Integruotas telekomunikacijų, informacijos technologijų (IT) ir televizijos paslaugas teikiančios “Teo LT” grupės 2010 metų paskutinio ketvirčio pajamos ir grynasis pelnas bus prastesnis nei to paties 2009 metais laikotarpio, prognozuoja analitikai.

Vis dėlto, anot jų, traukiantis pajamoms, mažės ir pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), nors jo marža išliks ganėtinai aukšta – apie 30 proc., rašo “Verslo žinios”.

“Ketvirtąjį ketvirtį, tikėtina, bus pratęstos visais praėjusiais metais vyravusios pajamų kaitos tendencijos. Prognozuojame tolesnį fiksuotos balso telefonijos pajamų kritimą, o nuo 2009-ųjų paskutinio ketvirčio ir nedidelį interneto pajamų susitraukimą. Tikėtina, kad ir toliau kris vidutinės pajamos iš vienos linijos, mažės linijų skaičius, taip pat ir pokalbių srautas. Pajamų augimo lauktume iš televizijos ir IT paslaugų”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

Jo prognozėmis, “Teo LT” grupės pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų ketvirčiu, bus kritusios 3,5 proc. iki 191,07 mln. litų, o per visus 2010 metus pajamos bus aptirpusios 5,3 proc. iki 771,95 mln. litų.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas prognozavo, kad grupės pajamos 2010 metų ketvirtą ketvirtį buvo 195,2 mln. litų, arba 1,4 proc. mažesnės nei prieš metus, o per visus metus gauta apie 776,1 mln. litų pajamų – 4,8 proc. mažiau.

Pasak jo, pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos turėjo smukti daugiausia dėl toliau tirpstančių pajamų iš balso telefonijos paslaugų, nes mažėjo telefono linijų skaičius ir buvo mažesnės vienam abonentui tenkančios vidutinės pajamos.

Analitikai nurodo, kad mažėjant pajamoms turėjo smukti ir “Teo LT” įmonių grupės pernai gautas EBITDA ir grynasis pelnas.

“Tai nėra bloga tendencija, nes “Teo LT” labai sėkmingai išlaiko itin aukštą EBITDA pelningumą – geriausi komplimentai įmonės valdymui ir vadovybei”, – sakė D.Užkurėlis.

Jis prognozavo, jog “Teo LT” grupė ketvirtąjį ketvirtį bus gavusi 21,89 mln. litų grynąjį pelną – 37,2 proc. mažiau nei prieš metus, o už visus 2010-uosius – 147,04 mln. litų pelno, arba 13 proc. mažiau.

“Teo LT” Korporatyvinės komunikacijos skyriaus Informacijos sektoriaus vadovas Darius Džiaugys sakė, kad pelno mokesčio lengvata, kuri taikoma investicijoms į naujas technologijas, buvo ir 2010 metais.

“Ji buvo taikoma per visus metus, skaičiuojant kiekvieno ketvirčio pelno mokestį, proporcingai per tą ketvirtį įgyvendintoms investicijoms. Todėl tokio vienkartinio efekto kaip 2009 metais nebus, kai visų metų pelno mokesčio lengvata buvo apskaičiuota ir įtraukta į finansinę atskaitomybę 2009 metų paskutinį ketvirtį”, – tikino jis.

T.Povilauskas tikisi, kad “Teo LT” grupės EBITDA ketvirtąjį ketvirtį bus 59,4 mln. litų -1 proc. didesnis nei prieš metus, o per visus 2010-uosius – 299 mln. litų (11,6 proc. mažesnis).

Nors Vilniaus valdžia nerado pinigų tęsti nacionalinio stadiono statybas, vicemeras Gintautas Babravičius mano, kad sostinėje iki 2013 metų galima pastatyti kitą, tačiau mažesnį stadioną.

Pasak dienraščio “Vilniaus diena” tokia mintis liberalcentristui G.Babravičiui kilo kelionės į Gdynę metu apžiūrėjus ten baigiamą statyti daugiau 15 tūkst. vietų stadioną. Vicemeras teigia Vyriausybėje sulaukęs pritarimo šiam projektui.

Tuo tarpu, kaip pažymi dienraštis, Šeškinės mikrorajono kraštovaizdį bjauroja niekaip nepastatomo nacionalinio stadiono griaučiai, Naujosios Vilnios stadionas su treniruočių baze net nepradėtas projektuoti, o Vingio parko stadionas primena plyną lauką su sukaltais vartais.

“Paviršutiniškai žiūrint, tikrai gali susidaryti įspūdis, kad vos pradėję kokį projektą, tuoj pat griebiamės naujo. Tačiau pabrėžiu: toks įspūdis paviršutiniškas”, – sakė G.Babravičius.

Po G.Babravičiaus kelionės į Gdynę Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad bus kuriama darbo grupė, kuri turės naujajam stadionui surasti vietą ir finansavimo šaltinius, vicemero teigimu, vieta stadionui jau numatyta Naujininkų mikrorarajone esančioje Žirnių gatvėje.

Vilniaus vicemerui įspūdį padaręs stadionas Gdynėje buvo pastatytas per vienus metus. Lenkams jis kainavo apie 78 mln. litų. Su panašia pinigų suma ketinama išsisukti ir Vilniuje, tačiau statybos truktų trejus metus.

“Mes jau buvome Vyriausybėje. Pasitarime dalyvavo ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Jis deklaravo, kad per 2011-2013 metus Vyriausybė šiam projektui yra pasirengusi surasti apie 50 mln. litų. Šis stadionas priklauso nuo politinės valios”, – aiškino G.Babravičius.

Sostinės vicemero užmojai nustebino Kūno kultūros ir sporto departamento direktorių Klemensą Rimšelį, kuris teigė apie 15 tūkst. vietų stadioną Naujininkuose išgirdęs pirmąkart.