juostų pynimo, tinklelio mezgimo ir rišimo subtilybių

Įdomias programas šventės svečiams parengė Kauno istorijos klubas kartu su senovinių šokių ir kultūros klubu „Mysteria Mundi“, karybos klubai: Olštyno pilies, Nidzicos komtūrijos, „Excalibur“, „Viduramžių pasiuntinių“ riterių brolijos, lankininkų klubas „Strėlė“, gyvosios istorijos klubai „Hospitalierių ordinas“ ir „Utgardas“.

Šiais metais pirmą kartą šventėje dalyvaus senosios muzikos ansamblis „Festinamus“, jis pristatys jaunatvišką viduramžių muzikos interpretaciją. Į renginio dalyvių gretas taip pat įsilies folkroko grupė „Pievos“. Naujas pasirodymas laukia ir mažųjų renginio lankytojų. Be kasmečio Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklio „Trys paršiukai“, jie taip pat išvys lėlių teatro „Avilys“ spektaklį „Pančas ir Džudė“.

Renginio svečiai galės išbandyti senovinius stalo žaidimus ar specialias riterių rungtis, dalyvauti šaudymo iš arkbalistos, arbaletų ir lankų varžybose. Mažųjų lankytojų laukia lipdymo iš molio ir piešimo konkursai.

Tradiciniais viduramžių valgiais vaišins Vilniaus puodžių cechas. Dainomis ir šokiais svečius linksmins viduramžių muzikos ansamblis „Cornucopia“ iš Baltarusijos, senovinio šokio studija „Viduramžių pasiuntiniai“, roko grupė „Thundertale – Perkūno sakmė“. Šeštadienio vakarą šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ užburs magišku ugnies šou „Ugnies sutartinė“.

Trakų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejumi Lenkijoje, š. m. spalio 4 d. atidarys parodą “Žalgirio mūšio laikmečio monetos”, kurioje – per 1500 eksponatų, datuojamų XIII–XV a. Paroda, vykstanti jubiliejiniais Žalgirio mūšio metais, pristatoma kaip metinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos renginys.

“Pirmą kartą visuomenei pristatysime tokią didelę ir vertingą monetų kolekciją, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Lankytojai pamatys Lietuvoje dar neeksponuotą unikalų XIII–XIV a. lietuviškų sidabrinių lydinių Ešerinės lobį.”

Anot V. Poviliūno, ekspozicijoje bus rodomos Lenkijos valdovų monetos, tarp jų ir vienos seniausių – Kazimiero Didžiojo pusgrašis bei karalienės Jadvygos denarai. Lankytojai galės susipažinti su LDK sidabro monetėlėmis, prūsų, Lietuvos, Rusios, Naugarduko, Kijevo sidabriniais lydiniais, grivinomis ir totoriškais somais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo 17 denarų lobį, 1956 m. rastą Trakų salos pilyje.

Didelę parodos dalį sudaro Kryžiuočių ordino monetos, kaldintos Torūnės, Elblongo, Gdansko, Malborko kalyklose, ir keturių XIV–XV a. lobių – Sušo, Domkovo, Dorotovo bei Penenžno –šilingai. Parodos lankytojai išvys ir daugelio kitų Europos valstybių monetas, tarp jų vertingiausias – aukso florinų lobis, rastas Lenkijoje, Zaleve. Atskirai eksponuojamos monetos, kurias Žalgirio mūšio laukuose paliko ten lankęsi piligrimai.

Be monetų, parodoje bus eksponuojami medaliai, medalionai bei skirtingoms Žalgirio mūšio metinėms sukurtos plaketės.

Šių metų birželį paroda buvo pristatyta Olštyno muziejuje. Eksponatus parodai paskolino Varšuvos nacionalinis, Torūnės apskrities, Bydgoščiaus apskrities Leono Vyčolkovskio, Chožuvo muziejai, Malborko pilis-muziejus ir kolekcininkas Stasys Žukauskas.

Projektas-paroda “Žalgirio mūšio laikmečio monetos” vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

“Trakų ir Olštyno muziejų projektas – vienas sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių kultūros srityje, – sako Ieva Junevičienė, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos atstovė ryšiams su visuomene. – Minint Žalgirio mūšio jubiliejų, pagrindinė projekto idėja aktuali abiem šalims.”

I. Junevičienės teigimu, kultūros projektai kol kas sudaro labai nedidelę dalį visų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų. Smulkiesiems bendradarbiavimo projektams gali būti skiriama ES parama nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Nuo 2008 m. 31 d. atvirojo kvietimo projektui skirta apie 52 mln. eurų ERPF paramos siekiant spręsti Lietuvos ir Lenkijos teritorijų problemas bei prisidėti prie viso regiono plėtros.

