2011 Liepos 17

Trečdalio lietuvių mintyse ir per atostogas – darbas

veidas.lt


JAV atlikto tyrimo duomenimis, kasmetinių atostogų neišnaudoja du trečdaliai amerikiečių, poilsio atsisako 22 proc. prancūzų, 24 proc. vokiečių ir net 92 proc. japonų. Lietuvoje atostogas į darbą iškeičia maždaug ketvirtadalis žmonių. Ir ne visada to priežastis pinigų stoka ar baimė prarasti darbo vietą.
Jaunimo ir verslininkų ar atsakingas pareigas einančių žmonių tarpe vis daugiau manančiųjų, kad poilsis – tik tuščias laiko gaišimas.
Štai ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad šią vasarą, kaip ir pernai, vėl dirbs be atostogų. Mat jaučiasi puikiai, todėl ilsėtis jai nereikia.
27-erių leidybos įmonės “Origamus” vadovė Rasa Griežytė, neatostogavusi trejus metus, taip pat mano, kad gali dirbti be poilsio, nes jos sveikata nešlubuoja. Mergina įkūrusi savo verslą ne tik kad negali atsipūsti savaitę ar dvi, bet beveik neturi ir laisvų savaitgalių. “Atitrūkti nuo darbo galiu vos vieną savaitgalį per mėnesį, nes nėra kam manęs pakeisti. Su klientais bendrauju ir visus sprendimus priimu pati. Kad galėčiau išvykti, pavyzdžiui, į kelionę, turėčiau priimti dar vieną žmogų, kuris galėtų mane pavaduoti, tačiau tam trūksta lėšų. Arba sustabdyti veiklą, bet bijau prarasti klientus”, – argumentus, kodėl ne vienus metus dirba be poilsio, dėsto R.Griežytė.
Merginos planuose atostogoms vietos nėra ir šią vasarą, nes užsakymų daug, todėl ji stengiasi išnaudoti palankų verslui metą.
Kitas verslininkas vilnietis Rimantas Skučys dėl panašių priežasčių neatostogavo beveik dešimt metų. 45-erių vyras vadovauja transporto įmonei, užsiimančiai tarptautiniais vežimais, tad tolimųjų reisų vairuotojų darbą privalo kontroliuoti ir savaitgaliais. “Praėjusią vasarą savaitę buvau prie jūros, tačiau vis tiek kasdien telefonu bendravau su užsakovais ir vairuotojais. Neturiu kam patikėti organizacinių darbų. Be to, jau net ir nemokėčiau savaitę ar ilgiau nieko neveikti”, – tvirtina R.Skučys.
Vis dėlto užklupusios sveikatos problemos vyrą privertė susimąstyti apie atostogas. Jį pradėjo varginti nemiga, kartojasi nerimo priepuoliai, todėl šiemet R.Skučys planuoja bent dviem savaitėms išvažiuoti pailsėti prie jūros ir ketina per dieną apsiriboti tik keliais telefono skambučiais.

Neatostogaujantys rizikuoja susirgti neurastenija

Psichologijos ir psichoterapijos centro “InVito” psichologas psichoanalitikas Andrius Kaluginas teigia, kad atsipalaiduoti negali ir neatostogauja žmonės, kurie pernelyg vertina savo darbą. Jie bijo patikėti savo darbus kitiems, nes mano, kad tik patys gali kontroliuoti padėtį. O jeigu nors trumpam atsipalaiduos – viskas sugrius. “Tokiems žmonėms būdingas perdėtas atsakomybės jausmas, jie niekuo nepasitiki. Šis sutrikimas vadinamas darboholizmu”, – paaiškina A.Kaluginas.
Psichologas pataria pirmiausia save įtikinti, kad organizmas ne geležinis ir jam būtinas poilsis. Pasirodo, reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc. Tai JAV gydytojų atlikto tyrimo išvada.
Be to, keletą metų dirbant be poilsio yra didelė rizika susirgti neurastenija, kuri pasireiškia galvos, skrandžio skausmais, miego sutrikimais – žmogus vakare ilgai neužmiega, o ryte negali atsibusti. Pervargus būna sunku susikaupti, greitai priimti sprendimus. “Pastebėjus nors vieną šių požymių reikia iškart kreiptis į gydytoją, nes numojus ranka galima susirgti depresija”, – primena A.Kaluginas. Anot jo, žmonės, sergantys neurastenija, patys jau sunkiai prisiverčia pailsėti, jiems reikia vaistų ir griežto gydytojo rekomenduoto poilsio režimo, tačiau kai liga dar tiek toli nepažengusi, svarbiausia ryžtis pirmą kartą išvažiuoti ilgesniam laikui prie jūros, ežero ar į užsienį. “Žmogus įsitikina, kad ir be jo kontrolės verslas nesužlugo, todėl kitą kartą jau lengviau išvyksta atostogauti”, – dėsto psichologas psichoanalitikas.
Bendraudamas su pacientais jis pastebėjo, kad verslininkams puiki motyvacija, priverčianti bent savaitę pailsėti – priminimas, jog neatsijungus nuo įprastos veiklos gerokai sumažėja darbo našumas ir produktyvumas. “Visą laiką būnant susikoncentravus toje pačioje srityje atbunka žvilgsnis, sunku objektyviai vertinti ir priimti sprendimus. O atitrūkus nuo kasdienės veiklos į verslą galima pažiūrėti tarsi iš šalies, kitomis akimis”, – sako A.Kaluginas.

