Gegužės 6 d., praėjus 1 mėnesiui po lietuviško startuolio sukurtos programėlės “Rotten WiFi” paleidimo, dalinamės sukaupta informacija, kur ir koks yra geriausias interneto ryšys visame pasaulyje.

Kol kas iOS platformai skirta programėlė leidžia įvertinti bevielio ir 3G ryšio techninį greitį viešosiose erdvėse bei suteikia galimybę vartotojams išreikšti savo (ne)pasitenkimo lygį bei nuomonę apie gaunamą paslaugą, taip pat matyti jau įvertintas vietas.

Pirmajį geriausių bevielio interneto ryšio matavimų dvidešimtuką besąlygiškai užėmė Lietuvos viešos ir privačios erdvės, parodančios, kad Lietuva pagal interneto greitį ir kokybę yra pavyzdys visam pasauliui.

Programėlės “Rotten WiFi” didžiausias išmatuotas parsisiuntimo (download) greitis privačioje erdvėje, siekęs 83,4 Mbps, buvo užfiksuotas Kaune, o išsiuntimo (upload) greičio rekordas – 82,9 Mbps, nustatytas Vilniuje. Programėlės naudotojai parsisiuntimo greitį įvertinimo 9 balais iš 10, kas parodo, kad vartotojai tikisi ir norėtų dar spartesnio interneto ryšio ir dar nėra 100 proc. patenkinti.

Viešosiose erdvėse interneto greitis Lietuvoje visa galva lenkė kitas pasaulio šalis. Greičiausias WiFi buvo užregistruotas Startup Hihgway inkubatoriuje Vilniuje, kur atsisiuntimo greitis siekė 72,6 Mbps, o išsiuntimo – 69,5 Mbps. Nedaug atsiliko VDU Centriniai rūmai Kaune, su 63,3 Mbps atsisiuntimo greičiu. Antroje vietoje pagal išsiuntimo spartą liko verslo centras “Alfa” Vilniuje – 68,7 Mbps. Šių vietų bevielio ryšio kokybę testavę vartotojais įvertino jas atitinkamai 9 ir 8  balais iš 10, naudojant KPR – Klientų pasitenkinimo rodiklio (eng. NPS – Net Promoter Score) metodą.

Per visą laikotarpį bevielio interneto ryšys ištestuotas ir 6 Lietuvos viešbučiuose.
Didžiausias WiFi greitis buvo užfiksuotas “Novotel Vilnius Centre” – 14,1 Mbps atsisiuntimo greitis ir 21,1 Mbps išsiuntimo greitis, o interneto vartotojai šį viešbutį įvertino 7 balais iš 10.

Su “Rotten WiFi” programėle jau išmatuota apie 60 000 vietų 127 pasaulio šalyse. Daugiausiai vartotojų yra JAV – 12 proc., nedaug atsilieka Filipinai – apie 10 proc., bei Lietuva su 8,5 proc. naudotojų.

Rotten WiFi Android versija ir tinklapis startuos 2014 m. gegužės pabaigoje.

Rotten WiFi programėlę galima atsisiųsti čia. (https://itunes.apple.com/lt/app/rotten-wifi/id848931103?mt=8.)

Vis daugiau pasaulio bankų plečia veiklą interneto socialiniuose tinkluose ir ši tendencija kasmet vis stiprėja – skaitmeninėje erdvėje bankai pristato naujas paslaugas, taiko lojalumo programas, aptarnauja vartotojus.

