Mintimis valdomi kompiuteriai, robotai, „protingas“ apšvietimas, individualizuota medicina – tai tik keletas naujausių tyrimų, kurie šiandien atliekami Lietuvos laboratorijose, o rytoj jau galbūt taps mūsų kasdienybe.

Vasario 2–4 dienomis Vilniuje vyks paroda „Mokymasis, studijos, karjera 2012“, kurios lankytojai galės daugiau sužinoti apie profesinį ugdymą, aukštojo mokslo studijas Lietuvoje ir užsienyje, studijų finansavimą bei karjeros planavimą. Kiekviena mokymo įstaiga bandys savaip nustebinti ir patraukti būsimuosius studentus – kas rengs seminarus, kas kalbėsis akis į akį, o kas demonstruos savo mokslininkų atliekamus tyrimus. Tarkime, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros doktorantai pristatys sraigtasparnio modelį, kurį galima valdyti balsu, gestais ir net… mintimis. Mokslininkai papasakos apie smegenų ir kompiuterio sąsają, apie tai, kaip analizuojant smegenų bangas galima valdyti įrenginius.
Sakyti, kad kompiuteris, robotas ar kitas objektas gali būti valdomas mintimis, – šiek tiek netikslu, mat valdymo sistema fiksuoja žmogaus smegenų bangas. Tai elektromagnetiniai impulsai, kurie atsiranda mintyse bandant „įsakyti“ kompiuteriui daryti vieną ar kitą veiksmą, – šias bangas fiksuoja specialių jutiklių tinklelis, dedamas ant galvos.
Praėjusiais metais Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pademonstravo automobilio valdymo sistemą „Brain Driver“, kontroliuojamą smegenų bangomis. Automobilis su tokia sistema valdomas net nesiliečiant prie vairo ar pedalų. Pasak vieno sistemos kūrėjų dr. Danielio Goehringo, ji tikrai nebus skirta mintimis valdomiems automobiliams kurti – greičiau jau neįgaliųjų vežimėliams, kuriuos galėtų valdyti net ir visiškai paralyžiuoti ligoniai.
Dar vienas smegenų ir kompiuterio sąsajos panaudojimas medicinos srityje būtų protezų, imituojančių tikras galūnes, valdymas. Nepamirštama ir karinė pramonė, ypač šiandien, kai kovos lauke vis dažniau naudojamos nepilotuojamos kovinės mašinos.
„Bene sunkiausia užduotis, kuriant patikimą smegenų ir kompiuterio sąsają, – kompiuteryje veikiančio dirbtinio intelekto apmokymas. Kompiuteris turi „išmokti“, kurie smegenų impulsai reiškia skirtingus veiksmus. Tačiau žmonių smegenų bangos skiriasi, todėl visada reikia tiksliai juos suderinti“, – aiškina KTU Informatikos fakulteto Programų inžinerijos katedros mokslininkas dr. Robertas Damaševičius.
Nieko keista, kad KTU vykdomi tokie futuristiniai projektai – juk Mechatronikos centro mokslininkai jau senokai aktyviai dirba robotikos srityje ir turi nemažai patirties kuriant robotus, kurie dalyvauja tarptautinėse parodose, pavyzdžiui Londone vykusioje „Robotville EU“. Beje, šią gegužę Lietuvoje vyks pirmosios tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2012“.
Todėl įdomu sužinoti, kas dar kuriama Lietuvos universitetų laboratorijose ir kokie inovatyvūs tyrimai žada taikymo būdus, netrukus revoliucingai pakeisiančius kasdienį mūsų gyvenimą.

