Vilniuje spalio 3 d. įsikūrė saugaus eismo kampanijos „Ruošk ratus žiemai“ mobilus padangų patikrinimo punktas. Kampanijos tikslas – artėjant žiemai paskatinti vairuotojus atkreipti dėmesį į padangų saugumą.

Per šimtą vilniečių prisijungė prie akcijos ir pasitikrino savo automobilių padangų būklę. Pasak akcijos iniciatorių, saugumo reikalavimus atitiko tik pusė akcijos metu patikrintų automobilių padangų.

Nekokybiškos padangos laikomos viena iš trijų pagrindinių avarijų priežasčių, kartu su prastais vairuotojų gebėjimais ir vairavimu apsvaigus. Tai rodo tyrimas, kuriame buvo apklausti Lietuvos vairuotojai. Nudėvėtos, nebetinkamos padangos – tai problema, kuri aktuali ištisus metus. Šiuo metu, prasidedant šaltajam sezonui, keliai vis dažniau bus šlapi ir slidūs, juose suvaldyti automobilį galima tik važiuojant tinkamomis padangomis. Šią savaitę Lietuvoje vykstančią kampaniją „Ruošk ratus žiemai“ organizuoja socialinė kampanija „Praleisk.lt“, padangų gamintoja „Goodyear“, Lietuvos policija, degalinių tinklas „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, akcijos partneriai – „PZU Lietuva“ draudimas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas vyresnysis komisaras Dainius Šalomskas priminė, kad padangos lemia automobilio sukibimą su keliu, nuo kurio priklauso automobilio stabdymo kelias – kitaip tariant, ar spės automobilis sustoti laiku, ar ne: „Nudėvėtos automobilio padangos gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių eismo įvykio metu nukentės vairuotojas ar kiti eismo dalyviai, – pridūrė jis. – Taip pat noriu priminti, kad nuo lapkričio 1 iki 10 dienos vasarines padangas reikėtų pasikeisti į žiemines. Tai siūlau daryti ne tik dėl to, kad tai nurodo Kelių eismo taisyklės, bet ir tam, kad jaustumėmės saugiais ir pasirūpintume kitais eismo dalyviais.“

Pasak socialinės kampanijos „Praleisk.lt“ projektų vadovės Aurelijos Petukauskaitės, važiavimas nekokybiškomis padangomis sukelia pavojų ne tik „ratuotiems“ eismo dalyviams, bet itin pažeidžiamais tampa pėstieji. Keli ar keliolika papildomų metrų, kuriuos automobilis slysta dėl nusidėvėjusių padangų, gali būti lemtingi ir kainuoti gyvybes.

„Likus mėnesiui iki žieminių padangų keitimo termino, nutarėme kartu su kampanijos partneriais pasidomėti, ar vairuotojai skiria pakankamai dėmesio padangų saugumui, – sakė „Goodyear“ pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jasiūnas. – Džiaugiamės, kad didesniosios dalies automobilių, kuriuos patikrinome, padangos atitinka saugumo reikalavimus: visos keturios padangos yra vienodos, protektoriaus gylis yra pakankamas. Vis dėlto yra nemažai automobilių, kurių padangos neatitinka saugumo reikalavimų. Deja, šiandien matėme net tokių, kurių visos keturios padangos buvo skirtingos, taip pat – kurių protektoriaus gylis neatitinka net minimalių įstatymu nustatytųų reikalavimų. Pakanka su tokiomis padangomis atsidurti ant šlapio kelio, kad posūkyje toks automobilis taptų nevaldomas.“

Pasak  M. Jasiūno, akcijos „Ruošk ratus žiemai“ metu buvo patikrintos ir policijos automobilio padangos: „Pareigūnų automobilio padangoms jokių priekaištų neturime: jos yra geros būklės, atitinka visus saugumo ir techninius reikalavimus.“

Norint užtikrinti saugų važiavimą, padangų gamintojai rekomenduoja, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis turėtų siekti mažiausiai 2–3 mm, o žieminių – bent 4 mm. Lietuvoje įstatymu reikalaujama, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemą – 3 mm.

