R. Dačkaus nuotr.

Taip, kaip gyveno iki šiol, prancūzai gyventi nebegalės. Ne tik dėl to, kad valdžios atstovai be atvangos kartoja karo su terorizmu terminą ir ragina būti budriais.

Aušra Matulevičiūtė

Specialiai „Veidui“ iš Paryžiaus

Šis pirmadienis kitoks, nes kol kas prancūzai tik tyla gali išreikšti visus juos apėmusius jausmus: skausmą, pyktį, nerimą, bejėgiškumą ir, svarbiausia – drąsą. Burtis lapkričio 13-osios dramos vietose vis dar draudžiama, tačiau žmonės plūsta į Respublikos aikštę, simboliškiausią vietą šiomis dienomis visame Paryžiuje. Gėlių ir žvakių laukai plyti ir prie Bataclano koncertų salės, ir tose gatvėse, kur buvo šaudyta į praeivius bei sėdinčius kavinėse. Atėjusieji palieka tai, kas kiekvienam tokią akimirką atrodo simboliška – laiškus, poemas, knygas, lozungus. Žodžiai paprasti, gilūs, bebaimiai ( „Velnias pavydi Paryžiui“)… Į gedulo vietas atvykstama bet kuriuo paros metu, iš viso pasaulio. Su atžalomis atėję tėvai kaip išmanydami joms aiškina, ką jaučia patys, ką šiuo dramatišku momentu išgyvena jų šalis. Juk vaikai turės joje augti ir kurti ateitį! Būta ir panikos momentų, nes neišvengiamai sklando gandai apie gresiančias naujas atakas. Didžiausiu tokių gandų generatoriumi vadinami socialiniai tinklai.

Šiandien buvo pirmoji darbo diena po kraupių įvykių penktadienio vakarą. Nuo 6 val. ryto Paryžiaus ir jo priemiesčių greitkeliuose bei gatvėse driekėsi automobilių spūstys. Kaip ir spėta, žmonės pabūgo važiuoti viešuoju transportu.

Daugelyje darboviečių administracija rinkosi kur kas anksčiau, kad apsitartų dėl neįprasto šios dienos plano. Spręsta, kaip sutikti darbuotojus, ar kviestis psichologus, kaip pasiruošti vidudienio tylos minutei… Visoje Prancūzijoje šiandien buvo vilkimi juodi  gedulo drabužiai.

Į alinantį darbą kibusi ir šalies valdžia. Saugumas šimtamyliais batais lekia iš Paryžiaus į Briuselį, beveik visais atvejais per Siriją, aiškindamiesi, kas organizavo penktadienio išpuolius, kas jiems skyrė lėšų, iš kur buvo gauti ginklai, kur pagaminti sprogmenys.

Sekmadienį prancūzai darsyk buvo šokiruoti: žiniasklaida parodė teroro vykdytojų veidus. Dar baisiau: paaiškėjo, kad vienas iš žudikų S. Abdeslamas teisėsaugininkams tiesiog iš panosės pabėgęs į Belgiją… Nustatytas išpuolių iniciatorius, belgijos pilietis A. Abaaoud’as, per pora metų Sirijoje tapęs vienu iš aktyviausių ir žiauriausių teroristinės „Islamo valstybės“ (kitaip – teroristinės grupuotės „Daesh“) narių. Iki šiol identifikuoti penki iš septynių penktadienį siautėjusių teroristų. Trys esantys Prancūzijos piliečiai. Tai išgirdę prancūzai baisiausiai piktinasi. Pasak jų, šie asmenys gal ir turi šalies pilietybę, tačiau savo veiksmais įrodė vien neapykantą Prancūzijai! Atsakingieji už šalies saugumą skubinasi pasitaisyti: jau 6-iems asmenims bus atimta Prancūzijos pilietybė, 34 bus ekspatrijuoti. Terorizmo specialistas A. Rodieras pranešė, jog ką tik atliktos 168 kratos įtariamųjų ryšiais su terorizmu namuose, 23 asmenys uždaryti apklausai, konfiskuotas 31 ginklas. Ir visa tai per vieną naktį!