Daiktai turės savo internetą

Dar vienas ypač inovatyvus KTU padalinys – Kompiuterių katedroje veikiantis Realaus laiko kompiuterių sistemų centras (toliau RLKSC). Jame konkretų pavidalą po truputį įgauna išmaniojo būsto sistema, pakeisianti kasdienę buitį iš esmės. Šio padalinio vadovas prof. Egidijus Kazanavičius kartu su kolegomis jau dabar kuria vadinamojo daiktų interneto (angl. Internet of Things) apmatus.
„Ar esate tikri, kad jūsų kišenėje gulintis išmanusis telefonas tikrai išmanus? Juk visus nurodymus jam privalote duoti patys, tad kur čia jo išmanumas?“ – klausia E.Kazanavičius. Pasak jo, išties išmanūs įrenginiai turi tarpusavyje „bendrauti“ be vartotojo įsikišimo – tai ir yra daiktų interneto kūrimo tikslas.
Mokslininkas pasakoja, kad išmaniuose namuose visos šildymo, apšvietimo, signalizacijos bei kitos sistemas bus sujungtos ir valdomos iš bet kurios namo vietos, o jei šeimininkai išvykę – internetu iš bet kurio pasaulio krašto. Visame name išdėstyti jutikliai rinks informaciją apie apšvietimą, temperatūrą bei kitus duomenis, kuriuos apdoros išmaniųjų namų valdymo sistema.
RLSKC ir bendrovės „Elsis TS“ kuriama namų valdymo sistema SNAPAS galės transformuotis realiu laiku ir joje, esant minimaliam vartotojo įsikišimui, bus integruojami nauji įrenginiai ar paslaugos. Pavyzdžiui, įsigijus naują telefoną ar televizorių, tereikės juos prijungti prie išmaniųjų namų sistemos, ir po kelių akimirkų jie taps valdymo įrankiais. RLSKC kuriamų sistemų išskirtinis bruožas – universalumas, mat vartotojui nereikės rūpintis dėl įrenginių suderinamumo: visą reikalingą programinę įrangą sistema pati „pasiims“ iš interneto.
„Įsivaizduokite, kad žiūrite mėgstamą televizijos laidą, tačiau skubiai prireikia išeiti į kiemą. Mūsų kuriama sistema jums beinant pro duris automatiškai perkels TV vaizdą iš televizoriaus į rankoje laikomą išmanųjį telefoną“, – prognozuoja E.Kazanavičius.

Gyvenimo spalvos paklūsta mokslininkams

Lietuvos mokslininkai atskleidžia šviesos paslaptis ne vien lazerių srityje. Štai Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto, Matematikos ir informatikos bei Filosofijos fakultetų mokslininkų grupė, kuriai vadovauja prof. Artūras Žukauskas, kuria naują mokslo ir technologijos kryptį – spalvų inžineriją.
Spalvos pojūčio atsiradimas – sudėtingas procesas, kuris priklauso ne tik nuo šviesos šaltinio, bet ir nuo apšviestų paviršių savybių. Juk jie atspindi tik tam tikras spektro dalis, todėl juos matome vienos ar kitos spalvos.
Šiandien jau nieko nestebina šviestukai – puslaidininkiniai šviesos diodai (angl. light-emitting diode, arba LED), kurie naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant šviesoforais ir baigiant ligoninių operacinėmis. Labai svarbi šviestukų savybė – grynos spalvos šviesa. Sudėjus į vieną telkinį kelis skirtingų spalvų (raudonos, mėlynos ir žalios) šviestukus, gaunamas baltas „mišinys“, tam tikru būdu perteikiantis apšviestų objektų spalvas.
A.Žukausko vadovaujamų mokslininkų sukurtas šviesos šaltinis sudarytas ne iš trijų, o iš keturių šviestukų. Tai leidžia gauti baltą šviesą, kurios gebėjimas perteikti spalvas yra valdomas. Žinoma, nereikia pamiršti ir to, kad šviestukai ypač taupūs – šviesinis našumas viršija kaitinamąsias lempas apie dešimt kartų. Be to, jie neperdega – šviestuko „gyvenimo ciklas“ siekia 15 metų.
Naudodamas derinamą šviesos šaltinį, A.Žukauskas su kolegomis pernai atliko psichologinį eksperimentą, kurio metu žmonės galėjo pasirinkti, jų nuomone, natūraliausią, sodriausią, blyškiausią ir maloniausią akiai apšvietimą. Tyrimo išvados – dauguma žmonių renkasi šiek tiek sodresnį apšvietimą nei natūralus, bet ne tokį sodrų kaip TV ekrane. „Žmogus nori rinktis ir matyti pasaulį šiek tiek spalvingesnį nei įprasta“, – daro išvadą A.Žukauskas.
Šio išradimo panaudojimo sritys pačios įvairiausios – namuose galima susikurti nuotaiką atitinkantį apšvietimą, parduotuvėse patraukliau apšviesti produktus. Toks šviesos šaltinis praverstų operacinėse – parinkus jo spektrą, galima padidinti spalvų kontrastą, kad chirurgai geriau skirtų įvairius audinius ir kraujagysles. Ne paskutinėje vietoje ir muziejai – meno šedevrams apšviesti galima būtų imituoti tokią šviesą, prie kurios jie buvo sukurti, pagyvinti laiko išblukintas spalvas.