Atostogos su kompiuteriu ir telefonu

Beje, šiandien daugelis žmonių net ir atostogaudami iš rankų nepaleidžia mobilaus telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Tyrimų kompanijos “United Minds” 2010 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos. Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų sakė, kad atostogų metu patiria stresą, jei neturi mobiliojo ryšio ar interneto prieigos. Vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių per atostogas darbo reikalais skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.
Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė pastebi, kad žmonėms, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, labai sunku persijungti į atostogų ritmą, jie nemoka atsipalaiduoti ir nieko neveikti. Taigi sugalvoja įvairių priežasčių, kodėl būtina paskambinti verslo partneriui ar parašyti elektroninį laišką. Psichologai tai vadina vasaros atostogų sindromu.
D.Balčiūnienės nuomone, nuolat galvodamas apie darbą žmogus nepailsi, tačiau išvažiuoti prie jūros ar į sodybą, nors ir su kompiuteriu, vis tiek geriau negu visai neatostogauti. “Pakeitus aplinką, ne visas dėmesys skiriamas darbui, todėl šiek tiek pavyksta atitrūkti nuo problemų. O jeigu žmogus nori pabėgti nuo darbo, bet mintys įkyriai lenda, reikia sau pasakyti: “Stop” ir nukreipti dėmesį kitur, pavyzdžiui, išsimaudyti jūroje, pažaisti su vaikais, paskaityti knygą”, – pataria psichologė.
A.Kaluginas priduria, kad atsipalaiduoti labai padeda geros žinios iš darbo. Jeigu darbuotojai pasirašė svarbią sutartį ar pagerino rodiklius, atostogaujantis vadovas nusiramina, nes įsitikina, kad reikalai nežlunga ir be jo. Tačiau efektyvesnis būdas geriau pailsėti, anot A.Kalugino, – patikėti 90 proc. telefono skambučių pavaduojančiam žmogui. “Per atostogas pasilikus tvarkyti 10 proc. svarbiausių įmonės reikalų išlieka iliuzija, kad padėtį žmogus kontroliuoja, tačiau daugiau laiko gali skirti poilsiui”, – tvirtina psichoanalitikas.

Iš atostogų taip pat reikia mokėti sugrįžti

Šiaip ar taip, geriausiai pailsima visiškai negalvojant apie darbą. Pasirodo, to galima išmokti. “Dar prieš atostogas reikia sau nuolat kartoti, esą kai uždarysiu darbo kabineto duris, visus rūpesčius pamiršiu. Nuteikti save, kad per atostogas – jokių minčių apie darbą. Labai padeda toks pratimas: kai turi apsčiai reikalų ar darbų, reikia penkioms minutėms sustoti ir nieko neveikti, pasistengti ir nieko negalvoti. Tai puikus poilsis ir kūnui, ir galvai, nes padeda atsikratyti įkyrių minčių. Taip mokomasi atsipalaiduoti”, – sako D.Balčiūnienė.
Jeigu vis dėlto ir per atostogas niekaip neįmanoma pabėgti nuo darbinių reikalų, anot psichologės, būtina griežtai nusibrėžti ribą, kiek laiko tam bus skiriama, ir savo plano laikytis. Juk atostogaudamas, pavyzdžiui, gamtoje ir nematydamas viso jos grožio dėl to, kad galvoja apie darbą, žmogus skriaudžia save. Mat tuo metu yra niekur – susitikime su klientais tuo metu nedalyvauja, bet ir atostogomis nesidžiaugia taip, kaip galėtų. Rytiečiai sako: “Vakar dienos jau nėra, rytojaus dar nėra, yra tik šiandiena.” Tad mokėti atsipalaiduoti yra šitos akimirkos išgyvenimas visu savimi: mintimis, jausmais, kūno pojūčiais, kvapais.
Beje, iš atostogų būsenos taip pat reikia mokėti grįžti. “Iškart po atostogų negalima staiga visa galva pasinerti į darbo reikalus. Organizmas prie įprasto režimo, darbo ritmo turi priprasti palengva, net jeigu žmogus ilsėjosi vos keturias dienas. Kitaip patiriamas šokas ir gresia perdegti”, – dėsto A.Kaluginas. Jis pataria pirmą dieną po atostogų tik perskaityti elektroninius laiškus, bet nesiimti spręsti jokių rimtų problemų, neorganizuoti susitikimų, daugiau kalbėti apie patirtus įspūdžius, o ne apie darbą.
“Vokiečių psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lengviausia reaklimatizacija, kai ilsimasi po keturiolika dienų du kartus per metus skirtingu metų laiku. Be to, toks variantas geriausias ir norint kokybiškai pailsėti. Jeigu tokios galimybės nėra, vis tiek, nors ir trumpiau, atostogauti būtina visiems”, – apibendrina A.Kaluginas.

Boksas
Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienos atostogų kasmet priklauso vidutiniam statistiniam lietuviui.
35 dienos – farmacijos specialistams, jūrininkams, žvejams, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojams, asmenims iki 18 metų, taip pat žmonėms, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, neįgaliesiems.
42 dienos – gydytojams, aktoriams, muzikantams, dainininkams, greitosios medicinos pagalbos vairuotojams.
58 dienos – pedagogams, mokslininkams, lakūnams, stiuardesėms.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...