„Statoil“ aktyviai vykdo ir prisideda prie iniciatyvų, kurios didina eismo dalyvių saugumą – tai vertiname kaip svarbią kompanijos socialinę atsakomybę. Prisidėdami prie mūsų  daugiamečių partnerių „Goodyear“ rengiamos akcijos, siekiame sumažinti eismo įvykių skaičių mūsų šalyje ir dar kartą priminti kad ypač svarbu tinkamai paruošti automobilį žiemai, vairuoti atsargiai, saugoti save ir aplinkinius. Linkime, kad kiekviena kelionė – pėsčiojo, vairuotojo ar keleivio – būtų maksimaliai saugi“, – sakė „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ generalinis direktorius  Giedrius Bandzevičius.

„Aš visada vadovaujuosi posakiu, kad saugiausias automobilis ne tas, kuris visais ratais varomas ir greičiausiai įsibėgėja, o tas, kuris greičiausiai sustoja, – sakė “PZU Lietuva” Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas. – Dėl netinkamų padangų nutinka nemaža dalis eismo įvykių. Jei  eismo įvykį sukėlęs automobilis yra su mažesnio nei įstatymu nustatyto gylio protektoriaus padangomis, draudikai įvykį gali laikyti nedraudžiamuoju. Vairuotojai dėl tokios nuostatos neturėtų stebėtis – juk išvykdami su netinkamomis padangomis jie žino, kad tampa potencialiu pavojumi visiems eismo dalyviams.“



Tomo Alksnio nuotr.

„Suprasdami vairuotojų lūkesčius, naujų padangų kainų šį sezoną nedidinome, išaugusias sąnaudas bandysime kompensuoti iš vidinių resursų, – kalba vienos didžiausių Lietuvoje padangų verslo bendrovės „Melga“ generalinis direktorius Erlandas Gintneris. – Aišku, šaltkalvių skaičiaus, dirbančių tiesiogiai prie padangų keitimo, nesumažinome, tačiau nieko nuostabaus, jog piko metu ratus keičia ne vien darbininkai, bet ir pamainų meistrai, konsultantai.  Sezono metu bendrovės dirbtuvėse pats karštymetis – per dieną padangas galima pakeisti net 1300 mašinoms Lietuvoje.

Pasaulinės automobilių padangų tendencijos pastaraisiais metais vairuotojų išties nedžiugina – pagrindinės žaliavos, iš kurių ir gaminamos padangos, smarkiai brango. Praėjusiųjų metų antroje pusėje gamintojai gąsdino, kad padangų kaina išaugs ne mažiau kaip 30 proc.

Melgoje  brangimo nebuvo
„Tačiau tokio drastiško brangimo nebuvo, – teigia „Melgos“ vadovas. – Pagelbėjo labai geri santykiai su daugeliu gamintojų. Su pastaraisiais dirbame tiesiogiai, be jokių tarpininkų, turime ilgametę abipusių santykių patirtį, todėl padangų kainos mūsų grupės parduotuvėse nepadidėjo.
Gal todėl „Melgos“ grupė per 2011 metus pardavė net 105 tūkst. naujų padangų, per šiuos metus jų tikimasi parduoti apie 140 tūkst. Krizės metu šio prekybos ir paslaugų tinklo apyvarta buvo sumažėjusi iki mažiau nei 30 mln Lt. (2009 m.), tačiau palaipsniui ji jau baigia atsigauti – 2010 m. ji siekė 35 mln, 2011 m. – 42 mln., na o šiemet prognozuojama pasiekti iki krizinį lygį – 48 mln. Lt.
„Melgos“ tinklas, bendradarbiaujantis su keliomis dešimtimis padangų gamintojų, vairuotojams siūlo padangas pagal kiekvieno kišenę – nuo pasaulyje pripažintų prekinių ženklų „Michelin“, „Good Year“, „Bridgestone“, Vredestein“ ,  „Toyo“, „Yokohama“  iki mažiau žinomų, bet pakankamai kokybišką produkciją išleidžiančių padangų gamintojų – „General Tire“, „Federal“ ir kt.  Ir nors kai kurių labai populiarių modelių padangų buvo palyginti sunku gauti, pagelbėjo ilgamečiai ryšiai su gamintojais ir mūsų šalies vairuotojams visuose 17-oje „Melgos“ atstovybių buvo pasiūlytas itin platus automobilių „batų“ asortimentas.
Nuolatinis bendradarbiavimas su padangų gamintojais užtikrina, kad  „Melgos“ padangų centruose prekiaujama tik naujomis padangomis,  „Melgoje“  visos,  senesnės nei 3 metų padangos, keliauja į išpardavimo lentynas ir parduodamos už pusę kainos.