Pagal Jurgį ir… gydymas

Dar viena tyrimų sritis, kuri yra palyginti jauna ir kurioje Lietuvos mokslininkai žengia su savo kolegomis koja kojon, – tai vadinamoji personalizuota medicina bei siauresnė jos atšaka farmakogenomika. Šios disciplinos esmė – skirti gydymą, vaistus ar jų dozę, atsižvelgiant į konkretaus paciento ar jų grupės genotipą, mat nuo jo priklauso tiek gydymo efektyvumas, tiek šalutinis poveikis: juk kai kurie vaistai gali netgi kenkti. Aktualiausios personalizuotos medicinos sritys – onkologija, kardiologija, diabeto gydymas. Ir kalbama ne tik apie gydymo skyrimą, bet ir apie kuo ankstyvesnį ligos diagnozavimą ar net rizikos susirgti įvertinimą.
Tokios asmeninės medicinos suklestėjimą lėmė per pastarąjį dešimtmetį stipriai patobulėję mikrobiologiniai bei biocheminiai tyrimų metodai, kurie leido mokslininkams nuodugniau ir pigiau ištirti skirtingų pacientų genetinę „architektūrą“, proteinų, fermentų bei metabolizmo skirtumus. Remdamiesi individualia kiekvieno paciento tyrimų informacija, gydytojai gali nustatyti, kaip reikiamos ląstelės reaguos į konkretų vaistą bei kokios dozės reikia, kad jis būtų veiksmingas.
Personalizuotos medicinos srityje intensyviausiai dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai – kol kas opiausios sritys yra onkologija ir kardiologija. Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslininkas Vacis Tatarūnas atlieka konkrečių genų polimorfizmo įtaką krešėjimą veikiantiems vaistams: klopidogreliui, kuris slopinamai veikia trombocitus, ir varfarinui, blokuojančiam aktyvių krešėjimo faktorių sintezę. Pasak V.Tatarūno, šie vaistai yra labai svarbūs, nes jiems neveikiant gali susidaryti trombai ir ligoniui grės gyvybei pavojingos komplikacijos.
Priklausomai nuo to, koks ligonio genotipas, vaistai gali veikti arba neveikti, o kai kuriems jie gali ir kenkti. Panašius tyrimus onkologijos srityje atlieka ir Kauno klinikų Onkologijos klinikos profesorė Elona Juozaitytė.

JAV atlikto tyrimo duomenimis, kasmetinių atostogų neišnaudoja du trečdaliai amerikiečių, poilsio atsisako 22 proc. prancūzų, 24 proc. vokiečių ir net 92 proc. japonų. Lietuvoje atostogas į darbą iškeičia maždaug ketvirtadalis žmonių. Ir ne visada to priežastis pinigų stoka ar baimė prarasti darbo vietą.
Jaunimo ir verslininkų ar atsakingas pareigas einančių žmonių tarpe vis daugiau manančiųjų, kad poilsis – tik tuščias laiko gaišimas.
Štai ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad šią vasarą, kaip ir pernai, vėl dirbs be atostogų. Mat jaučiasi puikiai, todėl ilsėtis jai nereikia.
27-erių leidybos įmonės “Origamus” vadovė Rasa Griežytė, neatostogavusi trejus metus, taip pat mano, kad gali dirbti be poilsio, nes jos sveikata nešlubuoja. Mergina įkūrusi savo verslą ne tik kad negali atsipūsti savaitę ar dvi, bet beveik neturi ir laisvų savaitgalių. “Atitrūkti nuo darbo galiu vos vieną savaitgalį per mėnesį, nes nėra kam manęs pakeisti. Su klientais bendrauju ir visus sprendimus priimu pati. Kad galėčiau išvykti, pavyzdžiui, į kelionę, turėčiau priimti dar vieną žmogų, kuris galėtų mane pavaduoti, tačiau tam trūksta lėšų. Arba sustabdyti veiklą, bet bijau prarasti klientus”, – argumentus, kodėl ne vienus metus dirba be poilsio, dėsto R.Griežytė.
Merginos planuose atostogoms vietos nėra ir šią vasarą, nes užsakymų daug, todėl ji stengiasi išnaudoti palankų verslui metą.
Kitas verslininkas vilnietis Rimantas Skučys dėl panašių priežasčių neatostogavo beveik dešimt metų. 45-erių vyras vadovauja transporto įmonei, užsiimančiai tarptautiniais vežimais, tad tolimųjų reisų vairuotojų darbą privalo kontroliuoti ir savaitgaliais. “Praėjusią vasarą savaitę buvau prie jūros, tačiau vis tiek kasdien telefonu bendravau su užsakovais ir vairuotojais. Neturiu kam patikėti organizacinių darbų. Be to, jau net ir nemokėčiau savaitę ar ilgiau nieko neveikti”, – tvirtina R.Skučys.
Vis dėlto užklupusios sveikatos problemos vyrą privertė susimąstyti apie atostogas. Jį pradėjo varginti nemiga, kartojasi nerimo priepuoliai, todėl šiemet R.Skučys planuoja bent dviem savaitėms išvažiuoti pailsėti prie jūros ir ketina per dieną apsiriboti tik keliais telefono skambučiais.

