Patrickas Baumannas / "Scanpix" nuotr.

Inga NECELIENĖ

Pagrindinis FIBA, kuriai iš viso priklauso 215 krepšinio federacijų, pertvarkų ir naujųjų planų architektas yra jos generalinis sekretorius Patrickas Baumannas. Į šias pareigas 49-erių metų šveicaras išrinktas 2002 m. Būtent jo vadovaujama organizacija ėmėsi atviro šan­tažo prieš nacionalines krepšinio federacijas bei privačius klubus.

P.Baumannas studijavo teisę ir sporto vadybą Lozanoje ir Lione, stažavosi Čikagoje. Jaunystėje šiandieninis sporto funkcionierius pats rungtyniavo Italijoje, vėliau dirbo arbitru, organizavo teisėjų kursus. FIBA organizacijoje šveicaras pradėjo dirbti 1994-aisiais. Jis taip pat yra vienas Tarptautinio olimpinio komiteto narių, todėl savo kardinaliems planams randa užtarimą ir šioje prestižinėje organizacijoje. Tą patvirtino Europos olimpinio komiteto prezidentas Patrickas Hickey, konflikto įkarštyje pareiškęs, kad nenužudžius pelno siekiančių organizacijų dabar galimai atsiras organizacija, galinti sukurti alternatyvą olimpiadai.

Europos pirmenybės iš esmės nieko nebelems, o olimpiniai kelialapiai nuo šiol bus skirstomi pasaulio čempionate, kurio reikšmę P.Baumannas stengiasi kaip įmanoma padidinti.

P.Baumanno rankomis jau kuris laikas stengiamasi pažaboti „FIBA Europe“ ir kitų žemynų krepšinio federacijų padalinius. „FIBA Europe“ po 2012 m. reformos prarado turėtą įtaką, nusileido FIBA reikalavimui Senojo žemyno čempionatus rengti ne kas dvejus, kaip buvo iki 2015-ųjų, o kas ketverius ir nuolankiai atidavė turėti teisę priešolimpiniais metais dviem stipriausioms žemyno komandoms kartu su medaliais įteikti ir olimpinius kelialapius. Taigi Europos pirmenybės iš esmės nieko nebelems, o olimpiniai kelialapiai nuo šiol bus skirstomi pasaulio čempionate, kurio reikšmę P.Baumannas stengiasi kaip įmanoma padidinti. 2019 m. Kinijoje vyksiančiame čempionate varžysis jau 32 komandos, pateksiančios per specialius atrankos turnyrus.

Į olimpines žaidynes šiandien tiesiogiai patenka vos dvi Europos rinktinės, nors akivaizdu, kad objektyvus žemyno komandų pajėgumas yra kur kas didesnis. Anksčiau tokią teisę turėdavo penkios rinktinės.

FIBA apsistatė silpnais žmonėmis, atėmė beveik visas kontinentinių padalinių teises ir šiandien veikia panašiai centralizuotai kaip Kinijos komunistų partija.

Prieš ketverius metus „FIBA Europe“ valdyba mėgino atsiskirti nuo FIBA, bet šis sumanymas nepavyko, o „FIBA Europe“ vadovas Naras Zanolinas buvo atleistas iš uži­mamų pareigų. Vienas šio nepavykusio atsiskyrimo dalyvių, buvęs LKF generalinis sekretorius ir buvęs „FIBA Europe“ valdybos narys Mindaugas Balčiūnas sako, kad tuo metu FIBA Europos padalinys savo vadyba aplenkė pačią FIBA ir buvo mėginama sekti futbolo pavyzdžiu – 28 valstybės ėmėsi steigti naują organizaciją EBA.

FIBA nušalinus N.Zanoliną, šis vėliau laimėjo teismą ir už tai prisiteisė daugiau nei milijoną eurų. Anot M.Balčiūno, po to FIBA apsistatė silpnais žmonėmis, atėmė beveik visas kontinentinių padalinių teises ir šiandien veikia panašiai centralizuotai kaip Kinijos komunistų partija.

Šveicaras ne sykį pabrėžė savo siekį reformuoti krepšinį ir išpopuliarinti jį visame pasaulyje. „Norėčiau matyti olimpinių žaidynių finale kovojančias Kiniją ir JAV arba Braziliją, žaidžiančią prieš Afrikos komandą. Tai būtų mano svajonės išsipildymas“, – viename interviu yra sakęs šveicaras

“Veidas”: Vakar vykusi burtų traukimo ceremonija – puikus renginys, į Lietuvą sutraukęs pasaulio krepšinio grietinėlę. Bet ar patys burtų rezultatai buvo labai reikšmingi Lietuvos rinktinei, ar svarbu, su kuo tenka kautis pirmajame etape?

M.B.: Yra skirtumas, su kuo iš vadinamojo pirmojo – stipriausiųjų komandų – krepšelio susikauti pačioje pradžioje.

Lietuvių pergalių ir pralaimėjimų istorija liudija, kad Slovėnija ir Graikija mums yra kur kas lengviau įveikiamos nei Ispanija ir Serbija. Tačiau kartoju ir kartosiu: didžiausią įtaką turi ne kokie nors burtai, o mūsų pačių pasirengimas kovoti čempionate. Reikia kliautis savo meistriškumu, o ne tikėtis sėkmės. Nepamirškime, kad visi čempionato dalyviai bus nusiteikę ryžtingai – juk šis čempionatas kartu yra ir atranka į olimpiadą. Nors formaliai ir nepatenkame į stipriausiųjų grupes, mus varžovai po pasirodymo pasaulio čempionate vertina labai atsakingai.

“Veidas”: Ar Lietuva spės tinkamai pasirengti čempionatui? Juk kai kurių arenų statybos, rekonstrukcijos darbai atsilieka nuo grafiko.

M.B.: Tikrai viską suspėsime baigti laiku. Yra šiokių tokių vėlavimų nuo pradinių grafikų, statybose tai beveik neišvengiama, bet nėra jokios grėsmės, kad nespėsime iki galutinių terminų. Jau vasaros viduryje visos arenos bus visiškai baigtos ir parengtos didžiajam įvykiui.

“Veidas”: Generalinis Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjas verslininkas Antanas Guoga pranešė nebegalintis toliau juo būti, nes dėl nepalankių savo verslui sąlygų iškelia jį į Estiją. Kaip sekasi rinktinei ieškoti kitų rėmėjų?

M.B.: Naujiena apie A.Guogos sprendimą labai liūdna. Apmaudu, kad jam Lietuvoje nepavyko įgyvendinti savo verslo ambicijų. Nelengva bus rasti naują generalinį rėmėją – juk kalbame apie septynženklį skaičių. Kita vertus, laiko dar gana daug, o situacija tikrai nėra beviltiška. Tebeturime 11 pagrindinių ir 30 paprastų rėmėjų, padėjusių rinktinei pernai – jie savo paramą teikia ir šiemet.

Nesakyčiau, kad po pernykščių pergalių pasaulio krepšinio čempionate daug lengviau ieškoti paramos rinktinei. Verslininkų sprendimą labiau lemia jų pačių galimybės padėti ir blaivus skaičiavimas, kiek jie iš to turės naudos. Šis čempionatas vyks namie, Lietuvoje, tad ir norinčiųjų paremti rinktinę turėtų būti daugiau – juk šaliai tai bus labai reikšmingas įvykis ir verslui apsimoka per jį būti matomam.