Paslaugos atpigo
„Melgos“ ratų keitimo bei jų saugojimo iki kito sezono paslaugų jau daug metų neatsisako tokie dideli klientai kaip „Teo“, „Lietuvos dujos“, didžiosios automobilių nuomos kompanijos  ir kt. Nemenką dalį klientūros sudaro ir pavieniai vairuotojai. E. Gintnerio žodžiais, šį sezoną savo klientus nudžiuginsime apie 15 proc. sumažėjusiomis paslaugų kainomis. „Melga“ pati pirma Lietuvoje pradėjo siūlyti itin patogią vairuotojams paslaugą – padangų saugojimą iki kito sezono. Šiuo metu šios bendrovės sandėliuose laikoma apie 36 tūkst. padangų.
Praūžusi krizė skaudžiai smogė ir padangų pardavėjams – „juodžiausiu“ laikotarpiu naujų padangų prekybos apyvarta sumažėjo net 50 proc.
E. Gintneris priminė pernai atliktą eksperimentą: reido, vykusio vasarą, metu apie trečdalio vairuotojų automobiliai buvo apauti… žieminėmis padangomis. Automobilių ekspertų atlikti tyrimai byloja, kad, šiltu oru vasarą su žieminėmis padangomis kelis kartus nuvažiavus iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, tokias padangas belieka išmesti į šiukšlyną.
Renkantis padangas, juokauti negalima: nors kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vasarinių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 1,6 mm , tokios padangos yra nieko vertos: jų stabdymo kelias yra kone pusantro karto ilgesnis nei naujų padangų. Todėl vairuotojams vertėtų susimąstyti: ar jų automobilis su geromis padangomis sustos metras prieš pėsčiųjų perėją, ar jis su prastomis padangomis sustos metras už pėsčiųjų perėjos, o ja ėjęs žmogus atsidurs po mašinos ratais…

Lietuvos naujų padangų lengviesiems automobiliams rinka, vnt.
2007 m.    850 000
2008 m.     800 000
2009 m.    500 000
2010 m.     600 000
2011 m.     700 000
2012 m. (prognozė)    850 000
Šaltinis: „Melga“

Likus vieniems metams iki dienos, kai milijonai padangų visoje Europoje pasipuoš naujomis etiketėmis, nurodančiomis jų savybes trijose svarbiose kategorijose, bendrovė „Goodyear Dunlop“ atskleidžia, kokie darbai vyksta „užkulisiuose“, ženklinant daugiau nei 10 000 skirtingų rūšių lengvųjų ir krovininių automobilių padangų, laikantis naujos ES testų metodikos.

Įsigaliojus naujam ES teisės aktui, nuo 2012 m. lapkričio mėn. padangų parduotuvėse pirkėjai pastebės vis daugiau standartizuotai ženklinamų padangų ir informaciją apie tris pagrindines padangų savybes – pasipriešinimą riedėjimui, sukibimą su šlapia kelio danga ir išorinį triukšmą riedant. Visos lengvųjų automobilių, lengvųjų ir sunkiųjų krovininių automobilių padangos, pagamintos nuo 2012 m. liepos 1 d., turės būti parduodamos pateikiant šią informaciją, o ant visų lengvųjų ir krovininių automobilių padangų bus užklijuotos atitinkamos etiketės. Įmonės atstovai įsitikinę, kad šis žingsnis padidins domėjimąsi padangomis ir suteiks vartotojams galimybę perkant padangą daugiau dėmesio skirti jos kokybei.

„Naujasis ES padangų ženklas pakeis padangų pardavimo ir pirkimo įpročius. Jis atkreips dėmesį į tai, kokia svarbi padangų reikšmė eismo saugumui, taip pat – į kokybę, kurią suteikia pirmaujantys prekės ženklai. Mes šviečiame savo verslo partnerius, parodydami, kaip padangų ženklinimas padės jiems paskatinti vartotojus rinktis saugesnes ir aplinkai mažiau kenkiančias padangas. Pirmaujantys gamintojai, tokie kaip „Goodyear Dunlop“, gaminantys aukštos kokybės produktus, sveikina naują padangų ženklinimą, nes jis leis suteikti objektyvią ir palyginamą informaciją apie padangų kokybę“, – sakė Arthuras de Bok, „Goodyear Dunlop“ prezidentas Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regione.