Inovatyvūs bankai žengia dar toliau – vartotojus vilioja pramogomis ir žaidimais ar net siūlo atsiskaityti virtualiomis valiutomis.
Pasaulinis audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklas KPMG pristatė naujausią apžvalgą „Social Banker v2.0“ , kurioje apžvelgiamos naujausios bankų plėtros interneto socialiniuose tinkluose tendencijos.
Apžvalgos autoriai pastebi, kad sparčiai besikeičianti verslo aplinka verčia bankus ieškoti naujų pardavimų, bendravimo su klientais kanalų. Todėl populiarėjant interneto socialiniams tinklams, vis daugiau bankų ieško galimybių „Facebook“, „Twitter“ ir kituose vartotojų pamėgtuose socialiniuose tinkluose, o plintant išmaniesiems įrenginiams – pristato aplikacijas, skaitmenines klientų aptarnavimo platformas.
Pasak „KPMG Baltics“ “ Įmonių finansų skyriaus vadovo Dariaus Klimašausko, ši pasaulinė tendencija akivaizdi ir Lietuvoje.
„Optimizuodami veiklą Lietuvos bankai mažina klientų aptarnavimo skyrių skaičių ir vis daugiau paslaugų teikia internete. Jau dabar bankai gali pasigirti įspūdingais rodikliais – Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šalies bankai turi daugiau nei 3,7 mln. internetinės bankininkystės vartotojų. Todėl skaitmeninė erdvė ir ypač interneto socialiniai tinklai tampa vis svarbesniu kanalu bankams reputacijai kurti ir stiprinti, pritraukti naujus ir išlaikyti esamus klientus, pristatyti naujas finansines paslaugas ar aptarnauti klientus.
Pasak D. Klimašausko, pagrindiniai Lietuvos bankai jau dabar yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose – pavyzdžiui, aktyviai bendrauja su klientais ir reklamuoja paslaugas populiariausiame šalyje „Facebook“ tinkle, pristato naujienas „YouTube“, kuria mobiliąsias programėles išmaniųjų prietaisų naudotojams.
Naujausia KPMG tendencijų apžvalga  „Social Banker v2.0“ parodė, kad bankai skaitmeninėje erdvėje randa vis naujų būdų pasiekti vartotojus ir tikėtina, kad netolimoje ateityje nemažai šių naujovių pritaikys ir Lietuvos bankai.
„Social Banker v2.0“ autoriai pateikia svarbiausias bankų veiklos interneto socialiniuose tinkluose tendencijas.
Stiprinti santykius su vartotojais, kurti pasitikėjimą
Interneto socialiniai tinklai bankams gali būti efektyvus įrankis reputacijai kurti ir ugdyti vartotojų pasitikėjimą. Socialiniai tinklai atveria bankams galimybes ne tik pristatyti naujas paslaugas ar rinkodaros akcijas, bet ir išsakyti savo požiūrį į visuomenei rūpimus klausimus apie bankų sektorių, finansų rinkas, perteikti banko vertybes. Interneto socialiniai tinklai suteikia daug galimybių dialogui su klientais – bankas gali skatinti diskusijas su vartotojais, atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus ir perteikti savo požiūrį svarbiais socialiniais klausimais. Atvirumas ir noras bendrauti internete stiprina vartotojų pasitikėjimą banku, didina jo reputaciją visuomenėje.
Banko paslaugos – „Facebook‘e“
Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, gali būti ne tik įrankis informuoti klientus ar stiprinti reputaciją, tačiau ir vieta, kurioje bankas gali teikti savo tiesiogines paslaugas. Paradoksalu, inovatyviausius sprendimus siūlo ne Vakarų, o Afrikos bankai. KPMG tyrime detalizuojamas „GTBank“ pavyzdys – šis bankas dalį paslaugų teikia būtent socialiniuose tinkluose – pavyzdžiui, banko „Facebook“ profilyje galima atsidaryti banko sąskaitą, atlikti pinigų pervedimo transakciją, sumokėti už paslaugas ir panašiai. Bankas skiria didelį dėmesį jaunimo segmentui  ir mobiliajai bankininkystei. „GTBank“ inovacijos sulaukė didelio klientų dėmesio – 2013 metų pradžioje banko „Facebook“ profilio gerbėjų skaičius perkopė 1 mln. ribą.
Banko vadovo balsas socialiniame tinkle
Asmeninis banko vadovo „Facebook“ ar „Twitter“ profilis ar tinklaraštis taip pat yra veiksmingas įrankis stiprinti banko reputaciją. Asmeninė bankininko erdvė internete suteikia „veidą“ ir pačiam bankui, kuris dažnai vartotojo akyse yra suvokiamas, kaip tik „šalta“ verslo struktūra. „Social Banker v2.0“ pateikiama sėkmingų pavyzdžių, kaip įmonės vadovai savo asmeniniame socialinio tinklo profilyje perteikia ne tik bankui žinias banko klientams, svarbiomis su banko veikla susijusioms interesų grupėms ar banko darbuotojams.
Crowdsourcing‘as – vidinei banko kultūrai formuoti
Crowdsourcing (minios paslauga) – populiarėjantis reiškinys versle, kai paslaugoms ar produktams kurti, tobulinti, idėjoms generuoti užsakovas pasitelkia ne konkrečią įmonę ar specialistą, bet prašo interneto bendruomenės pagalbos. Šis įrankis yra patogus, nes leidžia pritraukti daug ir įvairių idėjų, tačiau komplikuotas, nes valdyti  crowdsourcing‘ą yra sudėtinga, o rezultatas gali būti nenuspėjamas.
Tačiau KPMG specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai bankai šį įrankį gali pasitelkti banko vidinei kultūrai formuoti. Siekdami būti atviresni, bankai privalo labiau atsiverti ir priimti idėjas, kurias siūlo visuomenė. Jau dabar keletas globalių pasaulio bankų internete yra sukūrę bendravimo platformas, kuriose siūlo vartotojams siūlyti idėjas, kokie turėtų būti banko strateginiai uždaviniai, kaip gerinti klientų aptarnavimą, kokias socialines iniciatyvas bankas turėtų plėtoti.
Virtualios valiutos – galimybė ar grėsmė?
Pasaulyje vis labiau plinta įvairios virtualios valiutos, daugėja galimybių atsiskaityti jomis internete. Pavyzdžiui, populiariausia virtualia valiuta bitkoinais legaliai galima atsiskaityti daugiau tūkstantyje įvairių elektroninių parduotuvių ir šis skaičius vis didėja. Savo virtualia valiuta leidžia atsiskaityti ir „Facebook“ („Facebook“ kreditai), o inovatyvius virtualius atsiskaitymo būdus pristato vis daugiau bendrovių. Bankams virtualios valiutos yra ir galimybė, ir nemaža rizika. Virtualios valiutos yra paremtos vartotojų pasitikėjimu, o šios rinkos reguliavimas yra minimalus. Kol kas bankai atsargiai stebi virtualių valiutų bumą, nes pavojų yra nemažai – pradedant saugumo iššūkiais ir baigiant besiformuojančiais šių valiutų kainų burbulais.
Daugiau žaidimų ir pramogų!
Bankai susiduria su iššūkiu, kai finansinėmis paslaugomis reikia sudominti jaunesnius (20-30 metų) vartotojus, kuriems tradiciniai banko pasiūlymai dažnai būna neįdomūs. Skaitmeninėje erdvėje populiarėja vadinamoji gamification strategija, kai informacija, produktai ir paslaugos pristatomos žaidžiant virtualius žaidimus ir bendraujant su draugais interneto socialiniuose tinkluose.