Neatostogaujantys rizikuoja susirgti neurastenija

Psichologijos ir psichoterapijos centro “InVito” psichologas psichoanalitikas Andrius Kaluginas teigia, kad atsipalaiduoti negali ir neatostogauja žmonės, kurie pernelyg vertina savo darbą. Jie bijo patikėti savo darbus kitiems, nes mano, kad tik patys gali kontroliuoti padėtį. O jeigu nors trumpam atsipalaiduos – viskas sugrius. “Tokiems žmonėms būdingas perdėtas atsakomybės jausmas, jie niekuo nepasitiki. Šis sutrikimas vadinamas darboholizmu”, – paaiškina A.Kaluginas.
Psichologas pataria pirmiausia save įtikinti, kad organizmas ne geležinis ir jam būtinas poilsis. Pasirodo, reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc. Tai JAV gydytojų atlikto tyrimo išvada.
Be to, keletą metų dirbant be poilsio yra didelė rizika susirgti neurastenija, kuri pasireiškia galvos, skrandžio skausmais, miego sutrikimais – žmogus vakare ilgai neužmiega, o ryte negali atsibusti. Pervargus būna sunku susikaupti, greitai priimti sprendimus. “Pastebėjus nors vieną šių požymių reikia iškart kreiptis į gydytoją, nes numojus ranka galima susirgti depresija”, – primena A.Kaluginas. Anot jo, žmonės, sergantys neurastenija, patys jau sunkiai prisiverčia pailsėti, jiems reikia vaistų ir griežto gydytojo rekomenduoto poilsio režimo, tačiau kai liga dar tiek toli nepažengusi, svarbiausia ryžtis pirmą kartą išvažiuoti ilgesniam laikui prie jūros, ežero ar į užsienį. “Žmogus įsitikina, kad ir be jo kontrolės verslas nesužlugo, todėl kitą kartą jau lengviau išvyksta atostogauti”, – dėsto psichologas psichoanalitikas.
Bendraudamas su pacientais jis pastebėjo, kad verslininkams puiki motyvacija, priverčianti bent savaitę pailsėti – priminimas, jog neatsijungus nuo įprastos veiklos gerokai sumažėja darbo našumas ir produktyvumas. “Visą laiką būnant susikoncentravus toje pačioje srityje atbunka žvilgsnis, sunku objektyviai vertinti ir priimti sprendimus. O atitrūkus nuo kasdienės veiklos į verslą galima pažiūrėti tarsi iš šalies, kitomis akimis”, – sako A.Kaluginas.