Kiekvienos rūšies ir dydžio padanga turės būti testuojama ir įvertinama gamintojams savarankiškai atliekant aiškiai apibrėžtas sertifikavimo procedūras. Šiuo metu „Goodyear Dunlop“ bendrovėje daugiau kaip 270 vairuotojų bandytojų, bandymų inžinierių ir technikų kaupia daugiau kaip 10 000 skirtingų tipų ir dydžių lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių padangų duomenis pagal ES patvirtintus bandymo metodus.1

„Trys padangos ženklinimo informacijoje atspindėti bandymų kriterijai yra keli iš 50 kriterijų, pagal kuriuos mūsų parengtoje išsamioje bandymų programoje įvertiname kiekvieną naują savo gaminį. Todėl būsimas padangų ženklinimas neprideda jokių naujų bandymų kriterijų, bet reikalauja papildomo žymėjimo ir klasifikavimo pagal ES nustatytus specifinius bandymo metodus“, – teigė „Goodyear Dunlop“ padangų vertinimo padalinio vadovas Emmanuelis Robinetas.

„Goodyear“ naujovių centro Liuksemburge generalinis direktorius Jean-Pierre’as Jeusette’as paaiškino: „Tokiai stambiai padangų gamybos bendrovei kaip „Goodyear Dunlop“, 2010 metais pardavusiai daugiau nei 70 milijonų padangų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, reikia sertifikuoti tūkstančius skirtingų tipų ir dydžių padangų, o dar milijonus fiziškai paženklinti. Paprastas dalykas – mažos etiketės priklijavimas prie padangos – turi milžinišką poveikį gamybos ir logistikos procesams, ir lemia didelių investicijų į naują įrangą ir IT sistemų atnaujinimą poreikį. Tačiau mes tvirtai tikime, kad visi reikalaujami procesai bus įgyvendinti iki naujosios padangų ženklinimo tvarkos įsigaliojimo. Mes taip pat neabejojame, kad naujasis ES padangų ženklinimas bus naudingas padangų naudotojams, transporto parkų savininkams ir padangų pirkėjams, kurie galės rinktis saugesnes padangas, padedančias taupyti degalus, o tai teigiamai paveiks visą Europos bendriją ir jos piliečius.“

Laiką, kai reikia keisti padangas, ženklina jomis prišiukšlintos pamiškės. Šiuo metu pakelėse pilna ir senų sofų, šaldytuvų ar skalbimo mašinų. Jei nesvarbūs kiti argumentai, verta bent jau skaičiuoti: Vilniuje prie Gariūnų veikianti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė arčiau nei miškas, vadinasi, sutaupysite degalų ir išvengsite baudos už aplinkos teršimą (o ji gali siekti ir 2 tūkst. Lt). Aikštelėje atliekos surenkamos nemokamai, ji dirba net savaitgalį.

UAB „Ecoservice“ gamybos direktorius Andrejus Junda sako, kad žmonės pamažu tampa vis labiau civilizuoti, mažiau šiukšlina. Vien šiemet gyventojai į aikštelę patys atvežė 700 t didžiųjų, 275 t statybinių atliekų. Vis dėlto šiukšlintojų dar labai daug: pavyzdžiui, padangų į vienintelę Vilniuje tokią aikštelę šiais metais vilniečiai atvežė 96 t, o „Ecoservice“ darbuotojai jų, išmestų kur papuola, surinko 120 t.

„Atliekas ardome – dažytą medieną atskiriame nuo nedažytos, nes šią galima panaudoti biokurui. Išrenkame metalą ir vežame į supirktuves. Paraloną, vatą kol kas kaupiame ir ieškome perdirbėjų. Stengiamės, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną“, – aiškina A.Junda. Taip atsiperka dalis įmonės veiklos išlaidų. Be to, „Ecoservice“ registruoja, kiek priėmė atliekų, ir sostinės savivaldybė pagal sutartį įmonei už jų surinkimą sumoka.

