Rimi

Prekybos tinklai „Rimi“ ir „Iki“ gali susijungti. Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“, valdanti mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“, domisi galimybe įsigyti Lietuvos įmonę „Palink“, kuriai priklauso „Iki“. Šią informaciją, kurią praėjusią savaitę paskelbė „Verslo žinios“, patvirtino „ICA Gruppen“. Švedijos mažmeninės prekybos grupės atstovų teigimu, kol kas nėra pasiekta jokių susitarimų, nėra garantijų ir kad sandoris įvyks. „ICA Gruppen“ priklauso per 1,3 tūkst. parduotuvių, 260 jų – Baltijos šalyse, 50 – Lietuvoje.

BFL

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) taryba šeštadienį pritarė jungimuisi su viena didžiausių opozicinių partijų – Darbo partija.

Socialliberalai aptarė partijų jungimosi proceso eigą, reorganizavimo sąlygas, partijų teritorinių skyrių susijungimo tvarką, priėmė deklaraciją “Dėl politinių jėgų – Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Darbo partijos – konsolidavimo”, pranešė NS atstovė spaudai Ina Karablikova.

“Laikas konsoliduoti politines jėgas, nes tas susmulkėjimas leidžia vešėti populistinėms partijoms, mulkinančioms žmones. Tik stiprios partijos šiandien gali spręsti valstybinio lygio uždavinius, ugdyti politinę klasę, o ne atsitiktinius vienos kadencijos politikus”, – per tarybos posėdį sakė vieną atstovą Seime turinčios NS pirmininkas Artūras Paulauskas.

Socialliberalų tarybos posėdyje dalyvavęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys teigė tikįs, kad šis žingsnis atneš politinių dividendų, džiaugėsi sklandžia derybų eiga.

Pagal Naujosios sąjungos įstatus, partijos reorganizavimo klausimus sprendžia suvažiavimas, jis vyks birželio 18 dieną. Tuomet ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl socialliberalų prisijungimo prie “darbiečių”.

Tokį sprendimą Darbo partijos taryba yra priėmusi balandžio 17-ąją.

Prisijungus socialliberalams bus išlaikytas Darbo partijos pavadinimas, A. Paulauskui bus siūlomas Darbo partijos vicepirmininko, prezidiumo ir tarybos nario postas bei vieta partijos kandidatų į Seimą dešimtuke.

“Darbiečiai” šiuo metu Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Moldova gali tapti Rumunijos dalimi per artimiausius 25 metus, ir Rumunijos bei Europos Sąjungos siena eis Dniestro upe, pareiškė antradienį Rumunijos prezidentas Traianas Basescu (Trajanas Besesku) interviu laikraščiui “Romania Libera”, pranešama tinklalapyje lenta.ru.

Anot Rumunijos lyderio, toks įvykių posūkis paskatintų Ukrainos demokratizavimą ir Kijevo siekį įstoti į Europos Sąjungą.

T.Basescu pabrėžė, jog jo šalis niekada nepasirašys sutarties dėl sienos su Moldova, nes toks pasirašymas reikštų “Molotovo ir Ribbentropo pakto įteisinimą”.

Rumunijos prezidentas sakė nepasitikįs Maskva, nes Rusija tebelaiko savo karines pajėgas Padniestrėje bei pratęsė Karinio jūrų laivyno bazės Sevastopolyje nuomą iki 2042 metų. Beje, ir Rusija lygiai taip pat nepasitiki Bukareštu, pažymėjo jis.

Anot T.Basescu, rusų karių išvedimas iš Padniestrės būtų tam tikras “testas”, kurį Maskva privalo atlikti.

Nuo 1918 metų Moldova priklausė Rumunijai, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.

Šią rumuniškai kalbančią šalį su Rusija ir dabar sieja glaudūs kultūriniai ryšiai. Moldovos visuomenė pasidalijusi į dvi priešiškas stovyklas: viena jų, daugiausia jaunesni žmonės, nori glaudesnių santykių su ES ir kaimynine Rumunija, tuo tarpu vyresnio amžiaus piliečiai tebejaučia nostalgiją sovietinei praeičiai.