Trakų istorijos muziejus jau 13 metų bendradarbiauja su Varmijos ir Mozūrų muziejumi Olštyne. Tarp kitų muziejaus bendradarbių Lenkijoje – Bialystoko Palenkės istorijos muziejus, Brodnicos muziejus ir Malborko pilis-muziejus.

Oficialus parodos atidarymas – š. m. spalio 4 d. 16 val.

KAM archyvas

Birželio 12-13 d. Trakų pusiasalio pilyje vyks trečiasis tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti. Šiais metais dėl šio kalavijo susikaus riteriai iš Lietuvos, Baltarusijos, Italijos, ir Ukrainos klubų. Šis tarptautinis viduramžių riterių turnyras yra kasmetinės Trakų viduramžių šventės dalis, kurią tradiciškai rengia Trakų istorijos muziejus.

XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Trakuose vyksiantis turnyras – puiki proga lietuviams ir užsienio svečiams parodyti senąsias Lietuvos karybos tradicijas, pristatyti viduramžių Lietuvos kariuomenę.

Renginio metu vyks riterių kovos pogrupiuose, iš kurių kiekvieno į pusfinalį pateks po du riterius. Riterių kovų rezultatus – taškus, paprastai skaičiuoja keturi arenos kampuose esantys teisėjai. Jeigu priešininkas pataiko kitam žemiau juosmens, į kojas arba rankas – jis pelno vieną tašką. Pataikius į korpusą aukščiau juosmens arba galvą – pelnomi du taškai. Riteriai kaunasi dvirankiais kalavijais, po minutę. Kovą laimi daugiausia taškų surinkęs kovotojas.

Stipriausieji trečiojo viduramžių turnyro kovotojai susikaus renginio finale, birželio 13 d., sekmadienį. Riterių kovų nugalėtojas bus iškilmingai apdovanotas specialiu Lietuvos kariuomenės vado prizu – kalaviju. Jį nukaldino vieni garsiausių Lietuvos ginklakalių – mažeikiškiai kalviai Algirdas, Martynas ir Mindaugas Stankai. Antrosios ir trečiosios vietų laimėtojai bus apdovanoti tų pačių kalvių kaldintais koviniu peiliu ir durklu.

„Visi iš įvairių šalių į turnyrą atvykę riteriai simboliškai atstovauja tiems patiems XIII – XIV amžiams. Šiame turnyre dalyvauja ir elitinę XIV a. kario ginkluotę ir ekipuotę dėvintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Remiame šio turnyro organizatorių idėją apie viduramžių karo meno puoselėjimą, nes tikime, kad viduramžių Lietuvos kariuomenė buvo to meto karybos avangarde, o valstybė – viena stipriausių žemyne”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.

Pirmąją šventės dieną svečiai galės stebėti ne tik asmenines riterių kovas, bet ir masines kautynes – riterių penketukų turnyrą. Turnyro metu taip pat bus galima pamatyti įprastą viduramžių laikų gyvenimą – bus įrengta viduramžiška karinė stovykla, kurioje riteriai ilsėsis ir ruošis kovoms, stovykloje bus gaminamas viduramžiškas valgis, tvarkomi ginklai. Šventės metu vyks viduramžių šokių ir muzikos grupių pasirodymai, įvairūs žaidimai. Mažieji riterių turnyro stebėtojai galės dalyvauti lipdymo iš molio ir piešimo konkursuose „Vytautas ir Žalgirio mūšis”.

Antrąją dieną, prieš finalines riterių turnyro kovas, bus pademonstruotos pagonių kovų su kryžiuočiais (kryžiaus karų) scenos. Renginio pabaigoje visiems į turnyrą susirinkusiesiems koncertuos roko grupė „Thundertale – Perkūno sakmė”.

Lietuvos kariuomenės vado prizas – kalavijas – Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomo XIII amžiaus Desiukiškių kalavijo, rasto 1986 m. Raudonėje, Jurbarko rajone, atitikmuo. Ginklas yra pusantros rankos ilgio, pagamintas iš sluoksniuoto plieno, rankena – medinė, dengta oda, buoželė inkrustuota pagal XIV a. lietuvišką ornamentiką. Kalavijo svoris – 1,4 kg, ilgis – 105 cm, makštys – medinės iš dviejų dalių, dengtos versta oda, kabinamos skeltu diržu ant juosmens.