Kuriam vairuotojui neįdomu, kiek laiko tarnaus jo įsigytos padangos? Arba kiek toli kelionėje aplink pasaulį būtų galima nuvažiuoti su vienu padangų komplektu? O kaip tai paskaičiuoti?

Tą padaryti pamėgino ir kinai. Rezultatas išėjo perdėm įdomus. Pasirodo, automobilio pakabos būklė padangų dilimo spartai įtakos beveik neturi. Įdomu, ar toli ir kurion pasaulio pusėn tokius kinų “atradimus“ pasiųstų Lietuvos autoservisuose ir garažuose triūsiančios auksinės rankos?

Kinijos Tongdži universiteto (Tongji University) Automobilių tyrimų fakulteto tyrėjai suformulavo naują lygtį, kuria galima apskaičiuoti padangos tarnavimo laiką. Kinų mokslininkai tikisi, jog jų išradimas vežėjų pramonei padės sutaupyti milijonus, informuoja newscientist. com.

Kaip ir buvo galima tikėtis, žurnale „Journal of Vibration and Control“ publikuoti rezultatai byloja, jog padangų dėvėjimąsi lemia toli gražu ne vienas faktorius: sukibimo su kelio danga plotas, padangų gumos fiziniai ypatumai, trintis tarp padangos ir kelio dangos, bet koks padangų slydimas, transporto priemonės svoris ir t.t.. Tyrėjų kolektyvas mėgino ne tik pateikti naują padangų dėvėjimosi formulę, bet ir išsiaiškinti, kuris iš padangų dilimo veiksnių yra svarbiausias.

Ko gero, mažai ką nustebins informacija, jog sparčiausiai padangos dyla, kai automobilis slysta šonu arba buksuoja, vairuotojas staigiai didina greitį, o pati transporto priemonė yra kaip reikiant pakrauta. Tad pageidaujant, jog padangos tarnautų ilgiau, reikėtų atsisakyti staigaus pajudėjimo iš vietos ir manevravimo, o salone ir bagažinėje vežiotis kuo mažiau balasto. Ne mažiau svarbu yra ir slėgis padangose (kuo jis mažesnis, tuo padanga „minkštesnė“ ir greičiau dyla) bei aplinkos temperatūra.

Tačiau bene labiausiai stebinantis kinų tyrimo rezultatas – padangos dilimo spartai labai menkos įtakos teturi automobilio pakabos būklė (taip pat ir pakabos geometrija) bei kelio paviršius.

Kelionė tokiomis padangomis yra nesaugi. Be to, automobilio kontrolės galimybes kelyje sunkina ir dažnai per mažas padangų protektoriaus gylis, kuris lemia prastesnį sukibimą.

Naujas „Goodyear” Europoje atliktas tyrimas rodo, kad vairuotojai nepakankamai gerai žino padangų protektoriaus gylio reikalavimus. Padangų priežiūra prioritetų skalėje yra bauginančiai žemai, atskleidė „Goodyear” atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 3500 automobilistų iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, ir didžiausia iki šiol padangų protektoriaus gylio matavimo kampanija Švedijoje ir Suomijoje.

Siekdama pakelti saugumo lygį keliuose, bendrovė „Goodyear” inicijuoja kelių eismo saugumo kampaniją visoje Europoje, taip pat – ir Lietuvoje. Vienas pagrindinių kampanijos tikslų – informuoti vairuotojus apie galimus pavojus vairuojant automobilius su pavojingai nudėvėtomis padangomis. Skyrus šiek tiek laiko pasiruošti kelionei, nėra sunku pašalinti galimus rizikos veiksnius ir kelionę paversti saugia ir malonia.

„Iniciatyvos „Goodyear saugaus eismo kampanija” tikslas – pasiekti, kad vairuotojai pripažintų, jog padangos vaidina lemiamą vaidmenį užtikrinant saugumą keliuose. Mes norėtume, kad apie padangų protektoriaus gylio svarbą ir jo lemiamą poveikį saugumui būtų žinoma daugiau”, – sako Elmantas Latkauskas, „Goodyear Dunlop” pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Nuo 2009-ųjų „Goodyear” išmatavo daugiau nei 200 000 naudojamų padangų protektoriaus gylį Švedijoje ir Suomijoje. Rezultatai rodo, kad daugiau nei 11 proc. eismo dalyvių vairuoja transporto priemones su padangomis, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. 50 proc. išmatuotų padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3-5 mm.