Prieš dešimt metų pradėta rašyti lietuviškoji „Vikipedija“. Iš pradžių ji buvo laikoma menkaverčiu informacijos šaltiniu, tačiau ilgainiui jo reputacija pagerėjo ir dabar bent moksleiviams ji tinkama.

Atviro turinio internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ angliška versija atsirado 2001 m. sausio 15 d. Lietuviai kurti tokį projektą suskubo ne iš karto – pamatai lietuviškajai „Vikipedijai“ padėti daugiau nei po dvejų metų, 2003 m. vasario 20 d. Tiesa, lietuviška enciklopedijos versija buvo pirmoji enciklopedijos versija baltų kalbomis: latviškoji „Vikipedija“ pradėta kurti 2003 m. vasarą, latgališkoji – 2005 m. gruodį, o žemaitiškos enciklopedijos idėja faktiškai realizuota 2006 m. pavasarį.
Tačiau lietuviška atviro turinio enciklopedijos versija įsibėgėjo ne iš karto: iki 2003 m. spalio buvo parengta vos 20 publikacijų, o iki metų pabaigos – 38-ios. Daugiausiai publikacijų per vieną mėnesį buvo parengta 2008 m. spalio mėnesį – net 5609-ios. O šiuo metų lietuviškoje „Vikipedijoje“ yra beveik 157 tūkst. publikacijų (“Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” 2014 m., kai ji bus bus baigta, turėtų būti 130 tūkst. straipsnių).
Interneto vartotojų triūsą kuriant lietuviškąją „Vikipediją“ įvertino ir jos įkūrėjas Jimmy Walesas. Praėjusių metų gegužės pabaigoje progreso konferencijoje „Login 2012“ pranešimą skaitęs J.Walesas teigė, kad lietuviška enciklopedijos versija, atsižvelgiant į lietuviškai kalbančių žmonių skaičių pasaulyje, išaugo į gana solidų publikacijų skaičiumi projektą. Jo manymu, daugiau nei tūkstantį tekstų pasiekusią nacionalinę „Vikipediją“ galima laikyti perspektyviu projektu, nes tai lūžio taškas, kai susiformuoja bendruomenė, pajėgi augti ir auginti projektą.

