2013 Vasario 14

Kiekybe lietuviškoji “Vikipedija” aplenkė popierinę enciklopediją, o kokybe?

veidas.lt


Prieš dešimt metų pradėta rašyti lietuviškoji „Vikipedija“. Iš pradžių ji buvo laikoma menkaverčiu informacijos šaltiniu, tačiau ilgainiui jo reputacija pagerėjo ir dabar bent moksleiviams ji tinkama.

Atviro turinio internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ angliška versija atsirado 2001 m. sausio 15 d. Lietuviai kurti tokį projektą suskubo ne iš karto – pamatai lietuviškajai „Vikipedijai“ padėti daugiau nei po dvejų metų, 2003 m. vasario 20 d. Tiesa, lietuviška enciklopedijos versija buvo pirmoji enciklopedijos versija baltų kalbomis: latviškoji „Vikipedija“ pradėta kurti 2003 m. vasarą, latgališkoji – 2005 m. gruodį, o žemaitiškos enciklopedijos idėja faktiškai realizuota 2006 m. pavasarį.
Tačiau lietuviška atviro turinio enciklopedijos versija įsibėgėjo ne iš karto: iki 2003 m. spalio buvo parengta vos 20 publikacijų, o iki metų pabaigos – 38-ios. Daugiausiai publikacijų per vieną mėnesį buvo parengta 2008 m. spalio mėnesį – net 5609-ios. O šiuo metų lietuviškoje „Vikipedijoje“ yra beveik 157 tūkst. publikacijų (“Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” 2014 m., kai ji bus bus baigta, turėtų būti 130 tūkst. straipsnių).
Interneto vartotojų triūsą kuriant lietuviškąją „Vikipediją“ įvertino ir jos įkūrėjas Jimmy Walesas. Praėjusių metų gegužės pabaigoje progreso konferencijoje „Login 2012“ pranešimą skaitęs J.Walesas teigė, kad lietuviška enciklopedijos versija, atsižvelgiant į lietuviškai kalbančių žmonių skaičių pasaulyje, išaugo į gana solidų publikacijų skaičiumi projektą. Jo manymu, daugiau nei tūkstantį tekstų pasiekusią nacionalinę „Vikipediją“ galima laikyti perspektyviu projektu, nes tai lūžio taškas, kai susiformuoja bendruomenė, pajėgi augti ir auginti projektą.

Pildo dažniausiai entuziastai
Nors skaičiuojama, kad lietuviškoji enciklopedija turi apie 66 tūkst. registruotų vartotojų, aktyvių – bent kartą per mėnesį redagavusių „Vikipediją“ – yra apie 500. Administratorių teisės suteiktos 24 vartotojams, tačiau aktyvių, remiantis pačios „Vikipedijos“ pateikiama statistika, vos dešimt.
“Iš tiesų „Vikipedija“ yra entuziastingų redaktorių darbas. Jai galima pritaikyti tokią pačią taisyklę, kaip ir internetui apskritai: 90 proc. yra tie, kurie tik vartoja, 9 proc. papildo kartkartėmis, o likęs vienas procentas sukuria didžiąją dalį turinio“, – teigia buvęs „Vikipedijos“ dalyvis Rytis Savickis.
Vienas „Vikipedijos“ entuziastų Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis šiai enciklopedijai pradėjo rašyti prieš ketverius metus, per kuriuos publikavo daugiau nei septynis šimtus straipsnių. Šia enciklopedija po jos įkūrėjo pranešimo konferencijoje Londone susidomėjęs pašnekovas teigia dabar per savaitę parašantis po penkis šešis straipsnius. „Man tai tiesiog geras būdas atsipalaiduoti po darbo, kartu nuveikiant kažką intelektualaus. Be to, smagu, kai kas nors pagiria už parengtas publikacijas“, – teigia tris „Vikipedijos“ ordinus turintis D.Numgaudis.
Tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje „Vikipedija“ mėgstama atviro kodo turinio informacijos idėjos entuziastų. J.Walesas, pristatydamas „Vikipediją“ Lietuvoje, pabrėžė, kad teisė į informaciją yra fundamentali žmogaus teisė ir ji visiems turėtų būti nemokama.
„Kai kalbama apie informaciją, nuosavybinis kelias yra akligatvis, nes didėja atskirtis – turtingieji tampa dar turtingesni, o neturtingieji vis labiau skursta, nes turintys pinigų nusiperka informaciją, kurią kuria visas pasaulis. „Vikipedija“ šiame kontekste yra tarsi lygių galimybių šauklys. Tai nereiškia, kad kažką atimame iš vieno ir atiduodame kitam, – tiesiog dalijamės tuo, kas yra bendra“, – teigia judėjimo „Atviras kodas Lietuvai“ prezidentas Mykolas Okulič-Kazarinas.
Buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas Aurimas Radkevičius tikina, kad atviro kodo turinio platformų, tokių kaip „Vikipedija“ ar socialinis tinklas „Facebook“, laukia gera ateitis, nes XXI a. pradžios technologijos suteikia galimybių vis lengviau sujungti ir įgalinti skirtingus žmones iš viso pasaulio, kuriuos vienija bendras interesas.
„Į šį procesą stengiausi įtraukti ir studentus, nes darbas su „Vikipedija“ man pasirodė naudingas tiek profesinių kompetencijų, tiek technologinių įgūdžių, tiek socialinių kompetencijų ugdymo požiūriu“, – pasakoja A.Radkevičius.
Kita vertus, nors kol kas „Vikipedijos“ pildymas yra neatlygintinas, savanoriškas entuziastų darbas, M.Okulič-Kazarinas mano, kad publikacijos atviro kodo enciklopedijoje galėtų būti vienas iš viešųjų ryšių įrankių, o jų autoriams mokamas atlygis. Pavyzdžiui, savivaldybių, muziejų ar įmonių darbuotojai galėtų būti įpareigoti pildyti informaciją apie atstovaujamą instituciją.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. pagarba Jums pagarba Jums rašo:

    Ir aš stebiuosi ,kad yra tokių puikių žmonių ir patalpina gan gerai paruoštus darbus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...