„Goodyear Dunlop” apklausa apie saugumą keliuose Europoje buvo pradėta vykdyti 2010-aisiais. 2011-aisiais apklausa buvo kartojama. Antrosios apklausos metu 5 600 automobilininkų buvo klausiama, kaip jie žiūri į vairavimo vasarą reikalavimus ir sunkumus. Kas penktas vairuotojas, kuris tvirtino atsakingai žiūrintis į padangų saugumą, negalėjo prisiminti pastarojo sykio, kai būtų tikrinęs padangų protektoriaus gylį. Keturi iš penkių apklaustųjų ramiai išvyktų į ilgą kelionę nė nepatikrinę oro slėgio padangose. Daugiau nei pusė apklaustųjų eksploatuoja padangas tol, kol šios sudėvimos iki paskutinio siūlo.

Švedijos ralio žvaigždė šturmanė Tina Thorner, turinti daugiau nei 20 metų dalyvavimo ralio varžybose patirties, yra padangų žinovė ir 2011-ųjų „Goodyear” saugumo ambasadorė Švedijoje. Ji sakė: „Deja, vairuotojai nenumano, kaip pavojinga važiuoti su nepakankamo padangų protektoriaus gylio padangomis. Jie nesupranta, kaip naujesnės padangos pagerintų jų kelionės kokybę”.

„Goodyear” testai rodo, kad važiuojant 125 km per valandą greičiu, ant kelio esant 3 mm vandens sluoksniui, naujutėlė padanga turi 47 proc. kontakto su keliu. Kai protektoriaus gylis suplonėja iki 4 mm, kontaktas sumažėja iki 11 proc., o su vos siekiančiomis leistiną ribą – 1, 6 mm protektoriaus gylio padangomis – kontaktas bus tik 6 procentai.

„Nudėvėtos padangos praranda sukibimą, nebegarantuoja stabdymo užtikrintumo, posūkių stabilumo. Be to – nukenčia ir degalų ekonomija”, – dėstė Tina Thorner.

Apklausa atskleidė dar kelis faktus. 20 proc. vairuotojų, kurie pasisakė važiuojantys techniškai atitarnavusiomis padangomis, sakė, kad patyrė sukibimo sumažėjimą šlapiame kelyje, o 40 proc. teigė, jog kelionę turėjo nutraukti pakelėje, praradę kontrolę. Visi apklaustieji pripažino, kad nudėvėtos padangos neleido praeiti techninės apžiūros.

„Apklausos rezultatai labai neramina. Maniau, kad žmonės labiau myli savo gyvenimą“, pakomentavo Tina Thorner.

Remiantis nepriklausomo tyrimų instituto „TNS Automotive“ duomenimis, vairuotojams svarbiausios padangų savybės yra saugumas, ilgaamžiškumas ir mažesnės degalų sąnaudos. Paaiškėjo, kad automobilininkai iš padangų gamintojų tikisi, kad jie vienodai tobulins visas tris savybes nė vienos nepalikdami nuošaly. 49 % apklaustų vairuotojų pripažino, kad padangų eksploatacinių savybių balansas jiems yra svarbus. Pagrindiniai Europos tyrimų centrai – ADAC, DEKRA ir TÜV – kartu išbandė žinomiausių padangų gamintojų padangas ir patikrino jų eksploatacinių savybių balansą.

„TNS Automotive“, Europos automobilių rinkos tyrimų lyderis, per 5 metus trukusią apklausą siekė išsiaiškinti, kuri padanga, vairuotojų nuomone, yra optimaliausia.

Svarbiausias TNS vairuotojams užduodamas klausimas buvo, kas įprastai nulemia konkrečios padangos pasirinkimą. Respondentų buvo prašoma pasirinkti vieną iš trijų padangų, kurių ilgaamžiškumas, saugumas ir degalų suvartojimas buvo skirtingi. Didžioji vairuotojų dalis (49 %) savo balsą atidavė už padangą, kuri užtikrino geras visų trijų sričių eksploatacines savybes.

Padanga, kurioje tarpusavyje dera eksploatacinės savybės, vairuotojams suteikia teisingo pasirinkimo jausmą, nes ji užtikrina tiek saugumą, tiek ir važiavimo taupumą.