Atostogos su kompiuteriu ir telefonu

Beje, šiandien daugelis žmonių net ir atostogaudami iš rankų nepaleidžia mobilaus telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Tyrimų kompanijos “United Minds” 2010 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos. Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų sakė, kad atostogų metu patiria stresą, jei neturi mobiliojo ryšio ar interneto prieigos. Vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių per atostogas darbo reikalais skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.
Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė pastebi, kad žmonėms, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, labai sunku persijungti į atostogų ritmą, jie nemoka atsipalaiduoti ir nieko neveikti. Taigi sugalvoja įvairių priežasčių, kodėl būtina paskambinti verslo partneriui ar parašyti elektroninį laišką. Psichologai tai vadina vasaros atostogų sindromu.
D.Balčiūnienės nuomone, nuolat galvodamas apie darbą žmogus nepailsi, tačiau išvažiuoti prie jūros ar į sodybą, nors ir su kompiuteriu, vis tiek geriau negu visai neatostogauti. “Pakeitus aplinką, ne visas dėmesys skiriamas darbui, todėl šiek tiek pavyksta atitrūkti nuo problemų. O jeigu žmogus nori pabėgti nuo darbo, bet mintys įkyriai lenda, reikia sau pasakyti: “Stop” ir nukreipti dėmesį kitur, pavyzdžiui, išsimaudyti jūroje, pažaisti su vaikais, paskaityti knygą”, – pataria psichologė.
A.Kaluginas priduria, kad atsipalaiduoti labai padeda geros žinios iš darbo. Jeigu darbuotojai pasirašė svarbią sutartį ar pagerino rodiklius, atostogaujantis vadovas nusiramina, nes įsitikina, kad reikalai nežlunga ir be jo. Tačiau efektyvesnis būdas geriau pailsėti, anot A.Kalugino, – patikėti 90 proc. telefono skambučių pavaduojančiam žmogui. “Per atostogas pasilikus tvarkyti 10 proc. svarbiausių įmonės reikalų išlieka iliuzija, kad padėtį žmogus kontroliuoja, tačiau daugiau laiko gali skirti poilsiui”, – tvirtina psichoanalitikas.

Iš atostogų taip pat reikia mokėti sugrįžti

Šiaip ar taip, geriausiai pailsima visiškai negalvojant apie darbą. Pasirodo, to galima išmokti. “Dar prieš atostogas reikia sau nuolat kartoti, esą kai uždarysiu darbo kabineto duris, visus rūpesčius pamiršiu. Nuteikti save, kad per atostogas – jokių minčių apie darbą. Labai padeda toks pratimas: kai turi apsčiai reikalų ar darbų, reikia penkioms minutėms sustoti ir nieko neveikti, pasistengti ir nieko negalvoti. Tai puikus poilsis ir kūnui, ir galvai, nes padeda atsikratyti įkyrių minčių. Taip mokomasi atsipalaiduoti”, – sako D.Balčiūnienė.
Jeigu vis dėlto ir per atostogas niekaip neįmanoma pabėgti nuo darbinių reikalų, anot psichologės, būtina griežtai nusibrėžti ribą, kiek laiko tam bus skiriama, ir savo plano laikytis. Juk atostogaudamas, pavyzdžiui, gamtoje ir nematydamas viso jos grožio dėl to, kad galvoja apie darbą, žmogus skriaudžia save. Mat tuo metu yra niekur – susitikime su klientais tuo metu nedalyvauja, bet ir atostogomis nesidžiaugia taip, kaip galėtų. Rytiečiai sako: “Vakar dienos jau nėra, rytojaus dar nėra, yra tik šiandiena.” Tad mokėti atsipalaiduoti yra šitos akimirkos išgyvenimas visu savimi: mintimis, jausmais, kūno pojūčiais, kvapais.
Beje, iš atostogų būsenos taip pat reikia mokėti grįžti. “Iškart po atostogų negalima staiga visa galva pasinerti į darbo reikalus. Organizmas prie įprasto režimo, darbo ritmo turi priprasti palengva, net jeigu žmogus ilsėjosi vos keturias dienas. Kitaip patiriamas šokas ir gresia perdegti”, – dėsto A.Kaluginas. Jis pataria pirmą dieną po atostogų tik perskaityti elektroninius laiškus, bet nesiimti spręsti jokių rimtų problemų, neorganizuoti susitikimų, daugiau kalbėti apie patirtus įspūdžius, o ne apie darbą.
“Vokiečių psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lengviausia reaklimatizacija, kai ilsimasi po keturiolika dienų du kartus per metus skirtingu metų laiku. Be to, toks variantas geriausias ir norint kokybiškai pailsėti. Jeigu tokios galimybės nėra, vis tiek, nors ir trumpiau, atostogauti būtina visiems”, – apibendrina A.Kaluginas.

Boksas
Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienos atostogų kasmet priklauso vidutiniam statistiniam lietuviui.
35 dienos – farmacijos specialistams, jūrininkams, žvejams, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojams, asmenims iki 18 metų, taip pat žmonėms, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, neįgaliesiems.
42 dienos – gydytojams, aktoriams, muzikantams, dainininkams, greitosios medicinos pagalbos vairuotojams.
58 dienos – pedagogams, mokslininkams, lakūnams, stiuardesėms.