Pildo dažniausiai entuziastai
Nors skaičiuojama, kad lietuviškoji enciklopedija turi apie 66 tūkst. registruotų vartotojų, aktyvių – bent kartą per mėnesį redagavusių „Vikipediją“ – yra apie 500. Administratorių teisės suteiktos 24 vartotojams, tačiau aktyvių, remiantis pačios „Vikipedijos“ pateikiama statistika, vos dešimt.
“Iš tiesų „Vikipedija“ yra entuziastingų redaktorių darbas. Jai galima pritaikyti tokią pačią taisyklę, kaip ir internetui apskritai: 90 proc. yra tie, kurie tik vartoja, 9 proc. papildo kartkartėmis, o likęs vienas procentas sukuria didžiąją dalį turinio“, – teigia buvęs „Vikipedijos“ dalyvis Rytis Savickis.
Vienas „Vikipedijos“ entuziastų Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis šiai enciklopedijai pradėjo rašyti prieš ketverius metus, per kuriuos publikavo daugiau nei septynis šimtus straipsnių. Šia enciklopedija po jos įkūrėjo pranešimo konferencijoje Londone susidomėjęs pašnekovas teigia dabar per savaitę parašantis po penkis šešis straipsnius. „Man tai tiesiog geras būdas atsipalaiduoti po darbo, kartu nuveikiant kažką intelektualaus. Be to, smagu, kai kas nors pagiria už parengtas publikacijas“, – teigia tris „Vikipedijos“ ordinus turintis D.Numgaudis.
Tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje „Vikipedija“ mėgstama atviro kodo turinio informacijos idėjos entuziastų. J.Walesas, pristatydamas „Vikipediją“ Lietuvoje, pabrėžė, kad teisė į informaciją yra fundamentali žmogaus teisė ir ji visiems turėtų būti nemokama.
„Kai kalbama apie informaciją, nuosavybinis kelias yra akligatvis, nes didėja atskirtis – turtingieji tampa dar turtingesni, o neturtingieji vis labiau skursta, nes turintys pinigų nusiperka informaciją, kurią kuria visas pasaulis. „Vikipedija“ šiame kontekste yra tarsi lygių galimybių šauklys. Tai nereiškia, kad kažką atimame iš vieno ir atiduodame kitam, – tiesiog dalijamės tuo, kas yra bendra“, – teigia judėjimo „Atviras kodas Lietuvai“ prezidentas Mykolas Okulič-Kazarinas.
Buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas Aurimas Radkevičius tikina, kad atviro kodo turinio platformų, tokių kaip „Vikipedija“ ar socialinis tinklas „Facebook“, laukia gera ateitis, nes XXI a. pradžios technologijos suteikia galimybių vis lengviau sujungti ir įgalinti skirtingus žmones iš viso pasaulio, kuriuos vienija bendras interesas.
„Į šį procesą stengiausi įtraukti ir studentus, nes darbas su „Vikipedija“ man pasirodė naudingas tiek profesinių kompetencijų, tiek technologinių įgūdžių, tiek socialinių kompetencijų ugdymo požiūriu“, – pasakoja A.Radkevičius.
Kita vertus, nors kol kas „Vikipedijos“ pildymas yra neatlygintinas, savanoriškas entuziastų darbas, M.Okulič-Kazarinas mano, kad publikacijos atviro kodo enciklopedijoje galėtų būti vienas iš viešųjų ryšių įrankių, o jų autoriams mokamas atlygis. Pavyzdžiui, savivaldybių, muziejų ar įmonių darbuotojai galėtų būti įpareigoti pildyti informaciją apie atstovaujamą instituciją.

Iki 2013-ųjų už 173 mln. Lt visą Lietuvą apraizgys tūkstančiai km šviesolaidinių kabelinių linijų. Tai – itin spartus internetas kaimui. Deja, milijonai po žeme užkasti, o kiek kaimų gyventojų realiai naudosis internetu – visiškai neaišku.

Daugėliškiuose, apie pusketvirto šimto gyventojų turinčiame kaime Kauno rajone, dar  neseniai visas kaimas aptarinėjo didžiausią naujieną: už europinius milijonus į kaimą atvedamas itin spartus internetas. Žmonės smalsiai stebėjo, kaip atvažiavusi technika kasė, klojo kalbelius, lygino.
Viena Daugėliškio gyventojų pensininkė Kristina Žotkevičiūtė nutarė, kad laikas ir jai pradėti naudotis internetu. Apie tokią galimybę, sužinojęs, kad kaime jau paklotos plačiajuosčio interneto kabelinės linijos, jai užsiminė Vilniuje gyvenantis sūnus.
Moteris nemanė, kad gali kilti kokių nors problemų – juk žaibiškos spartos interneto kabelis paklotas palei kelią tik už pusantro šimto metrų nuo jos namo Daugėliškio vienkemyje. Gyventoja kreipėsi į telekomunikacijų bendrovę TEO LT.
Tačiau netrukus jai teko gerokai nusivilti: TEO įvesti internetą atsisakė. Nors visai šalia namų paklotas milijoninės vertės projekto kabelis, gyventojai pasiūlyta už dešimt tūkstančių litų įsivesti telefono ryšio linijomis teikiamą xDSL interneto liniją.
Skamba absurdiškai? Bet būtent taip Lietuvoje įgyvendinami europinės paramos projektai.

Ar internetus bus, lems operatoriai

Susisiekimo ministerijos, projektą įgyvendinančios per įkurtą viešąją įstaigą „Plačiajuostis internetas“, idėja graži: atvesti iki Lietuvos kaimo itin spartų internetą, kad juo galėtų naudotis net 98 proc. kaimiškų vietovių gyventojų. Tam net pavyko gauti ES paramą: projektui RAIN-2 skirta apie 147,1 mln. Lt europinių lėšų, dar beveik 26 mln. Lt skirti iš valstybės biudžeto.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.