Paaiškėjo, kad prireikus pirkti naują padangų komplektą, šis pasirinkimas vairuotojams yra labai svarbus. 75 % Europos vairuotojų patys nusprendžia kada keisti padangas, 60 % prieš pirkdami padangas, ieško informacijos (palyginti tik su 20 %, kai perka kitas atsargines dalis) ir 45 % vairuotojų teigia, kad žino, ko tikisi pirkdami padangas. 60 % apklaustųjų teigia, kad jie yra ištikimi vienam gamintojui.

70 % vairuotojų labai svarbu, kad važiuojant padangos užtikrintų ramybę, o 50 % vairuotojų vienodai svarbu, kad padangos nereikalautų jokių su jomis susijusių papildomų darbų.

Trys didžiausi Europos tyrimų institutai – ADAC, DEKRA ir TÜV – siekdami išsiaiškinti, kuris žinomas padangų gamintojas atitinka daugiausiai vairuotojų reikalavimų, pirmą kartą istorijoje atliko bendrus padangų, tiekiamų į Europos rinką, eksploatacinių savybių bandymus. Bandymai, kurių metu dėmesys buvo kreipiamas į padangų saugumą, degalų suvartojimą ir ilgaamžiškumą, buvo atlikti ADAC bandymų centre Berlyne.

Kaip parodė ADAC, TÜV ir DEKRA atliktų bandymų rezultatai, „Michelin“ bazinės, sportinės ir žieminės padangos pasiekė aukštą pasipriešinimo riedėjimui (degalų sąnaudų), stabdymo ant šlapios dangos ir ilgaamžiškumo rezultatą. Suvestiniai bandymų rezultatai atskleidė, kad „Michelin“ padangos užtikrina geriausią eksploatacinių savybių balansą (žr. pridėtus bandymų rezultatus).

Bandymo metodai

ADAC, DEKRA ir TÜV bandymų rezultatai laikomi patikimiausiais, nes šie badymų centrai yra nepriklausomi nuo automobilių gamintojų ir su automobiliais susijusių institucijų. Be to, bandytos padangos yra serijinės gamybos ir jas galima įsigyti parduotuvėse. Autoritetingi automobilių tyrimų centrai bandymus atlieka laboratorijose, bandymų trasose ir viešuosiuose keliuose.

Stabdymo atstumas (saugumas) matuojamas naudojant tikslų GPS prietaisą, kuris matuoja automobilio greitį, nuvažiuotą atstumą ir stabdymo jėgą. Bandymas atskleidžia automobilio su tam tikro gamintojo padangomis stabdymo atstumą.

Degalų sąnaudos matuojamos trimis būdais. Pirmasis būdas apima degalų suvartojimo bandymus, kai važiuojama įprastomis sąlygomis su specialiu GPS prietaisu, kuris matuoja automobilio greitį ir nuvažiuotą atstumą, o pažangus automobilio kompiuteris fiksuoja tikslų važiavimo maršrutą ir kitus parametrus, tarp jų ir degalų sąnaudas. Šis būdas buvo naudojamas bandant tris vienodus „Volkswagen Golf“ automobilius su 2,0 l TDI varikliu. Automobilio su 225/40 R18 dydžio „Michelin Pilot Sport 3“ padangomis degalų sąnaudos buvo 4,59 l/100 km. Kiti golfai su konkurentų padangomis suvartojo 4,7 l/100 km ir 4,8 l/100 km degalų. Tai reiškia, kad 10 000 km automobilis su „Michelin“ padangomis suvartos 686 litrų degalų, tuo tarpu tas pats automobilis su kitų gamintojų padangomis atitinkamai suvartotų 706 ir 720 litrų degalų.

Antrasis būdas paremtas pasipriešinimo riedėjimui matavimu laboratorijoje pagal ISO 28580 standartą. Pagal pasipriešinimo riedėjimui bandymų rezultatus galima apskaičiuoti automobilio su skirtingomis padangomis degalų suvartojimo skirtumą.