Prancūzams kyla klausimas: kodėl anksčiau nebuvo dirbama tokiu pajėgumu? Pasak teisėsaugininkų, problema ta, kad per pora pastarųjų metų atsirado labai daug stebimų asmenų. Trūksta lėšų. Net skyrus didesnį finansavimą, reikėtų maždaug 2-3 metų, kad būtų dirbama produktyviau. Vis dėlto, nuo liepos mėnesio sustabdyti 5 teroristiniai pasikėsinimai. Dabar dirbti efektyviau neva leidžia šalyje paskelbta ypatingoji padėtis, truksianti 12 dienų. (Jei prireiktų, ją pratęsti būtų galima tik nubalsavus naują įstatymą.) Ypatingosios padėties metu gali būti įvesta komendanto valanda, iš šalies išsiųsti nepageidaujami asmenys, uždrausta lankytis viešosiose vietose, konfiskuojami ginklai, kontroliuojama žiniasklaida. Visa tai padeda sėkmingiau valdyti kritines situacijas ir pagerina prieinamumą prie tiesioginių šaltinių, susijusių su teroristine veikla.

Paprastai, savo laisves itin saugantiems ir ginantiems prancūzams šįkart beveik nėra pasirinkimo. Jei nori būti apsaugoti, jie privalės kurį laiką taikytis prie ypatingosios padėties rėžimo. Mat naujų teroro aktų grėsmė čia pat ir bet kur. Ministras pirmininkas M. Valls‘as perspėjo, kad teks dar ilgai gyventi karo atmosferoje.

Karo žingsnius teroristų užimtose vietovėse šiandien seka visi šalies gyventojai. Vakar Prancūzijos armija per antskrydžius numetė 20 bombų Raqqa‘oje („Islamo valstybės“ sostinėje) ir sunaikino ginklų sandėlį bei teroristų mokymų bazę. Prancūzija jau 14 mėnesių vykdo karinę intervenciją Sirijoje ir Irake, tačiau toks intensyvumas yra išskirtinis.

Dalis karo veiksmų specialistų įsitikinę, jog būtini ne tik bombardavimai iš oro, bet ir armija karo teritorijoje. Kiti perspėja, jog teroristus pulti jų žemėje, būtų labai pavojinga. Ir dėl kaimyninių musulmoniškų kraštų, ir todėl, kad nėra tiksliai žinoma, koks „Islamo valstybės“ armijos dydis. Oficialiais CIA duomenimis, pastarąją turėtų sudaryti apie 30 000 karių. Tačiau prieš metus sklidęs gandas apie septynis kartus didesnę armiją… Pasak karo strategų, koks skaičius bebūtų, kariai – teroristai labai smarkiai skiriasi nuo tokių, kokie yra prancūzai ar amerikiečiai. Teroristai turi vienintelį tikslą – žudyti! Samprotaujama, kad net likvidavus „Islamo valstybės“ armiją, karas dar nebūtų laimėtas, kadangi teroristinė grupuotė Daesh – pati organizuočiausia ir greičiausiai atsinaujinanti iš visų pasaulyje egzistuojančių… Politologai, labiau linkę pafilosofuoti, sako, kad Daesh – tėra tik nusikaltėliai ir kad nereikia jiems suteikti per daug garbės tai, kas šiandien vyksta, vadinant karu.

Nuo kruvinojo penktadienio kalbama, jog prieš terorizmą turi mobilizuotis visa Prancūzijos visuomenė. Kaip? Būti budri, nepanikuoti, neužsisklęsti… Būti supratinga, nes saugumas kainuos papildomus pinigus kiekvienam šalies gyventojui.

Išsigandusi, tačiau įsipareigojimų šįkart nevengianti liaudis, diskutuoja, ar nebūtų naudinga atkurti privalomą, bent 6 mėnesius truksiančią, karinę tarnybą? Šiandienos jaunimui būtų galimybė ne tik išmokti apginti savo šalį, bet ir iš dalies įprasminti savo egzistenciją.

Visai suprantama, jei sukrėtimui bei gedulingoms nuotaikoms atslūgus, prancūzų visuomenėje prasimuš ir kitokie jausmai. Juolab, kad prieš akis laukia įtemptos dienos, savaitės. Kai gyvenama „kare“, ne tik žmogiškąsias vertybes ginančiai armijai reikia strategijos…

BFL

Rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą, paaiškėjo ketvirtadienį per teismo posėdį.

