BFL / V.Skaraičio nuotr.

2015-ieji Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai metai – per 12 mėnesių aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 mln. 5 faktai:

1. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 proc., o skrydžių sulaukta 5,7 proc. daugiau. Augimo tendencijos stebimos visuose trijuose oro uostuose. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas pirmą kartą savo veiklos istorijoje viršijo 3 mln. keleivių per metus skaičių. 2015 m. sostinėje aptarnauta 13,4 proc. daugiau žmonių nei 2014-aisiais – 3,3 mln. Palangoje keleivių srautas per metus padidėjo 9,4 proc., Kaune – 3,2 proc.

2. Oru keliaujančių ir oro uosto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius Lietuvoje stabiliai auga nuo 2009-ųjų. Per šešerius metus vien Vilniuje keleivių skaičius išaugo 2,5 karto.

3. Populiariausios skrydžių kryptys 2015 m. Vilniuje ir Palangoje išliko tokios pačios – sostinėje daugiausiai keleivių sulaukia skrydžiai į Londoną, Frankfurtą ir Rygą, Palangoje ir toliau lyderiauja Kopenhaga. Kaune 2014 m. itin paklausios buvo atostogų kryptys, bet 2015 m. iš populiariausiųjų sąrašo viršaus jas išstūmė Londonas, Dublinas ir Kopenhaga.

4. Šiemet skrydžių skaičių tikimasi padidinti dar labiau – Vilniuje apie veiklos pradžią paskelbė dvi naujos aviakompanijos – „Vueling“ ir „Germania“, skraidinsiančios į Barseloną ir Ciūrichą. Kaune ir Palangoje skrydžius į Londoną pradės vykdyti kompanija „Wizz Air“, o pajūryje taip pat ims kilti ir leistis kompanijos „LOT“ lėktuvai iš Varšuvos.

5. Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų reguliariai skraido 55 kryptimis į 44 miestus Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina daugiau nei 6 užsakomųjų skrydžių bendrovės.

BFL

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale sausio-birželio mėn. krovinių perkrovimas padidėjo 19,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Krovinių krova sudarė 22,6 mln. tonų. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 18,4 mln. tonų krovinių, arba 22,6 proc. daugiau, Būtingės terminale – 4,2 mln. tonų, arba 8 proc.s daugiau negu 2010 m. sausio-birželio mėn.

AB “Lietuvos geležinkeliai” sausio-birželio mėn. vežė 26,2 mln. tonų krovinių, tai 13,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., vidaus krovinių vežimas per 2011 m. sausio-birželio mėn. padidėjo 17,9 proc. ir sudarė 7 mln. tonų, tarptautinis vežimas padidėjo 12,5 proc. ir sudarė 19,2 mln. tonų.

Sausio-birželio mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,2 mln. keleivių, tai 17,3 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Daugiausia keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės (239,7 tūkst., arba 19,9 proc.), Vokietijos (126 tūkst., arba 10,5 proc.), Latvijos (117,8 tūkst., arba 9,8 proc.), Danijos (85,3 tūkst., arba 7,1 proc.) ir Airijos (79,2 tūkst., arba 6,6 proc.). Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Latvijos – 33,7, Vokietijos – 8,7, Jungtinės Karalystės – 10,4, Airijos – 0,6 proc., o mažiau – į ir iš Danijos – 16,4 proc.

Dauguma keleivių – 91,6 proc. (1,1 mln.) – atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais. Palyginti su 2010 m. sausio-birželio mėn., jų srautas padidėjo 25,3 proc. Oro uostuose pakrauta ir iškrauta 6,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 19,5 proc. daugiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvai 2011 m. sausio-birželio mėn. oro uostuose nusileido ir pakilo 18,7 tūkst. kartų, arba 0,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.

2011 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 180,1 tūkst. keleivių, tai 49 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn. Didžioji keleivių dalis – 82,2 proc. (148,1 tūkst.), arba 45,3 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn., – vežta nereguliariaisiais skrydžiai.Keleivių apyvarta sudarė 322 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, sumažėjo 64,2 proc. Krovinių ir pašto 2011 m. sausio-birželio mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 1,5 tūkst. tonų, arba 22,6 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, o krovinių apyvarta padidėjo 16,3 proc. ir sudarė 1,4 mln. tonkilometrių.

Vidaus vandenų transportu 2011 m. sausio-birželio mėn. vežti kroviniai sudarė 406 tūkst. tonų, arba 15,3 proc. daugiau, keleivių vežta 626,9 tūkst., arba 1,5 proc. mažiau nei 2010 m. sausio-birželio mėn.

Geležinkelių transportu 2011 m. birželio mėn. krovinių vežta 27,3 proc. daugiau, vidaus vandenų transportu – 8 proc. daugiau nei 2010 m. birželio mėn. Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale per metus (2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn.) padidėjo 21,5 proc.

2011 m. birželio mėn. į oro uostus atvyko ir išvyko 11,7 proc. daugiau keleivių nei 2010 m. birželio mėn. Keleivių vežimas vidaus vandenų transportu 2011 m. birželio mėn., palyginti su 2010 m. birželio mėn., sumažėjo 2,8 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 39,1 proc.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Šiaurės Europoje.

Buvo uždarytos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Europos valstybių oro erdvės, uždarytas pagal keleivių srautus pirmąją vietą Europoje užimantis Londono Hitrou oro uostas ir atšaukti šimtai skrydžių.

Britų Civilinės aviacijos administracija pranešė, jog mažiausiai iki 18 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku bus draudžiami visi ne pirmos skubos skrydžiai. Airijos valdžia taip pat aštuonioms valandoms uždarė šalies oro erdvę.

Skrydžiai buvo sustabdyti ne tik Hitrou oro uoste, bet ir antrajame bei trečiajame pagal keleivių srautus Londono Getviko bei Stanstedo oro uostuose. Hitrou oro uoste buvo atšaukta ir dešimtys skrydžių į Jungtines Valstijas.

Kol kas neaišku, kada tiksliai skrydžiai bus atnaujinti.

Briuselio, Amsterdamo, Ženevos ir Paryžiaus oro uoste iki vidurnakčio buvo atšaukti visi skrydžiai Šiaurės Europos kryptimi.

Tuo tarpu pačioje Islandijoje šimtai žmonių paliko savo namus gelbėdamiesi nuo potvynio, kilusio, kai trečiadienį antrą kartą per mažiau nei mėnesį išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui ėmė tirpti šalia esantis ledynas.

Iki trečiadienio vakaro dėl tirpstančio ledyno vandens lygis upėse pakilo iki 3 metrų.

Pelenų debesis nesutrikdė darbo Islandijos Keblaviko oro uoste ir nesukėlė problemų sostinėje Reikjavike, tačiau paveikė pietrytinę salos dalį.

Pasak meteorologų, ketvirtadienio rytą viename pietrytiniame Islandijos rajone matomumas tesiekė 150 metrų.

Ūkininkams buvo patarta neišleisti gyvulių, kad jie neėstų vulkaninių pelenų, kurie pavojingi dėl juos sudarančių aštrių uolienų ir mineralų dalelių.