Trečiasis būdas yra įdomus metodas parodyti tik pasipriešinimą riedėjimui. ADAC, DEKRA ir TÜV specialistai matuoja trijų vienodų automobilių su skirtingų gamintojų padangomis pasipriešinimą riedėjimui. Automobiliai paleidžiami riedėti tiesiai laisvąja eiga (vadinamąja neutralia pavara) nuo trijų pakylų, pakreiptų vienodu kampu, viršaus, kol jie visiškai sustoja. Automobilis su mažiausio pasipriešinimo riedėjimui padangomis nuriedės toliausiai.

Padangų ilgaamžiškumas bandomas naudojant šešis vienodus automobilius su skirtingų gamintojų padangomis, kurie nuvažiuoja 10 000 km. Automobilių vairuotojai keičia maršrutus, kad bandymų rezultatams neturėtų įtakos jų vairavimo stilius. Kad būtų išvengta bet kokių bandymų rezultatus galinčių iškreipti veiksnių, padangos taip pat apkeičiamos ant automobilių (skirtingu metu nei keičiasi vairuotojai).

Eksploatacinių savybių balansas yra sunkiausias iššūkis padangų gamintojams. ADAC, DEKRA ir TÜV Berlyne atlikti bandymai parodė, kad labai sunku pagerinti vieną savybę nenukenčiant kitai. „Michelin“ pavyko pasiekti padangų eksploatacinių savybių balansą į savo gaminius įdiegus pažangias ir novatoriškas technologijas.

TNS apklausos rezultatai atskleidė, kad „Michelin“ padangų eksploatacinių savybių balansas atitinka automobilininkų lūkesčius. Eksploatacinių savybių balansas – tai kelias, kuriuo turi eiti padangų pramonė. Sampratos „eksploatacinių savybių balansas“ esmė yra paprasta: vairuotojas, rinkdamasis „Michelin“ padangas, neatsisako nei padangų ilgaamžiškumo, nei saugumo, nei mažesnių degalų sąnaudų.

"Veido" archyvas

Įveikus tą patį atstumą tampa akivaizdu, kad ekonomiškos padangos sudegina mažiau degalų nei paprasti automobilio batai

Ekologiškos ir ekonomiškos arba, paprasčiau tariant, degalus taupančios padangos. Ar tai tiesa? O gal šios padangos taupo saugumo sąskaita? Į visus klausimus atsakys šis testas.

Ar kada nors bandėte stumti pilną smėlio karutį, kurio padangose mažai oro? Jei taip, be vargo patvirtinsite, kad tai daug jėgų reikalaujantis darbas. O jei karučio padangos tinkamai pripūstos, darbas atrodo einasi kaip iš pypkės. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas: tinkamai pripūstos padangos mažiau deformuojasi, todėl sumažėja ir riedėjimo pasipriešinimas. Tokiu pačiu principu veikia ir automobiliams skirtos degalus taupančios padangos. Dėl modernių technologijų (nauji gumos mišiniai bei patobulintos konstrukcijos) tokie automobilio batai mažiau priešinasi riedėjimui nei įprastos padangos, todėl jūsų mašina sunaudoja mažiau degalų. Viskas atrodo paprasta kaip du kart du.

Tačiau ar viskas taip paprasta ir gražu realiame gyvenime. Atskleisti tiesą mūsų kolegoms vokiečiams padėjo naujasis C klasės Mercedes, kuriame buvo įtaisytas specialus degalų sąnaudų matuoklis. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad padangos buvo testuotos itin lygioje trasoje mažai vėjuotą dieną. Kiek C klasės Mercedes sunaudoja degalų, buvo žiūrima pasiekus 80, 100 ir 130 km/h greitį. Testas parodė, kad su tokiu apavu įveikus 100 km kelio atkarpą galima sutaupyti nuo 0,3 iki 0,6 litro degalų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo būtų mažoka, tačiau per visą padangos gyvavimo laikotarpį susidarytų beveik trys su puse automobilio bako degalų. Skaičiuojant pinigais – beveik 900 litų. Tai jau tikrai nemaža suma.

Tačiau yra ir kita medalio pusė: ekonomiškos padangos ant šlapios dangos turi problemų dėl sukibimo, gerokai prastesni yra stabdymo rezultatai, be to, joms dar patinka slysti į kelkraštį. Trumpiau tariant, kuo padangos labiau padeda taupyti degalus, tuo prasčiau jos pasirodo ant šlapio asfalto. Akivaizdu faktas – dėl taupumo nukenčia saugumas.