Prokuroras Mindaugas Dūdas teisme paskelbė, kad šie duomenys buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių kontrolės metu. Jis Lietuvos apeliacinio teismo prašė palikti galioti balandžio 21 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą vėl skirti suėmimą 22 metų merginai.

Pati E. Kusaitė teismui aiškino, kad į Maskvą būtų vykusi tik duoti parodymų čečėnų Aišos ir Apti Magmadovų byloje ir tik gavusi prokurorų leidimą.

Merginos artimųjų tvirtinimu, E. Kusaitė kalbėjo apie kelionę į Maskvą, tačiau ji buvo atkalbėta nuo tokio žingsnio, nes esą Maskvoje ji būtų suimta ir tardoma.

“Sieksiu duoti teisingus parodymus Lietuvos teismuose, sieksiu, kad Magmadovai būtų paleisti, nes šios bylos sufabrikuotos”, – kalbėjo posėdyje E. Kusaitė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį viešame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl jai skirto suėmimo ir savo nutartį skelbs kitą antradienį. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl E. Kusaitei skirto suėmimo pagrįstumo bus galutinė ir neskundžiama.

Prieš prasidedant teismo posėdžiui valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda paprašė teismo nagrinėti skundą uždarame teismo posėdyje.

Prokuroras savo prašymą motyvavo tuo, kad E. Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs nutartį nagrinėti klaipėdietės bylą uždaruose teismo posėdžiuose.

Kaltinamoji prieštaravo šiam prašymui.

”Aš noriu, kad teismas būtų viešas. Noriu, kad visuomenei būtų suteikta viešumo, noriu, kad visuomenė stebėtų procesą”, – sakė E. Kusaitė.

Teisėjas Albinas Bielskis paskelbė, kad Apeliaciniame teisme nėra tiriami įrodymai, čia sprendžiama, ar pati griežčiausia kardomoji priemonė E. Kusaitei paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl posėdis bus viešas.

Į teismą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus atveža suimtoji skundėsi, kad jai šalta kalėjimo kameroje.

”Aš niekuo nesu nusikaltusi, prašau mane paleisti, nutrauksiu ryšį su visu pasauliu, sėdėsiu namų arešte namuose”, – prašė E. Kusaitė.

Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė daryti jokio poveikio liudytojams, tai yra suimtiems šios moters vaikams Aišai ir Apti. Pasak E. Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai rūpėjusi draugės sveikata.

Tuo tarpu M. Dūda tvirtino, kad su T. Magmadova E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti, tačiau ji įpareigota nebendrauti su liudytojams ir per kitus asmenis.

Pasak M. Dūdos, E. Kusaitė pateikė duomenis apie proceso eigą, domėjosi apie suimtų čečėnų poziciją, siuntė ir perdavė bylos dokumentus. Prokuroras teigė, kad šių veiksmų negali kitaip vertinti, kaip trukdymo procesui.

Suimtoji paaiškino, kad dokumentus ir pareiškimus siuntė ne T. Magmadovai, o Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai.

M. Dūda kaip trukdymą procesui ir poveikį liudytojai įvardijo ir kaltinamosios elgesį apklausiant liudytoją Eleną Koševają. Pasak prokuroro, E. Kusaitė teismo salėje išplūdo ją necenzūriniais žodžiais.

E. Kusaitė teigė, kad buvo labai pasipiktinusi šios liudytojos parodymais, nes būtent ši moteris ją suvedė su saugumiečiais.

Mergina dar kartą pareiškė, kad jai tardant buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, kurie pakeitė jos elgesį.

Mergina buvo suimta balandžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo salėje, motyvuojant, kad nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo teismo procesui.

Kol kas E. Kusaitė suimta trims mėnesiams, apygardos teismui panaikinus prieš tai buvusias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijoje.

E. Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų rugpjūčio, kada teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.

Savo sprendimą vėl suimti E. Kusaitę teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad esama kardomąja priemone nebus galima pasiekti netrukdomo bylos nagrinėjimo, kaltinamosios dalyvavimo procese ir užkardyti naujų nusikaltimų.

Klaipėdietė savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E. Kusaitė rengėsi susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje.